Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

„Aš nemiręs“

„Aš nemiręs“

„Aš nemiręs“

„Nestovėkite prie mano kapo ir neraudokite,

Manęs čia nėra.

Aš nemiręs.“

● Ar žinote šias eiles? Gal esate girdėjęs jas dainuojant? Kelis pastaruosius dešimtmečius tie žodžiai guodžia žmones visame pasaulyje. Ilgą laiką jie buvo priskiriami įvairiems poetams. Kai kas netgi tvirtino, jog tai — navahų laidotuvių malda. Anglų kalba labiau žinomos ne paskutinės šio posmelio eilutės, o pirmos: „Nestovėkite prie mano kapo ir neraudokite.“

Prieš keletą metų šitos eilės, Japonijoje tapusios vienos labai populiarios dainos tekstu, sukėlė nemažai sumaišties. Mat japonai dažnai lanko šeimos kapą, kad pagerbtų, kaip manoma, jame tebegyvenančius mirusius artimuosius. Kadangi dainoje teigiama kitaip, dažnas klausia: „Tai kurgi yra mirusieji?“

Japonijoje gyvenantys budistai nuo seno daug dėmesio skiria šermenims, laidotuvėms, atminimo apeigoms. Bet dauguma jų negali paaiškinti, kur yra mirusieji, ar įvairių tikėjimų bei tautybių žmonės po mirties eina į tą pačią vietą, kodėl mirusieji nepalaiko ryšių su gyvaisiais.

Neretai manoma, jog į tokius klausimus atsakymų nėra, o jų ieškoti — tuščias laiko švaistymas. Ir vis dėlto galbūt svarstote, kas mūsų laukia po mirties. Bet kur rasti atsakymus? Biblijoje rašoma, jog Dievas, sukūręs pirmąją žmonių porą, apgyvendino gražiame sode. Jeigu juodu būtų Dievui paklusę, būtų galėję amžinai gyventi žemės rojuje. Tačiau nepakluso.

Todėl Dievas išvarė žmones iš rojaus ir nebepalaikė jų gyvybės. Abu ėmė senti. Dievas paaiškino, kokie bus neklusnumo padariniai: „Juk dulkė esi ir į dulkę sugrįši!“ Žmogus buvo sukurtas iš dulkių ir ilgainiui, po mirties, į jas grįžta (Pradžios 2:7; 3:19).

Vienas vyras, Kofu mieste (Japonija) prižiūrintis didžiules kapines, pastebėjo: „Palaidojus pelenus ar palaikus, maždaug po 5—10 metų, kape, galima sakyti, nieko nebelieka.“ Žmogaus kūnas sudarytas iš dirvožemyje randamų elementų ir ilgainiui į juos vėl išsiskaido. Tai kas tada lieka?

Kadangi po mirties sąmoningas gyvenimas nutrūksta, Kūrėjas, — o be jo žinios nekrinta net žvirblis — su meile mus prisimena (Mato 10:29-31). Kaip pažadėjęs, jis prikels žmones — sugrąžins jiems gyvybę. Dievas pašauks juos iš mirties miego (Jobo 14:13-15; Jono 11:21-23, 38-44).

Jei norėtumėte ta tema sužinoti daugiau, rašykite šio žurnalo leidėjams, jie mielai suteiks išsamesnės informacijos. Galite apsilankyti ir mūsų svetainėje www.watchtower.org.