AGAMA nuo horizontalaus paviršiaus ant vertikalaus užšoka be jokių pastangų. Šuolis ant sienos būna sėkmingas net tada, kai dėl paviršiaus slidumo nepavyksta tinkamai atsispirti. Kaip driežas sugeba neprarasti pusiausvyros? Pasirodo, dėl uodegos!

Susimąstykite. Atsispirdamas nuo šiurkštaus paviršiaus, su kuriuo pėdos gerai sukimba, agama pasiruošia šuoliui ir uodegą laiko nuleistą. Tai padeda pašokti reikiamu kampu. Tačiau jei paviršius slidus, driežas kniubinėja ir atsispiria ne pačiu šuoliui tinkamiausiu kampu. Nepaisant to, būdamas ore sugeba pakoreguoti kūno padėtį pakeldamas uodegą į viršų. Tai nėra taip paprasta. „Gyvūnėlis turi intensyviai laviruoti uodega taip, kad išsilaikytų vertikalioje padėtyje“, — rašoma viename Berklio universiteto Kalifornijoje pranešime. Kuo paviršius slidesnis, tuo aukščiau driežas turi kelti uodegą, kad sėkmingai nušoktų.

Tirdami agamos uodegos funkcijas, inžinieriai galbūt sukurs paslankesnį robotą, kuris praverstų ieškant išlikusiųjų po žemės drebėjimo ar kitokios katastrofos. „Robotai nėra tokie judrūs kaip gyvūnai, — sako mokslininkas Tomas Libis (Thomas Libby), — todėl bet koks atradimas, padedantis robotams geriau išlaikyti pusiausvyrą, jau yra didelis laimėjimas.“

Ką manote? Ar agamos uodega yra evoliucijos produktas? O gal taip sukurta?