Nuostabą keliantys kukurūzai

HARLINAS, buvęs ūkininkas, gyvenantis Pirštų ežerų regione, Niujorko valstijoje (JAV), daug metų augino kukurūzus. Draugams arba svečiams jis visada mielai pasakodavo apie šių augalų nuostabias savybes. Žurnalo Atsibuskite! leidėjai paprašė Harlino savo žiniomis pasidalyti ir su mūsų skaitytojais. Taip pat straipsnyje apžvelgsime, kur šio nuostabaus augalo tėvynė, kaip jis išplito po visą pasaulį, kam vartojamas. Pirmiausia pasiklausykime, ką įdomaus apie kukurūzus papasakojo Harlinas.

„Kalbantis“ augalas

„Man kukurūzas — menininko ir talentingo matematiko kūrybos rezultatas. Nuo lapų iki kiekvieno burbuolės grūdelio viskas sukomponuota taip gražiai ir tiksliai, kad belieka tik gėrėtis. Be to, augdamas kukurūzas „kalba“ — „pasako“, kai jam trūksta vandens arba maistingųjų medžiagų. Kada ko nors reikia kūdikiui, šis verkia. Kukurūzas, kaip ir daugelis kitų augalų, irgi rodo tam tikrus ženklus. Apie jo poreikius byloja lapų spalva bei forma — tik reikia tuos ženklus suprasti.

Pavyzdžiui, kai ant lapų atsiranda rausvai violetinių dėmių, tai reiškia, jog galbūt trūksta fosfatų. Kitokie  simptomai rodo magnio, azoto arba kalio karbonato stygių. Taip pat pagal atskirus požymius ūkininkas gali pasakyti, ar jo kukurūzus užpuolė kokia liga, ar jie pažeisti chemikalų.

Aš, kaip ir kiti kukurūzų augintojai, savuosius sėdavau pavasarį, dirvai atšilus tiek, kad galėtų sudygti sėklos. Po keturių šešių mėnesių visiškai užaugę jie siekdavo iki dviejų metrų.

Kukurūzai auga etapais. Juos galima apibrėžti pagal lapų skaičių. Augalui išleidus penkis lapus, akivaizdžiai pasireiškia jo „gabumai“ chemijos ir matematikos srityje. Pirmiausia šaknys atlieka išsamią dirvos analizę. Remdamasis gautais duomenimis, kukurūzas susidaro tolesnio augimo programą — numato, kokio storio burbuolę pajėgs užauginti, tai yra kiek joje bus grūdų eilių. Pasiekęs 12—17 lapų etapą, kukurūzas vėl padaro dirvos analizę. Tai jam padeda išsiaiškinti, kiek daugiausiai burbuolėje galės būti grūdų. Trumpai tariant, kiekvienas augalas kažkaip apskaičiuoja, kaip konkrečiomis aplinkybėmis gali duoti gausiausią derlių. Kiti požymiai, aiškiai bylojantys apie nuostabią kukurūzo sandarą, atsiskleidžia atidžiau patyrinėjus, kaip šis augalas dauginasi.“

Šluotelės, dulkinės ir siūliniai grifeliai

„Kukurūzas — vienanamis augalas, turintis tiek vyriškų, tiek moteriškų žiedynų. Vyriškasis žiedynas — tai viršūninė šluotelė iš ilgų plonų ataugų. Kiekvienoje šluotelėje yra apie 6000 žiedpumpurių, arba dulkinių. Taigi net ir vienas augalas paskleidžia milijonus žiedadulkių. Vėjo nešamos jos apdulkina gretimų augalų kiaušialąstes, esančias gemalo maišelyje dar neišsivysčiusių burbuolių viduje.

Kaip žiedadulkės prasiskverbia pro apsauginį maišelį ir pasiekia kiaušialąstes? Galima sakyti, šilko keliu. Tas šilkas — tai švelnūs, balsvi siūliniai grifeliai, dailutės gijos, karančios nuo burbuolės viršūnės. Burbuolėje tokių gijų yra šimtai. Kiekvienas siūlinis grifelis išauga iš mezginės, kur tūno kiaušialąstė. Vienas siūlinis grifelis — viena kiaušialąstė, viena kiaušialąstė — vienas grūdas.

Ore, kur pilna dreifuojančių žiedadulkių, lengvam vėjeliui pučiant besisupantys siūliniai grifeliai jas pasigauna švelniais plaukeliais, arba purkomis. Nutūpusi ant bet kurios siūlinio grifelio vietos žiedadulkė sudygsta, išleidžia šaknį primenantį vamzdelį ir per jį apvaisina kiaušialąstę.

Jei burbuolėje kai kur trūksta grūdų, tai rodo, kad kai kurie grifeliai galbūt pavėlavo užaugti ir nebuvo apdulkinti. Kartais taip atsitinka, kai žemė per sausa. Jeigu ūkininkas iš simptomų atpažįsta, kas yra negerai, dažniausiai dar gali ko nors imtis, kad jei ne šį, tai bent jau kitą sezoną gautų didesnį derlių. Dėl to vienais metais sėdavau kukurūzus, kitais — sojas. Pastarosios yra ankštiniai augalai, kuriems augant dirvoje gaminasi azotas. Be to, jų negraužia kukurūzų kenkėjo, sprakšio, vikšrai. *

Visada su didžiuliu malonumu stebiu, kaip plynas laukas pamažu sužaliuoja, o paskui išaugina gausybę maisto — ir visa tai vyksta tyliai, švariai ir gražiai. Esu tvirtai įsitikinęs, jog kukurūzai, kaip ir visi kiti augalai, — kūrybos stebuklas. O tai, ką apie juos sužinojau, tėra menka to stebuklo dalelė.“

Galbūt perskaitęs Harlino pasakojimą ir jūs panorote daugiau sužinoti apie šį nuostabų  augalą. Tad pakalbėkime apie kukurūzų istoriją ir apie įvairiopą jų panaudojimą.

