Rašo mūsų skaitytojai
Rašo mūsų skaitytojai
Supraskime jaunimą ir jam padėkime (2007 m. kovas). Esu aštuoniolikmetė, tad daug kas, ką pasakėte apie mobiliuosius telefonus ir internetą, man ne svetima. Anksčiau bendravau su nepažįstamais įvairiose pokalbių svetainėse. Netrukus pradėjau jausti, kokia žalinga ta draugija. Kone iškart ėmė silpti mano dvasingumas. Netgi sutikau su kai kuriais pašnekovais nueiti į pasimatymą. Labai liūdna, bet tai prie gero neprivedė — pasielgiau amoraliai. Meldžiuosi, kad šis straipsnis padėtų kitiems nepatirti to skausmo ir sielvarto, kuris neapleidžia manęs ligi šiol. Bemiegės naktys ir vis užplūstantys prisiminimai apkartina kiekvieną dieną, tačiau priešinuosi Šėtonui iš visų jėgų.
B. R., Jungtinės Valstijos
Kodėl aš alpstu? (2007 m. balandis) Sužinojusi, kad ši problema kamuoja ne mane vienintelę, kiek nusiraminau. Pasijutau, tarsi Jehova man sakytų: „Suprantu, kas su tavimi dedasi, todėl noriu padrąsinti.“
I. R., Madagaskaras
Atradau tai, kas išlieka ilgiau už meną (2007 m. balandis). Trūksta žodžių apsakyti, kokia dėkinga esu už šitą straipsnį. Šešerius metus vadovavau dviem pelningoms fotografo studijoms. Mėgau savo darbą ir kūrybinę atmosferą. Tačiau pamačiau, kad pasisekimui darbe didėjant ir pripažinimui augant nukenčia tarnyba Jehovai. Buvau tiek pasinėrusi į meną, jog kitkam laiko likdavo mažai. Supratau, kad turiu ką nors keisti. Tad atsisakiau šio darbo ir ėmiau uoliau tarnauti Jehovai. Krikščioniškos tarnybos teikiama laimė toli pranoksta pasitenkinimą ir džiaugsmą, kurį patirdavau kurdama gražius portretus.
A. P., Jungtinės Valstijos
Jaunimas klausia: ar tas žmogus man? (2007 m. gegužė) Neseniai pajutau, kad man ima patikti vienas vaikinas, ir pamaniau, kad iš mūsų išeitų nebloga pora. Tačiau perskaičiusi straipsnį suvokiau, jog tie jo bruožai, kurie mane žavėjo, iš tiesų nėra tokie reikšmingi. Straipsnis padėjo suprasti, kad svarbiausia yra žmogaus dvasinės savybės ir kaip jis elgiasi su kitais. Dėkoju Jehovai už tokią apsaugą ir patarimus mums, jaunuoliams.
E. P., Jungtinės Valstijos
Kokie žmonės gyvena Rytų Timore (2007 m. gegužė). Labai susidomėjusi perskaičiau šitą straipsnį. Pirmąsyk apie Rytų Timorą išgirdau, kai žinių laidoje buvo pranešta apie ten vykstančias riaušes. Nuo to laiko vis norėjau sužinoti, kaip sekasi timoriečiams ir kaip tie neramumai paveikė tenykščių Jehovos liudytojų skelbimo darbą. Nustebau, kokie malonūs ten žmonės ir kad jie, nepaisydami ginkluotų konfliktų, nepraranda optimizmo. Niekad nepamiršiu nepalenkiamos timoriečių dvasios ir plačių Džeikobo bei jo namiškių šypsenų.
J. M., Japonija