Romus, bet stiprus Šetlando ponis

● Jei kada teko būti kaimo mugėje, tikriausiai matėte Šetlando ponį ar net jodinėjote ant jo. Kaip rodo šių arkliukų pavadinimas, jie kilę iš Šetlando salų, esančių į šiaurės rytus nuo Škotijos. Archeologai net yra atkasę kaulų šių nedidukų ponių, čia gyvenusių prieš tūkstančius metų.

Šetlando ponius nesunku atpažinti iš trumpų kojų, ilgų karčių, ilgos uodegos ir tankaus žieminio plauko, kuris apsaugo nuo atšiauraus klimato, vyraujančio jų areale. Šie dažniausiai juodos arba tamsiai rudos spalvos arkliukai paprastai užauga nuo 70 iki 107 centimetrų aukščio. Oficialiai laikoma, kad didžiausias ponio ūgis — 107 centimetrai. Tačiau yra viena išimtis — amerikiniai Šetlandai. Jų ūgio riba yra 117 centimetrų.

Nors Šetlando poniai nedidelio augumo, jie gana stiprūs. Pagal savo ūgį jie yra stipriausi iš visų veislių arklių. Todėl nuo senų laikų poniais veždavo durpes, ardavo laukus, kasyklose gabendavo anglį, nes tuneliais galėdavo pralįsti tiktai nedideli gyvuliai. Taigi daugybė ponių po žeme praleisdavo visą savo gyvenimą, taip niekada ir nematydami dienos šviesos.

Gerai išdresuoti Šetlando poniai būna romūs ir klusnūs — tikras vaikų džiaugsmas. Švelnus šių arkliukų būdas iš dalies paaiškina, kodėl terapijos su poniais programos neįgaliesiems duoda gerų rezultatų.

Dėl patrauklių savybių ir gebėjimo prisitaikyti prie labai įvairios aplinkos Šetlando poniai eksportuojami į visą pasaulį. Yra įsteigta daugybė jų mėgėjų klubų ir vedami kilmės registrai. Bet pats tų arkliukų pavadinimas lieka susijęs su Šetlando sala, iš kurios jie kilę ir kur tebėra veisiami itin sveiki ir grynaveisliai.

[Iliustracija 24 puslapyje]

Pagal savo ūgį Šetlando poniai yra stipriausi iš visų veislių arklių

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 24 puslapyje]

© S Sailer/A Sailer/age fotostock