Iš Meksikos į platųjį pasaulį!

Auginti kukurūzus žmonės pradėjo Amerikoje, greičiausiai Meksikoje, taigi iš ten jie ir paplito. Dar prieš inkus gyvenę perujiečiai garbino kukurūzų deivę, kurią vaizdavo su karūna iš burbuolių, styrančių į šonus, nelyginant rato stipinai. Gamtininkas Džozefas Kastneris teigia, jog Amerikos indėnai „[kukurūzą] garbino kaip dievų kūrinį, iš kurio buvo padarytas ir pats žmogus [...]. [Kukurūzus] buvo taip lengva užauginti, o vieno augalo derliaus žmogui užtekdavo visai dienai“. Be to, vietiniai savo valgiaraštį papildydavo pupelėmis. Lotynų Amerikoje toks valgis įprastas ligi šiol.

Europiečiai kukurūzus atrado 1492 metais, kai keliautojas Kristupas Kolumbas atplaukė į Karibų jūros salas. Kolumbo sūnus Ferdinandas rašė, kad jo tėvas matė grūdus, „kuriuos jie [vietiniai] vadino mays, ir šie skaniausi virti, kepti arba sumalti į miltus“. Grįždamas Kolumbas parsivežė kukurūzų sėklų ir, kaip rašė Kastneris, „apie XVI amžiaus vidurį [kukurūzai] jau buvo auginami ne tik Ispanijoje, bet ir Bulgarijoje bei Turkijoje. Per vergų pirklius kukurūzai pasiekė Afriką [...]. O Magelano įgula meksikietiškų sėklų užvežė į Filipinus ir Aziją“. Taip prasidėjo kukurūzų bumas.

Pagal išauginamą derlių dabar kukurūzai yra antroji grūdinė kultūra pasaulyje. Juos pralenkia tiktai kviečiai. Trečioje vietoje yra ryžiai. Šiais trim pagrindiniais produktais, jau nekalbant apie gyvulius, maitinasi diduma žmonijos.

Kukurūzų, kaip ir kitų žolinių augalų, įvairovė gana didelė. Vien Jungtinėse Valstijose jų auginama daugiau kaip 1000 įvardytų rūšių, įskaitant hibridines. Kukurūzai būna įvairaus aukščio: nuo maždaug 60 centimetrų iki 6 metrų! Burbuolės irgi nevienodos: vienos — vos penkių, kitos — neįtikėtinai didelės, net šešiasdešimties centimetrų ilgio. Kaip rašoma knygoje Latin American Cooking, dabar kai kurių Pietų Amerikoje išplitusių veislių kukurūzai „užaugina stambias amerikietiškojo futbolo kamuolio formos burbuoles su plokščiais maždaug pustrečio centimetro ilgio ir kone tokio pat pločio grūdais“.

Be to, kukurūzų grūdų esama visokių spalvų. Burbuolės gali būti ne tik geltonos, bet ir raudonos, mėlynos, rausvos arba juodos. Pasitaiko, kad įvairių spalvų grūdai užauga toje pačioje burbuolėje, tad ši atrodo žieduota, taškuota ar net dryžuota. Suprantama, tokioms burbuolėms dėl savito spalvingumo kartais puodo pavyksta išvengti. Jos tampa patrauklia akiai gražmena.

Universalus grūdas

Daugybės rūšių kukurūzai sugrupuoti į šešias pagrindines grupes: dantinius, titnaginius, krakmolinius, cukrinius, vaškinius ir spragėsinius. Cukriniai kukurūzai sudaro tik nedidelę pasėlių dalį. Jų saldumas paaiškinamas tuo, kad dėl metabolizmo proceso nukrypimo krakmolu paverčiama mažiau cukraus nei paprastai. Visame pasaulyje daugiau nei 60 procentų kukurūzų derliaus suvartojama gyvulių pašarui ir tik mažiau nei 20 procentų žmonių maistui. Likusieji tenka pramonės reikmėms ir sėklai. Žinoma, santykis įvairuoja, nelygu šalis.

Kukurūzai panaudojami labai įvairiai. Pačių grūdų arba jų dalių galima rasti visokiausiuose gaminiuose: nuo klijų iki majonezo, nuo alaus iki sauskelnių. Kukurūzams atsirado niša net degalų pramonėje. Nors dėl to daug diskutuojama, dabar iš jų gaminamas etanolis. Akivaizdu, kad šio nuostabaus ir įvairiapusiško augalo panaudojimo galimybės dar neišsemtos.

[Išnaša]

[Rėmelis 11 puslapyje]

Hibridiniai kukurūzai

Daugelyje šalių kukurūzų augintojai pirmumą teikia hibridams, nes šie duoda gausesnį derlių. Hibridinės atmainos, dažniausiai dantiniai kukurūzai, išvedami tikslingai kryžminant įvairias kukurūzų rūšis arba pakartotinai kryžminant giminingus augalus, turinčius pageidaujamų savybių. Tačiau antruoju atveju ūkininkams tenka pirkti sėklą kiekvienai sėjai. Kodėl taip daroma? Augalai iš hibrido sėklų gali skirtis savo savybėmis ir duoti mažesnį derlių.

[Iliustracijos 10 puslapyje]

Pasaulyje yra šimtai kukurūzų rūšių

[Šaltinių nuorodos]

Courtesy Sam Fentress

Courtesy Jenny Mealing/flickr.com