„Nesirūpinkite rytdiena“

Renė atrodė, jog ilgiau nebeištvers. Jos vyras Metju nuolatinio darbo neturėjo jau trejus metus. „Mano viduje viskas virė, — prisimena Renė. — Ta nežinia dėl ateities varė mane į baisią neviltį.“ Metju stengėsi nuraminti žmoną, primindamas jai, kad šeimos poreikiai visada buvo tenkinami. Renė atsakė: „Bet tu vis dar neturi darbo! O mums reikia pinigų!“

NETEKUS darbo neišvengiamai atsiranda įtampa. Žmogus, atsidūręs tokioje padėtyje, svarsto: „Kiek laiko tai tęsis? Kaip mums dabar sudurti galą su galu?“

Nors šitaip nerimauti normalu, Jėzus Kristus davė realistišką patarimą, kaip sumažinti nerimą. Jis kalbėjo: „Nesirūpinkite rytdiena [...]. Kiekvienai dienai gana savo vargo“ (Mato 6:34).

Išsiaiškinkite, ko baiminatės

Jėzus nesakė, jog atsiradus kokiai nors problemai turėtume ją ignoruoti. Tačiau nerimas dėl to, kas galbūt atsitiks rytoj, tiktai pasunkins šios dienos emocinę naštą. Juk iš tikrųjų nuo mūsų nedaug tepriklauso, ką — gera ar bloga — atneš rytojus. Bet tikrai galime imtis veiksmų, kurie mūsų valioje, kad įveiktume problemas, iškylančias šiandien.

 Lengviau pasakyti nei padaryti? Be abejo! Rebeka, kurios vyras, išdirbęs 12 metų, neteko darbo, sako: „Kai jausmai įaudrinti, sunku mąstyti logiškai. Bet privalėjome. Todėl stengiausi tvardytis. Pamačiusi, kad tai, ko labiausiai bijojau, neįvyko, supratau, jog nerimauti neverta. Sutelkdami dėmesį į šią dieną ir jos problemas, atsikratėme bet kokios įtampos.“

Paanalizuokite. „Ko baiminuosi labiausiai? Kiek tikėtina, kad būtent taip ir atsitiks? Kiek jėgų man atima nerimas dėl to, kas gal įvyks, o gal ir ne?“

Mokykitės būti patenkintas tuo, ką turite

Žmogaus požiūris veikia jo emocijas. Todėl Biblija skatina ugdytis tokią galvoseną: „Turėdami maisto ir drabužį, būkime patenkinti“ (1 Timotiejui 6:8). Tai reiškia riboti savo norus ir jaustis gerai tuomet, kai patenkinami kasdieniai poreikiai. Užsimoję tenkinti troškimą turėti vis daugiau, griausime savo pačių pastangas kukliau gyventi (Morkaus 4:19).

Renė išmoko tenkintis tuo, ką turi, tada, kai pradėjo realiai vertinti savo situaciją. Ji sako: „Niekada nebuvome nei be šviesos ar dujų, nei išmesti į gatvę. Tikroji problema buvo ta, kad taip gyventi nebuvome pratę, ir mano nerealus troškimas išlaikyti ankstesnį pragyvenimo lygį tik didino įtampą.“

Netrukus Renė suprato, kad gyvenimas jai atrodė nepakeliamas ne dėl aplinkybių, o dėl jos požiūrio. „Turėjau susitaikyti su realybe, o ne svajoti apie tai, ko norėčiau, — sako ji. — Kai išmokau tenkintis tuo, ką Dievas duodavo kiekvieną dieną, pasijutau daug laimingesnė.“

Paanalizuokite. „Ar mano šios dienos poreikiais buvo pasirūpinta? Jei taip, ar galėčiau sutelkti dėmesį tik į šią dieną, pasitikėdamas, jog mano poreikiais taip pat bus pasirūpinta ir rytoj?“

Teisingas požiūris yra pirmas žingsnis norint susitaikyti su nelengva permaina, kai tenka gyventi kukliau. * Tačiau kokių konkrečių veiksmų galite imtis, kai nedarbas suduoda smūgį jūsų pajamoms?

[Išnaša]

[Rėmelis 5 puslapyje]

Atkaklumas duoda vaisių!

Po kelių savaičių bergždžių pastangų rasti darbą Fredas ėmė galvoti, kad jokių vilčių nebėra. „Jaučiausi tarsi stotelėje būčiau laukęs, kol kas atvažiuos manęs paimti, bet niekas neatvažiavo“, — sako jis. Fredas nusprendė kontroliuoti vienintelį dalyką — tai, kas buvo jo valioje. Jis išsiuntinėjo gyvenimo aprašymą į daugybę firmų, net į tokias, kur tikimybė, kad prireiks jo įgūdžių, regis, buvo labai maža. Atsiliepdavo į kiekvieną kvietimą pokalbio ir kruopščiai tam ruošdavosi, tikėdamas, kad „darbščiojo sumanymai atneša tik naudą“ (Patarlių 21:5, Jr). Fredas pasakoja: „Vienoje įmonėje teko atlaikyti du interviu su vyriausiais vadybininkais, kurie mane kaip reikiant iškamantinėjo.“ Bet Fredo atkaklumas davė vaisių. „Gavau darbą!“ — sako jis.

 [Rėmelis/iliustracija 6 puslapyje]

Tai, kas svarbiau už pajamas

Kas jums svarbiau — jūsų reputacija ar pajamos? Aptarkime dvi Biblijos patarles.

„Geriau vargšas, kuris dorai gyvena, negu nesąžiningas turtuolis“ (Patarlių 28:6).

„Geriau daržovių pietūs su meile, negu riebi jautiena su neapykanta“ (Patarlių 15:17).

Be abejo, sumažėjus pajamoms, žmogaus dorovingumas ir vertingumas nesumažėja. Todėl, kai Renė vyras neteko darbo, savo vaikams ji pasakė: „Daugelis tėčių paliko savo šeimas. Bet jūs turite tėtį, kuris jumis rūpinasi. Puikiai žinote, kaip jis jus myli ir padeda įveikti visus sunkumus. Geresnio tėčio ir būti negali!“