Totoriai. Tautos praeitis, nūdiena ir ateitis

DAR vaikystėje girdėdavau sakant: „Kone kiekvieno ruso gyslomis teka ir totoriško kraujo.“ Visada maniau esąs rusas, bet neseniai giminaičiai papasakojo, kad mano senelis buvo totorius. * Kai apie tai pasakau draugams, paaiškėja, jog kai kurie irgi turi totoriškų šaknų.

Taigi ėmiau domėtis šios tautos įžymiais žmonėmis ir jų pasiekimais meno, sporto bei kitose srityse. Vienas jų, palikęs ryškų pėdsaką baleto istorijoje, — Rusijoje gimęs garsus šokėjas Rudolfas Nurijevas. Buvusios Sovietų Sąjungos šalyse gyvena apie septyni milijonai totorių. Tuo, ką sužinojau, norėčiau pasidalinti ir su jumis.

Tolima praeitis

Daug šimtmečių totoriai buvo minimi drauge su mongolais bei turkais. XIII amžiuje totoriai dalyvavo mongolų valdovo Čingischano karo žygiuose. * Jo imperija užėmė milžinišką teritoriją, plotu prilygstančią buvusiai Sovietų Sąjungai. 1236 metais apie 150000 Čingischano karių patraukė į vakarus nuo Uralo kalnų Europos link. Taigi pirmiausia jie puolė Rusios miestus.

Netrukus po to, kai nukariavo Rusią, mongolai įkūrė mongolų-totorių valstybę. Jos vakarinę dalį su sostine Batijaus Sarajumi Volgos deltoje įprasta vadinti Aukso orda. Jai priklausė dalis Sibiro, Uralas, tolimieji Karpatų ir Kaukazo kalnynai Ukrainoje bei Gruzijoje. Užkariautos Rusios kunigaikštystės privalėjo mokėti Ordai duoklę. XV amžiuje Aukso orda suskilo į chanatus: Krymo, Astrachanės ir Kazanės.

Totorija ir jos sostinė Kazanė

Daugiatautėje Totorijos Respublikoje, esančioje pačiuose europinės Rusijos dalies rytuose, dabar gyvena maždaug keturi milijonai žmonių. Šalis, kurios plotas — 68000 kvadratinių kilometrų, laikoma vienu iš „ekonomiškai labiausiai išsivysčiusių Rusijos Federacijos regionų“. Totorija pirmauja naftos ir dujų gavyboje. Čia gaminami lėktuvai, automobiliai; yra keli oro uostai.

Kazanė — šiuolaikiškas milijoninis miestas Volgos ir Kazankos santakoje. Jis, kaip ir daugelis Rusijos miestų, turi gražų metro. *  Kiekviena jo stotis savita: vienos modernios, kitos rytietiško stiliaus, dar kitos dvelkia viduramžiais. Pavyzdžiui, vienoje metro stotyje keleivių akis džiugina dvidešimt dvi freskos totorių liaudies pasakų motyvais.

1804 metais Rusijos caras Aleksandras I įkūrė Kazanės universitetą. Tai svarbiausias mokslo ir kultūros lopšys Totorijoje. Šiame universitete yra viena didžiausių bibliotekų Rusijoje — tarp 5 milijonų joje sukauptų leidinių saugoma 30000 senovinių rankraščių. Kai kurie jų net iš IX šimtmečio.

Kaip malonu pasivaikščioti Baumano gatve miesto centre. Praeivio žvilgsnį patraukia daugybė parduotuvių ir kavinių. Apžiūrėję miestą mudu su žmona nusprendėme atsipūsti ir sėdę į laivą pasimėgauti kelione Volgos upe.

Viena Kazanės įžymybių yra kremlius. Tai XVI amžiumi datuojama vienintelė iki šiol Rusijoje išlikusi totorių tvirtovė. Už jos akmeninių sienų stovi Siujumbekio bokštas, mečetė, stačiatikių cerkvė. Čia įsikūrusi ir Totorijos prezidentūra.

2000-aisiais Kazanės kremlius įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Dėl upėje atsispindinčių šviesų ypač didingai kremlius atrodo naktį.

Žmonės ir kalbos

Totoriai — didžiausia Rusijoje tiurkų kalbų šeimai priklausanti tauta. Kiek jų gyvena šioje neaprėpiamoje šalyje, tiksliai nėra žinoma, bet manoma, kad apie 5500000.

Be totorių, tiurkų kalbų šeimai priskiriamos azerbaidžaniečių, baškirų, jakutų, kazachų, kirgizų, nogajų, turkmėnų, turkų,  tuvių ir uzbekų kalbos. Kai kurios iš jų tiek panašios, kad jomis šnekantys žmonės gali vienas kitą suprasti.

Visame pasaulyje tiurkų kalbomis šneka milijonai žmonių. Totorijos miestuose galima išgirsti kalbant tiek totoriškai, tiek rusiškai. Abiem kalbomis leidžiami laikraščiai, spausdinamos knygos, vedamos radijo bei televizijos laidos. Teatruose totorių kalba rodomi spektakliai apie šios tautos istoriją bei kasdienybę, pristatomas folkloras.

Ne tik Kazanėje, bet ir kituose miestuose dviem kalbomis rašomi parduotuvių bei gatvių pavadinimai. Rusai yra perėmę daug totoriškos kilmės žodžių. 1928 metais arabiškieji totorių rašmenys buvo pakeisti į lotyniškuosius. Nuo 1939-ųjų Totorijoje pereita prie kirilikos — raidyno, kuris mažai kuo skiriasi nuo rusiškojo.

