Koks Dievo ir Kristaus požiūris į moteris?

KAIP galime išsiaiškinti, koks Dievo Jehovos požiūris į moteris? Viena, — patyrinėti, kaip į moteris žiūrėjo ir kaip su jomis elgėsi Jėzus Kristus, nes jis yra „neregimojo Dievo atvaizdas“, tobulai atspindintis Dievo požiūrį (Kolosiečiams 1:15). Gyvendamas žemėje Jėzus pagarbiai bendravo su moterimis ir tai rodo, kad tiek Jehova, tiek jis gerbia moteris ir tikrai nepritaria despotiškam elgesiui su jomis, įprastam daugelyje šalių šiais laikais.

Paanalizuokime Biblijoje aprašytą atvejį, kai Jėzus kalbėjosi su viena moterimi prie šulinio. „Samarietė moteris atėjo semtis vandens, — rašoma Evangelijoje pagal Joną. — Jėzus ją paprašė: ‘Duok man gerti.’“ Jėzus mielai kalbėjo su samariete viešumoje, nors dauguma žydų su samariečiais apskritai nenorėjo turėti nieko bendra. Kaip sakoma vienoje enciklopedijoje, žydams „kalbėtis su moterimi viešoje vietoje buvo ypač gėdinga“ (The International Standard Bible Encyclopedia). Tačiau Jėzus su moterimis elgėsi pagarbiai ir su atjauta, nelaikė jų žemesnėmis dėl rasės ar lyties. Priešingai, būtent samarietei pačiai pirmajai jis aiškiai pasakė esąs Mesijas (Jono 4:7-9, 25, 26).

Kitą sykį prie Jėzaus prisiartino moteris, jau dvylika metų serganti kraujoplūdžiu — trikdančia ir sekinančia liga. Jį palietusi moteris tuoj pat pasveiko. „Jėzus, atsigręžęs ir ją  pamatęs, tarė: ‘Nenusimink, dukterie, tavo tikėjimas išgydė tave’“ (Mato 9:22). Pagal Mozės įstatymą taip serganti moteris neturėjo teisės būti tarp žmonių, o juo labiau prie jų liestis. Tačiau Jėzus ne tik jos nesubarė, bet užjausdamas paguodė ir pavadino „dukterimi“. Kaip jai turėjo palengvėti nuo šio žodžio! Ir koks laimingas turėjo būti Jėzus ją išgydęs!

Prikeltas Jėzus pirmiausiai pasirodė Marijai Magdalenai ir dar vienai savo mokinei, Biblijoje vadinamai „kita Marija“. Žinoma, galėjo pirmiau pasirodyti Petrui, Jonui ar kokiam kitam savo sekėjui, bet to nepadarė. Jis pagerbė moteris leisdamas, kad šios išvystų jį pirmos. Angelas jodviem liepė pranešti šitą džiugią žinią Jėzaus mokiniams, vyrams. Jėzus jas ragino: „Eikite ir pasakykite mano broliams“ (Mato 28:1, 5-10). Akivaizdu, kad jam nedarė įtakos tarp ano meto žydų vyravusi nuostata, jog moteris negali liudyti teisme.

Taigi Jėzus niekada nesielgė su moterimis šališkai arba niekinamai, o parodė, kad jas gerbia ir vertina. Tai, ko jis mokė, visiškai nesiderina su smurtu prieš moteris. Galime nė kiek neabejoti, kad Jėzaus požiūris tobulai atspindėjo jo Tėvo, Jehovos, požiūrį.

Dievas moterimis rūpinasi

„Senovės laikais nei vienoje Viduržemio jūros pakrančių šalyje arba Artimuosiuose Rytuose moterys neturėjo tokios laisvės, kokią turi dabartinėje Vakarų visuomenėje. Buvo įprasta, kad jos pavaldžios vyrams, lygiai kaip vergai laisviesiems, o jaunesni vyresniems. [...] Berniukus laikė vertesniais už mergaites. Naujagimes kartais netgi kur nors palikdavo, kad numirtų.“ Taip vienas Biblijos žodynas aprašo tų laikų moterų dalią. Dažnai jos buvo kone prilyginamos vergams.

Biblija buvo rašoma tada, kai visuomenės papročiai atspindėjo būtent tokią nuostatą. Tačiau pagal joje užrašytą  Dievo įstatymą moterys turėjo būti didžiai gerbiamos, o tai labai skyrėsi nuo požiūrio, vyravusio daugelyje senovės tautų.

Jehovai rūpi moterų gerovė ir tai matome iš kelių Biblijoje aprašytų atvejų, kada jis ėmėsi veikti jį ištikimai garbinusių moterų labui. Dievas dukart apsaugojo nuo išprievartavimo gražiąją Abraomo žmoną Sarą (Pradžios 12:14-20; 20:1-7). Vėliau parodė palankumą Jokūbo mažiau mylimai žmonai Lėjai ‘padarydamas ją vaisingą’, ir ši susilaukė sūnaus (Pradžios 29:31, 32). O kai Egipte dvi dievobaimingos izraelitės pribuvėjos, rizikuodamos savo gyvybe, nežudė vyriškos lyties hebrajų naujagimių, Jehova apdovanojo „jas gausiomis šeimomis“ (Išėjimo 1:17, 20, 21). Taip pat atsakė į nuoširdžią Onos maldą (1 Samuelio 1:10, 20). Jehova neapleido ir vieno pranašo našlės, kada skolintojas už skolas ruošėsi paimti jos vaikus vergais. Dievas iš meilės suteikė galių pranašui Eliziejui padauginti našlės aliejaus atsargas, kad ši įstengtų grąžinti skolą ir dar jo liktų prasimaitinti. Taip moteris išsaugojo šeimą ir neprarado orumo (Išėjimo 22:21, 22 [22:22, 23, Brb]; 2 Karalių 4:1-7).

