Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Išankstinė nuostata ir diskriminacija. Kur jų šaknys

Išankstinė nuostata ir diskriminacija. Kur jų šaknys

Išankstinė nuostata ir diskriminacija. Kur jų šaknys

„Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis. Jiems yra suteiktas protas ir sąžinė, ir jie turi elgtis vienas su kitu kaip broliai“ (Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, 1-as straipsnis).

NORS deklaruojami tokie aukšti idealai, žmoniją tebekamuoja išankstinė nuostata ir diskriminacija. Šis liūdnas faktas rodo ne tik, kokiais laikais gyvename, bet ir tai, kokie esame netobuli (Psalmyno 51:7 [51:5, Brb]). Vis dėto padėtis toli gražu nėra beviltiška. Be abejo, diskriminacijos, kurią aplinkui matome, panaikinti nepajėgsime, bet galime stengtis išrauti mumyse gal tūnančią išankstinę nuostatą.

Iš pradžių būtina pripažinti, kad tokia nuostata gali išleisti daigus kiekvieno iš mūsų širdyje. Knygoje Understanding Prejudice and Discrimination rašoma: „Galbūt svarbiausios išvados, kurios paaiškėjo tyrinėjant diskriminacijos reiškinį, yra šios: 1) nė vienas turintis mąstymo ir kalbos dovaną nėra apsaugotas nuo to, kad jo viduje neatsiras išankstinė nuostata; 2) jai nuslopinti dažnai reikia sąmoningų pastangų ir suvokimo, kad tokią nuostatą turi; 3) esant stipriai paskatai tai padaryti įmanoma.“

„Galingiausiu ginklu“ kovoje su išankstine nuostata pavadintas ugdymas. Teisingas ugdymas, pavyzdžiui, padeda išaiškinti, kur yra jos šaknys, objektyviau žvelgti į save ir išmintingai reaguoti, kai susiduriame su kitų išankstine nuostata mūsų atžvilgiu.

Kas gimdo išankstinę nuostatą

Dėl išankstinės nuostatos žmonės iškreipia, klaidingai suvokia ar net ignoruoja jų nuomonei prieštaraujančius faktus. Tokia nuostata gali imti formuotis dėl, regis, nepiktavališkų, bet klaidingų pažiūrų, skiepijamų šeimoje, arba jos sėklos gali būti pasėtos tų, kas sąmoningai diegia iškreiptą požiūrį į kitą rasę ar kultūrą. Be to, šitokią nuostatą gali kurstyti nacionalizmas ir klaidingi religiniai mokymai. Tai gali būti ir pernelyg didelio didžiavimosi padarinys. Apmąstydami toliau išdėstytus punktus ir su jais susijusius Biblijos principus, pabandykite įsigilinti į savo pažiūras ir įsitikinti, ar nereikia ko nors keisti.

Su kuo bendraujame. Žmonės iš prigimties linkę bendrauti, ir tai puiku. Biblijoje sakoma, kad „dėl savo užgaidų žmogus atsiskiria nuo kitų“ ir net prieštarauja tam, kas teisinga (Patarlių 18:1, Brb). Tačiau draugus rinktis reikėtų apgalvotai, nes jie mums gali turėti daug įtakos. Todėl išmintingi tėvai labai rūpinasi tuo, su kuo jų vaikai bendrauja. Tyrimai parodė, jog net trejų metų vaikai jau gali turėti šališką požiūrį į rases, perimtą stebint kitų nuostatą, girdint žodžius ar matant gestus. Žinoma, patys tėvai turėtų daryti visa, ką gali, kad teigiamai paveiktų savo mažylius, suprasdami, jog formuojant vaiko požiūrį tėvų įtaka paprastai yra pati veiksmingiausia.

Ką sako Biblija? „Parodyk vaikui kelią, kuriuo jis turi eiti, tai ir pasenęs jis nenukryps nuo jo“ (Patarlių 22:6, Brb). „Bendrauk su išmintingu ir tapsi išmintingas, o kvailųjų bičiulis pateks į bėdą“ (Patarlių 13:20). Jei turite vaikų, pamąstykite: ar vedu juos taku, kuris teisingas Dievo akyse? ar bendrauju su žmonėmis, kurie man daro teigiamą įtaką? ar pats darau gerą įtaką kitiems? (Patarlių 2:1-9)

Nacionalizmas. Viename žodyne nacionalizmas apibūdinamas kaip „nacionalinė savimonė, iškelianti vieną tautą aukščiau visų kitų, kai pirmiausia pabrėžiama savos kultūros ir interesų svarba, menkinant kitų tautų kultūrą bei interesus“. Politikos mokslų profesorius Ivas Dukačekas knygoje Conflict and Cooperation Among Nations teigė: „Nacionalizmas padalija žmones į tarpusavyje nepakančias grupes. Dėl to visų pirma jie galvoja, kad yra amerikiečiai, rusai, kinai, egiptiečiai ar perujiečiai, o tik paskui, — jei dar iš viso pagalvoja, — kad yra žmonės.“ Vienas buvęs JT generalinis sekretorius rašė: „Tiek daug problemų, su kuriomis šiandien susiduriame, kyla dėl klaidingų pažiūrų, dalį kurių perimame beveik nesąmoningai. Viena iš jų — siauraprotiško nacionalizmo idėja: „Teisi ar neteisi — vis tiek tai mano šalis.“