Tautos tradicijos

Kadaise totoriai vertėsi medžiokle ir gyvulių auginimu. Net ir šiais laikais tradicinių patiekalų pagrindas tebėra mėsa. Vienas mėgstamiausių daugumos šeimų valgių — beliašas. Tai pyragas su bulvių, mėsos, svogūnų bei prieskonių įdaru.  Paprastai kepamas apie porą valandų. Tuomet dar garuojantis dedamas ant stalo ir pjaustomas.

Bene seniausia ir svarbiausia nacionalinė šventė yra Sabantui. Tai pagoniška šventė, kurios metu žmonės melsdavosi ir aukodavo aukas saulės dievui bei protėvių dvasioms. Buvo tikima, kad taip giminės linija nenutrūks, gyvuliai atsives prieauglį, o laukai duos gausų derlių.

Totoriai myli žirgus. Jie — svarbi šios tautos kultūros dalis, susijusi su klajokliška praeitimi. Kazanėje yra vienas geriausių pasaulyje hipodromų su dvylika arklidžių ir veterinarijos klinika. Žirgams įrengtas net baseinas!

Ką žada ateitis

Korane skaitome: „Po Toros mes Psalmyne rašėme: ‘Mano ištikimi tarnai tikrai paveldės žemę.’“ (Sura 21, Al-Anbiyā [Pranašai], 105 eilutė). Akivaizdu, kad ši eilutė buvo paimta iš Dovydo psalmių, Biblijoje užrašytų 1500 metų anksčiau, nei atsirado Koranas. Psalmyno 37:29 (Brb) sakoma: „Teisieji paveldės žemę ir gyvens joje amžinai.“

Iš kokių tautų ir etninių grupių bus surinkti šitie teisieji? Pranašystėje, užrašytoje Injil (Naujojo Testamento knygos), rašoma: „Štai milžiniška minia, kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų“ (Apreiškimo 7:9). Kaip bus nuostabu, kai visoje žemėje gyvens tik daugiatautė brolija! *

[Išnašos]

[Rėmelis 25 puslapyje]

TOTORIJOJE ŽINOMAS DIEVO VARDAS

Totorių tautybės autoriaus M. Chužajevo knygoje Dinnər Tarixb (Pasaulio religijos) teigiama, jog Adomą sukūrė Jahvė Alachas, kitaip tariant, Jehova Dievas. Be to, Penkiaknygės (pirmos penkios Biblijos knygos) šiuolaikinių vertimų Pradžios 2:4 išnašoje apie Dievo vardą rašoma: „Manoma, jog senovėje hebrajai šį vardą tardavo Jahvė.“

[Rėmelis 26 puslapyje]

JEHOVOS LIUDYTOJAI TOTORIJOJE

Jehovos liudytojai Rusijoje organizuoja totorių kalbos kursus, nes labai trokšta skelbti gerąją naujieną apie Dievo Karalystę. Viena totorė pasakė: „Tai, ką išgirdau apie Dievą gimtąja kalba, mane sujaudino iki ašarų.“

1973 metais grupelė Jehovos liudytojų, totorių, ėmė rengti sueigas, kuriose Biblija buvo studijuojama jų kalba. Praėjusio šimtmečio paskutiniame dešimtmetyje šia kalba buvo pradėti spausdinti bibliniai leidiniai. * Paskui, 2003-iaisiais, Naberežnyje Čelnuose (Totorijos Respublika) buvo įkurta pirmoji totoriška Jehovos liudytojų bendruomenė. Šiuo metu Rusijoje yra aštuonios tokios bendruomenės ir dvidešimt grupių.

2008 metais delegatai iš Astrachanės, Pavolgio, Uralo, Vakarų Sibiro bei tolimosios šiaurės atvyko į totorių kalba surengtą srities kongresą. Dabar Totorijoje iš viso yra 36 totoriškos, rusiškos ir rusų gestakalbių bendruomenės bei grupės. Taigi tiesos apie Dievą žmones uoliai moko per 2300 liudytojų.

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracija 27 puslapyje]

ATLETAS TAMPA GANYTOJU

Piotras Markovas gimė 1948-aisiais viename Totorijos kaime. Trisdešimt metų jis savo šalyje garsėjo kaip puikus imtynininkas ir sunkumų kilnotojas. Sykį 32 kilogramų svarmenį iškėlė net 130 kartų. O dabar, tapęs Jehovos liudytoju, garsėja tuo, kad moko žmones apie Dievą totorių bei rusų kalba ir taip jiems padeda spręsti gyvenime iškylančias problemas.

Piotras seka atjautaus Kūrėjo pavyzdžiu, apie kurį Izaijo 40:11 rašoma: „Kaip piemuo ganys jis savo kaimenę, savo rankomis surinks ėriukus, nešios juos prie krūtinės ir švelniai vedžios vedekles.“

[Iliustracija]

Dabar Piotras yra dvasinis ganytojas

[Žemėlapis 24 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

RUSIJA

URALO KALNAI

MASKVA

Sankt Peterburgas

TOTORIJOS RESPUBLIKA

Kazanė

Volga

[Iliustracija 25 puslapyje]

Kazanės kremlius ant Kazankos upės kranto

[Šaltinio nuoroda]

© Michel Setboun/CORBIS

[Iliustracija 26 puslapyje]

„Beliašas“ — daugelio totorių mėgstamas patiekalas