Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Eime pasižvalgyti po Afrikos turgų

Eime pasižvalgyti po Afrikos turgų

Eime pasižvalgyti po Afrikos turgų

VIENAS geriausių būdų susipažinti su kokios nors šalies kultūra, papročiais ir virtuve — apsilankyti turgavietėje. Čia galima stebėti vietinius žmones, ragauti jų valgių, pirkti jų dirbinių. Be to, pamatysite neįprastai atrodančių prekiautojų, kurie visomis išgalėmis stengiasi pabendrauti su jumis, kad ir kokia kalba šnekėtumėte.

Būtų sunku rasti turgaviečių, įdomesnių nei Afrikoje. Jose gausu tiek žmonių, tiek visokiausių, kokius tik įmanoma įsivaizduoti, produktų. Čia tikrai pajusite Afrikos pulsą. Tad eime pasižvalgyti po tipišką turgavietę Dualoje (Kamerūnas).

Į turgų afrikietiškai

Daugelyje Afrikos didmiesčių pigiausia ir greičiausia pasiekti turgavietę motociklu. Čia savo paslaugas motociklininkai siūlo kone kiekvienos gatvės kampe. Sukaupęs drąsą, galite tartis su vienu iš jų, kad pavėžėtų. Dėl prieinamos kainos ir greičio Kamerūne ši populiari transporto sistema neturi sau lygių.

Kas mažiau linkęs rizikuoti, gali rinktis ir taksi, kurių čia netrūksta. Kad būtų pigiau, į tą patį automobilį neretai susigrūda keletas keleivių.

Šimtai prekystalių

Pirmąsyk atėjus į afrikietišką turgavietę, glumina minios žmonių ir gausybė palei gatvę sustatytų prekystalių. Būriai suaugusiųjų, tarp jų ir vaikai, prekes nešioja ant galvos. Pažvelgęs iš arčiau pintinėse pamatai gyvas vištas, nuluptus apelsinus, o tarp kitų prekių — pačius įvairiausius vaistus.

Šimtai medinių prekystalių nukrauti daržovėmis: kopūstais, morkomis, agurkais, baklažanais, moliūgais, vijoklinėmis pupelėmis, batatais, pomidorais, įvairiausiomis salotomis. Atvykėliai iš kito žemyno galbūt ne visas daržoves ir atpažįsta, nes afrikiečių mėgstamos kitur nėra paplitusios. Ko gero, patys spalvingiausi prekystaliai yra tie, kur parduodamos raudonosios ir geltonosios paprikos, tokios šviežutėlės, kad net žvilga ryto saulėje. Daugelis prekeivių siūlo avokadų, bananų, greipfrutų, melionų, ananasų, apelsinų, citrinų. Vaisiai — be galo žadinantys apetitą, o ir kainos viliojančios! Pagrindiniai vietos produktai — batatai, manijokai bei ryžiai — pirkėjui pateikiami taip pat puikiai kaip ir įvežtiniai svogūnai bei česnakai.

Vienoje iš Dualos turgaviečių dauguma prekystalių priklauso hausams ir fulbiams. Šie prekiautojai išsiskiria iš kitų ilgais mėlynais, baltais ir geltonais apdarais, vadinamais gandure arba bubu, ir tuo, kad draugiškai sveikinasi fulų kalba. Turguje visi jaučiasi laisvai. Mums po jį bevaikštinėjant, prekystalio savininkas Ibrahimas išrenka ir padovanoja man tris didžiulius svogūnus. „Pasakyk savo žmonai, kad prikimštų juos ryžių su prieskoniais ir iškeptų ant lėtos ugnies“, — pataria jis.

Kiek toliau prekiaujama šviežutėlaite mėsa — daugiausia jautiena ir ožkiena. Tvirti vyrai neša ant pečių didžiules skerdenas ir krauna jas ant stalų. Mėsininkai, vikriai mosuodami ilgais peiliais, laukia, kol pirkėjai išsirinks patikusį gabalą. Tiems, kas gyvulį mieliau skerdžia patys, turguje yra gyvų ožkų, vištų ir kiaulių.

Užkąskime užeigoje

Turgus neįsivaizduojamas be vietos, kurioje galėtum pavalgyti. Kamerūno turguose pilna užeigų. Kad patrauktų lankytojų dėmesį, iš kai kurių sklinda garsi muzika, bet yra ir ramių vietelių, kur galima užsisakyti kokį nacionalinį patiekalą ir susipažinti su vietos gyventojais. Valgiaraštį greičiausiai rasite užrašytą lentoje, bet nepažįstančiam vietinių valgių gali prireikti paaiškinimo.

Du pagrindiniai patiekalai yra ryžiai ir fufu — manijokų, plantanų arba batatų tyrė. Bet galima užsisakyti ir keptos žuvies, jautienos bei vištienos su valgomojo hibisko ir žemės riešutų arba pomidorų padažu. Tokiose užeigose niekas neskuba, taigi šnekėtis laiko čia į valias.

Prie mūsų prieina dvi padavėjos. Viena neša didžiulį padėklą su metalinėmis lėkštėmis, pilnomis garuojančių ryžių, pupų ir fufu. Pagrindiniai patiekalai su mėsos bei žuvies kepsneliais pagardinami hibisko padažu. Tiems, kas mėgsta aštrius valgius, čia pat stovi indelis su aitriųjų paprikų padažu. Antroji padavėja atneša rankšluostį ir indą su vandeniu nusiplauti rankoms. Tai būtina, nes vietiniai patiekalai tradiciškai valgomi nenaudojant stalo įrankių. Nieko nestebina, jei prieš valgydamas užeigos lankytojas pasako maldą, o kiti nuo gretimo staliuko pritaria pasakydami: „Amen.“

Turgavietėje skelbiama geroji naujiena

Daugelyje bendruomenių turgavietės nuo seno yra nepamainoma vieta, kur ne tik galima ką nors pirkti ar parduoti, bet ir pasidalyti naujienomis, susitikti su draugais ar net gauti darbą. Biblijoje rašoma, kad Jėzus eidavo į turgavietes mokyti žmonių apie Dievą ir jų gydyti. Apaštalas Paulius irgi kasdien kalbėdavosi „turgavietėje su tais, kurie atsitiktinai ten būdavo“ (Apaštalų darbų 17:16, 17, Jr; Morkaus 6:56, Jr). Panašiai ir šiais laikais Jehovos liudytojai pastebi, kad Kamerūne turgavietė — puiki vieta skelbti gerąją naujieną apie Karalystę. (Atsiųsta.)

[Iliustracija 24 puslapyje]

Spalvingos paprikos