Ką sako Biblija? „Dievas taip pamilo pasaulį [visą žmoniją], jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ (Jono 3:16). „Dievas nėra šališkas. Jam brangus kiekvienos tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena“ (Apaštalų darbų 10:34, 35). Tik pagalvokite: „Jei Dievas nėra šališkas — priima visų tautų žmones, vadinasi, ir mane, — ar neturėčiau stengtis juo sekti, ypač jei laikau save Dievo garbintoju?“

Rasizmas. Kaip aiškinama viename žodyne, rasistai yra įsitikinę, „jog žmogaus charakteris arba gabumai priklauso nuo rasės ir kad tam tikra rasė yra aukštesnė už kitas“. Tačiau, kaip teigiama leidinyje The World Book Encyclopedia, tyrinėtojai „šitokiems tvirtinimams apie [rasinį] pranašumą neranda jokio mokslinio pagrindo“. Baisi neteisybė, kurią kursto rasizmas, kaip antai metodiškas žmogaus teisių neigimas, yra skaudus įrodymas, jog rasizmas laikosi ant melo ir klaidingų įsitikinimų.

Ką sako Biblija? „Tiesa padarys jus laisvus“ (Jono 8:32). „Iš vienos šaknies [Dievas] išvedė visą žmonių giminę“ (Apaštalų darbų 17:26). „Dievas ne taip mato, kaip žmogus; žmogus mato, kas akimis matoma, o Viešpats žiūri į širdį“ (1 Samuelio 16:7). Pamąstykite: ar stengiuosi žiūrėti į žmones taip, kaip į juos žiūri Dievas? ar stengiuosi išsiaiškinti, kokie iš tikrųjų yra kiti žmonės — galbūt kitos rasės arba kultūros, — bandydamas su kuo nors iš jų susipažinti asmeniškai? Kai susipažįstame, mums lengviau atsikratyti klaidingų stereotipų.

Religija. Knygoje The Nature of Prejudice sakoma: „Kai žmonės pasinaudoja savo religija, kad pateisintų [egoistinius siekius] ir tautinį savanaudiškumą, neišvengiamai kyla pasibjaurėjimas. Šitaip religija persipina su išankstine nuostata.“ Kaip rašoma toje pačioje knygoje, ypač stulbina, kaip lengvai daugelis religingų žmonių „nuo pamaldumo persimeta prie išankstinės nuostatos“. Kokie teisingi šie žodžiai, akivaizdu iš bažnyčių, kurias lankyti leidžiama tik vienos rasės žmonėms, iš neapykantos bei smurto tarp skirtingų religinių grupių ir iš religijos inspiruotų teroro aktų.

Ką sako Biblija? „Iš aukštybių [iš Dievo] kilusi išmintis [...] yra [...] taikinga, maloninga, [...] nešališka“ (Jokūbo 3:17). „Tikrieji garbintojai šlovins Tėvą dvasia ir [religine] tiesa“ (Jono 4:23). „Mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus“ (Mato 5:44). Pamąstykite: ar mano religija skatina nuoširdžiai mylėti visus, net tuos, kurie galbūt nori man bloga? ar mano bažnyčios durys atviros visiems, nepaisant jų tautybės, odos spalvos, lyties, pajamų ar visuomeninės padėties?

Didžiavimasis. Pasižymintis pernelyg didele savigarba ar pasipūtimu žmogus dažnai yra labiau linkęs turėti išankstinę nuostatą. Pavyzdžiui, išdidumas gali sužadinti norą jaustis viršesniam arba niekinti mažiau išsilavinusius ar vargingesnius žmones. Be to, išdidus žmogus paprastai lengviau patiki propaganda, kuri iškelia aukščiau kitų jo tautą arba etninę grupę. Gudrūs propagandininkai, kaip antai nacių diktatorius Adolfas Hitleris, sąmoningai kurstė nacionalinį ir rasinį pasididžiavimą, kad užsitikrintų masių palaikymą ir galėtų išlieti pyktį ant tų, kuriuos manė esant kitokius ar nepageidautinus.

Ką sako Biblija? „Viešpats bjaurisi kiekviena širdies puikybe“ (Patarlių 16:5). „Tegul nelieka vietos vaidams ar tuščiai puikybei, bet nuolankiai vienas kitą laikykite aukštesniu už save“ (Filipiečiams 2:3). Pamąstykite: ar širdyje džiaugiuosi, girdėdamas savimeilę glostančius pasisakymus apie savo rasę ar etninę grupę arba menkinamas replikas apie kitas? kaip elgtis esu linkęs: pavydėti talentingesniems už save, ar nuoširdžiai gėrėtis jų sugebėjimais?

Kaipgi išmintingai Biblija perspėja: „Atsidėjęs saugok savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo šaltiniai“ (Patarlių 4:23). Todėl saugokite savo širdį kaip kažką labai brangintina ir niekam neleiskite jos sugadinti! Pripildykite ją dieviškos išminties. Tada, ir tik tada, „apdairumas tave auklės, o supratimas gins. Jis gelbės tave nuo nedorų žmonių kelio, nuo klastingai kalbančiųjų“ (Patarlių 2:10-12).

Tačiau ką daryti, jeigu jūs pats patiriate išankstinį nusistatymą arba esate diskriminuojamas? Apie tai kitame straipsnyje.

[Anotacija 6 puslapyje]

Kai su kitais susipažįstame asmeniškai, mums lengviau atsikratyti klaidingų stereotipų