Pranašai ne kartą smerkė moteris išnaudojančius ir prieš jas smurtaujančius tautiečius. Pranašas Jeremijas Jehovos vardu izraelitams liepė: „Darykite, kas teisinga ir teisu! Gelbėkite iš skriaudiko nagų nuskriaustąjį! Nesielkite neteisingai ir neskriauskite svetimšalio, našlaičio ir našlės, nepraliekite nekalto kraujo šioje vietoje“ (Jeremijo 22:2, 3). Pasmerkimo sulaukė ir Izraelio turtuoliai bei galingieji, nes išvarydavo moteris iš namų, skriausdavo jų vaikus (Michėjo 2:9). Teisingasis Dievas mato tokias moterų su vaikais kančias ir laiko tai blogio apraiška.

„Sumani žmona“

Kaip turėtų būti vertinama sumani žmona, Patarlių knygoje atskleidžia vienas senovės rašytojas. Šis itin teigiamas žmonos vaidmens ir padėties aprašymas yra Dievo Žodžio dalis, todėl galime nė neabejoti, jog tai visiškai derinasi su paties Dievo mintimis. Toji moteris ne tik neišnaudojama ir nelaikoma žemesne, bet gerbiama, branginama ir ja pasitikima.

Patarlių knygos 31 skyriuje aprašyta „sumani žmona“ energinga ir darbšti. Ji uoliai „darbuojasi įgudusiomis rankomis“, prekiauja, net perka nekilnojamąjį turtą. Pavyzdžiui, „apžiūri lauką“ (Brb) ir jį nuperka, siuva ir parduoda drabužius, tiekia juostas pirkliams. Triūsdama ji nenuilsta. O jos išmintinga kalba ir malonūs pamokymai itin vertinami. Todėl ją labai brangina vyras, sūnūs, o svarbiausia — Jehova.

Moterys neturi būti vyrų engiamos: išnaudojamos, skaudinamos ar kaip kitaip  skriaudžiamos. Ištekėjusi moteris turi būti laiminga ir visavertė vyro padėjėja (Pradžios 2:18, Brb).

Gerbkite jas

Rašydamas krikščionims vyrams apie tai, kaip jie privalo elgtis su žmonomis, Dievo įkvėptas apaštalas Petras ragino juos sekti Jehova ir Jėzumi Kristumi. „Jūs, vyrai, gyvenkite su žmonomis [...] gerbdami jas“ (1 Petro 3:7, Brb). Gerbti kokį asmenį iš esmės reiškia jį branginti ir su juo elgtis itin pagarbiai. Todėl žmoną gerbiantis vyras jos nežemina, nemenkina ir žiauriai su ja nesielgia. Veikiau tiek viešai, tiek namuose žodžiais ir veiksmais parodo, kad ją brangina ir myli.

Laimė santuokoje labai priklauso nuo to, ar vyras gerbia žmoną. Tai rodo Karloso ir Sesilijos patirtis. Vienu savo bendro gyvenimo tarpsniu jie pradėjo dažnai ginčytis ir nesugebėdavo rasti problemų sprendimo. Kartais tiesiog liaudavosi vienas su kitu kalbėtis. Jie nebežinojo, ką daryti. Jis buvo agresyvus, ji reikli ir išdidi. Kai jiedu pradėjo studijuoti Bibliją ir taikyti, ką išmokę, santykiai pasidarė šiltesni. Sesilija sako: „Suvokiu, kad Jėzaus mokymai ir pavyzdys padėjo mums abiem pasikeisti. Tapau nuolankesnė, supratingesnė. Išmokau prašyti Jehovą pagalbos, kaip darė ir Jėzus. O Karlosas tapo pakantesnis, labiau susitvardantis, ėmė labiau mane gerbti, kaip to nori Jehova.“

Žinoma, Karloso ir Sesilijos santuoka nėra tobula, bet jie po tiek metų tebėra drauge. Neperseniausiai jiems teko patirti nemažai sunkumų: Karlosas prarado darbą, jam buvo pašalintas piktybinis auglys. Vis dėlto bėdos jų santuokos saitų nesusilpnino — jie tapo dar stipresni.

Nuo to meto, kai žmonės nusidėjo ir tapo netobuli, daugelyje kultūrų moterys buvo ir tebėra negerbiamos. Jos patiria fizinę, psichologinę ir seksualinę prievartą. Tačiau Jehova moterims neskyrė tokios dalios. Kaip aiškiai rodo Biblija, kad ir kokių papročių vienur ar kitur laikomasi, visoms moterims turi būti rodoma pagarba. Tai joms Dievo duota teisė.

[Iliustracija 4, 5 puslapiuose]

Samarietė

[Iliustracija 4, 5 puslapiuose]

Kraujoplūdžiu serganti moteris

[Iliustracija 4, 5 puslapiuose]

Marija Magdalena

[Iliustracija 6 puslapyje]

Jehova dukart apsaugojo Sarą

[Iliustracija 7 puslapyje]

Karloso ir Sesilijos santuokai grėsė pavojus

[Iliustracija 7 puslapyje]

Karlosas ir Sesilija dabar