Stebime pasaulį

Britanijos radijo ir televizijos transliacijos korporacijai 26 šalyse apklausus 13000 respondentų, paaiškėjo, kad „daugiausia pasaulyje kalbama apie korupciją“. Tačiau didžiausia žmonijos problema laikomas skurdas (BBC NEWS, BRITANIJA).

„JAV bažnyčiose į kūdikėlio Jėzaus statulėles imta montuoti globalinės padėties nustatymo prietaisus. Mat pastaraisiais metais per visą šalį nuvilnijo šių statulėlių vagysčių banga“ (THE WEEK, JAV).

Vienas JAV maisto ir vaistų valdybos konsultacinis komitetas pataria žmonėms, kuriuos vargina chroniško nuovargio sindromas, susilaikyti nuo kraujo donorystės, nes, be kitų pavojų, jie gali perduoti ir šios ligos retrovirusą (THE WALL STREET JOURNAL, JAV).

Šviesa naikina antibiotikams atsparias bakterijas

Stratklaido (Glazgas, Škotija) universitete sukurtas naujas prietaisas, skleidžiantis labai intensyvios šviesos srautą. Juo ligoninėse naikinamos antibiotikams itin atsparios bakterijos. Ši nauja technologija padeda kovoti su ligų sukėlėjais daug veiksmingiau nei valymo ir dezinfekavimo priemonės. Kaip aiškina mikrobiologas profesorius Džonas Andersonas (John Anderson), naujasis išradimas „pagrįstas tuo, kad siauro spektro intensyvios šviesos srautas suaktyvina bakterijas sudarančias molekules“.

Miškų naikinimas ir maliarija

Dėl beatodairiško atogrąžų miškų kirtimo beveik 50 procentų padaugėjo susirgimų maliarija. Taip teigia tyrinėtojai, išanalizavę duomenis apie gyventojų sveikatą 54 Brazilijos rajonuose ir palydovines nuotraukas, kuriose užfiksuoti miško ruošos darbai. Pagrindiniai maliarijos pernešėjai šiame regione yra moskitai Anopheles darlingi. „Iškirstuose plotuose atviresni saulės šviesai vandens telkiniai tampa idealia vieta moskitams veistis“, — teigia ataskaitos autorė Sara Olson (Sarah Olson). Didžiausias sergamumas maliarija užregistruotas ten, kur miškai iškirsti labiausiai.

Skraidantys kalmarai

Neseniai iš nuotraukų paaiškėjo, jog kai kurių rūšių kalmarai skraido panaudodami reaktyvinę jėgą. Kaip rašoma Scientific American, okeanologai pastebėjo, kad „dvidešimties centimetrų ilgio kalmarai gali iššokti į orą iki dviejų metrų ir, mosuodami plaukmenimis bei judindami čiuptuvus, paskristi apie dešimt metrų. Prisisiurbdamas vandens ir po to staiga jį išstumdamas, moliuskas atsispiria taip stipriai, kad strykteli aukštyn. Analizuojant nuotraukas atrodo, jog skrisdamas kalmaras plaukmenimis mojuoja nelyginant sparnais.