Biblijos požiūris

Ar užtenka tik „būti geram“?

„STENGIUOSI kaip moku tiesiog būti geru žmogumi“,— sako jauna moteris, vardu Alison. Daugelis, kaip ir ji, įsitikinę, kad Dievas iš mūsų tiek ir tereikalauja.

Kitų nuomone, Dievas nekreipia dėmesio net į sunkias nuodėmes, jei žmogus, apskritai paėmus, gyvena dorai. Jų manymu, Visagalis labiau linkęs atleisti, negu pasmerkti.

Ką reiškia „būti geram“, kiekvienas supranta savaip. O ką apie tai sako Biblija? Ko reikia, norint įgyti Dievo palankumą? Koks žmogus, jo akimis, yra geras?

Pripažinkime Kūrėją savo Vadovu

Jehova Dievas yra Kūrėjas, tad turi teisę nustatyti mums moralės normas (Apreiškimo 4:11). Biblijoje užrašyti jo įstatymai bei principai, kaip elgtis ir kaip jį garbinti. Savo tautai Dievas kalbėjo: „Pakluskite man ir laikykitės [mano nuostatų], kaip įsakiau, kad būtumėte mano tauta, o aš būčiau jūsų Dievas“ (Jeremijo 11:4).

Taigi norint būti geram Dievo akimis, reikia žinoti jo nuostatus ir prie jų derintis. Tarkim, siekiate kieno nors draugystės. Suprantama, domėsitės, kas tam žmogui patinka, o kas ne, kad įgytumėte jo palankumą. Pasak Biblijos, mes, kaip ir patriarchas Abraomas, galime tapti Jehovos draugais — pelnyti jo malonę (Jokūbo 2:23). Tačiau kadangi Dievas geriau už mus žino, kas dora, o kas ne, klystume galvodami, kad jis turi taikytis prie mūsų (Izaijo 55:8, 9).

Svarbu paklusti

Argi Dievas tikrai supyks, jei ignoruosime kokius nors jo įsakymus, mūsų nuomone, „ne tokius svarbius“? Kai kas gali manyti, jog tokių neva menkesnių jo įsakymų paisyti nebūtina. Tačiau atsiminkime: joks Dievo duotas įstatymas negali būti atmestas kaip nesvarbus. Išimčių nėra. 1 Jono 5:3 sakoma: „Tai ir yra Dievo meilė — vykdyti jo įsakymus.“ Jei uoliai laikomės visų Dievo paliepimų, rodome jam nesavanaudišką meilę (Mato 22:37).

Jehova nėra nepalenkiamas perfekcionistas, kuriam neįmanoma įtikti. Jei nusidėję nuoširdžiai gailimės ir stengiamės klaidų nekartoti, jis kilniaširdiškai atleidžia (Psalmyno 103:12-14; Apaštalų darbų 3:19). Tačiau ar galima sąmoningai ignoruoti tam tikrus įsakymus neva teisinantis, jog visur kitur paklūstame? Tikrai ne. Tai liudija vienas Biblijos pavyzdys.

Izraelio karalius Saulius nusprendė laikytis ne visų Dievo paliepimų. Einant į  karą su amalekiečiais jam buvo įsakyta nepagailėti jų galvijų — visus išžudyti. Nors kitų nurodymų Saulius laikėsi, „geriausių avių, galvijų“ nesunaikino. Kodėl? Jis bei kiti izraelitai jų gviešėsi sau (1 Samuelio 15:2-9).

Kai pranašas Samuelis karaliaus paklausė, kodėl neįvykdė Dievo įsakymo, šis ėmė gintis ir tvirtino padaręs, kas liepta. Net išvardijo, ką gera buvo atlikęs kartu su visa tauta, paminėjo Dievui paaukotas atnašas. Tačiau Samuelis tarė: „Argi tiek pat džiugina Viešpatį deginamosios aukos ir kruvinos aukos, kiek klusnumas Viešpaties balsui? Tikrai klusnumas geriau už kruviną auką, ir atsidavimas — už avinų taukus“ (1 Samuelio 15:17-22). Taigi neklusnumo Dievui negalime išpirkti aukomis ar kitais teisumo darbais.

Dievo įsakymai liudija apie jo meilę

Jehova mus myli, todėl nepaliko nežinioje. Mums nereikia spėlioti, kaip jam įtikti. Biblijoje Dievas aiškiai nurodo gaires, kuriomis turime vadovautis, ir netgi tiesiai sako: „Štai tikrasis kelias! Juo eikite!“ (Izaijo 30:21). Nuomonės dėl moralės skiriasi. Todėl leiskimės vadovaujami Dievo, kad nepasiklystume tarp žmonių prieštaringų išvedžiojimų ir išvengtume nusivylimo, netikrumo. Neabejokime: Dievas ‘moko to, kas naudinga’, kiekvienas jo patarimas yra mūsų labui (Izaijo 48:17, 18).

Kodėl pragaištinga patiems spręsti, koks elgesys geras? Iš prigimties visi esame linkę į savanaudiškumą. Širdis neretai suklaidina (Jeremijo 17:9). Į Dievo reikalavimus, kurie, atrodo, suvaržo mūsų laisvę, galime imti žiūrėti atlaidžiai.

Tarkim, du nesusituokę asmenys intymiai suartėjo manydami, kad kol kitų tai neliečia, jie laisvi elgtis, kaip nori. Galbūt pora supranta, jog sulaužė Biblijos įsakymą, bet gali svarstyti: jei nuo to niekas nenukentės, Dievas tikriausiai nesupyks. Aistros apakinti jiedu galbūt gerai nebesuvokia savo poelgio rimtumo ir visų jo pasekmių. Biblija įspėja: „Žmogui jo kelias gali atrodyti teisingas, bet galų gale jis nuveda į mirtį“ (Patarlių 14:12).

Visi Jehovos įstatymai liudija apie jo meilę ir norą apsaugoti mus nuo kančių. Nepaisydami Dievo nurodymų dėl moralės ar kitų dalykų, žmonės netapo laimingesni ir nepatyrė daugiau sėkmės. Ne vienas tik apsunkino savo gyvenimą. Kita vertus, Dievo patarimai padeda išlikti doriems ir moraliai tyriems. Jų klausydami išvengiame žalos patys ir nepakenkiame kitiems (Psalmyno 19:8-12 [19:7-11, Brb]).

Jei nuoširdžiai trokštate būti geras Dievo akyse, kuo uoliau laikykitės jo pamokymų. Pats įsitikinsite: „[Jehovos] įsakymai nėra sunkūs“ (1 Jono 5:3).

AR ŽINOTE?

▪ Kodėl turime vadovautis Kūrėjo nustatytomis dorovės normomis? (Apreiškimo 4:11)

▪ Ar privalu laikytis visų Dievo įsakymų? (1 Jono 5:3)

▪ Kodėl neišmintinga nusistatyti savas dorovės normas? (Patarlių 14:12; Jeremijo 17:9)

[Iliustracija 21 puslapyje]

Ar tavo požiūris į dorovę toks pat kaip Dievo?