— Papasakokite apie save.

— Tėvas buvo inžinierius mechanikas. Jis mėgo entuziastingai kalbėti apie matematiką ir mokslą apskritai. Vaikystėje žavėjausi augalais bei gyvūnais, kurių buvo gausu upeliuose ir pelkėse netoli mano gimtojo Naujojo Paryžiaus kaimo (Ohajo valstija, JAV). Todėl nusprendžiau Perdju universitete studijuoti ekologiją.

— Ar domėjotės religija?

— Taip, domėjausi. Tėtis mane skatino studijuoti liuteronybę. Mokiausi koinė, bendrinės graikų kalbos, kuria parašytos kai kurios Biblijos dalys. Šiai knygai išsiugdžiau didžiulę pagarbą.

— Koks buvo jūsų požiūris į evoliucijos teoriją?

— Mano bažnyčioje tai buvo priimtina. Tuo tikėjo ir mano kolegos. Todėl evoliucija neabejojau. Bet tikėjau ir Dievą. Įsivaizdavau, kad šie du dalykai suderinami. Nors Biblijai jaučiau pagarbą, niekada nemaniau, kad ji yra Dievo įkvėpta.

— Kodėl jūsų požiūris į Bibliją pasikeitė?

— Kartą pas mus užėjo Jehovos liudytojai Stivas ir Sendi. Mums su žmona Debi jie parodė, kad Biblija, nors ir ne mokslo vadovėlis, vis dėlto yra moksliškai tiksli. Štai kas joje sakoma apie Dievą: „Jis, kuris sėdi soste viršum žemės skritulio“ (Izaijo 40:22, Jr). Taip pat užrašyta: „Dievas [...] pakabina žemę ant nieko“ (Jobo 26:7). Tuo metu gilindamasis į ekologiją naudojausi  palydovinėmis nuotraukomis, todėl šios Rašto eilutės man padarė didžiulį įspūdį. Juk tai buvo užrašyta žymiai anksčiau, nei kas nors nufotografavo erdvėje kabantį Žemės rutulį. Kai liudytojai mums su žmona vedė Biblijos studijas, sužinojome apie išsipildžiusias pranašystes, pajutome, kokie veiksmingi Biblijos patarimai, gavome logiškus atsakymus į mums rūpimus klausimus. Ilgainiui įsitikinome, jog Biblija yra Dievo Žodis.

— Kas pakeitė jūsų nuomonę apie gyvybės kilmę?

— Stivas parodė vieną mintį iš Biblijos: „Viešpats Dievas padarė žmogų iš žemės dulkių“ (Pradžios 2:7). Pirmojo žmogaus atsiradimas užfiksuotas raštiškai. Todėl kilo klausimas: ar Biblija neprieštarauja moksliniams faktams? Stivas paragino mane į tai pasigilinti. Taip ir padariau.

— Ką sužinojote apie evoliucijos teoriją?

— Daug ką. Pavyzdžiui, šia teorija stengiamasi paaiškinti rūšių kilmę. Kiekvienas gyvas padaras turi jam reikalingus organus: širdį, plaučius, akis. Netgi mikroskopiniame lygmenyje matome, kokios stulbinančios sistemos funkcionuoja ląstelių viduje. Iš kur visa tai? Evoliucionistai tvirtina, jog, vykstant natūraliajai atrankai, paprastai išgyvena geriausiai prisitaikę, turintys tobuliausią sistemą individai. Bet šis teiginys neatsako į klausimą: iš kur tokios sistemos atsirado? Išsiaiškinau, jog daugelis mokslininkų netiki, kad evoliucijos teorija atsako į šį klausimą. Vienas zoologijos profesorius neslėpė netikintis jokia evoliucijos teorija. Tačiau bijodamas prarasti darbą savo nuomonės garsiai nereiškė.

— Ar žinios iš ekologijos stiprina jūsų tikėjimą?

— Be abejo. Tyrinėju simbiozę. Žemėje visa, kas gyva, sąveikauja. Pagalvokime apie gėles ir bites. Žiedų spalvos, kvapai, nektaras, sandara — viskas pritaikyta tam, kad priviliotų bites ir šios perneštų žiedadulkes. O bitės sukurtos taip, kad siurbtų nektarą ir apdulkintų augalus. Akivaizdu, — tiek bitės, tiek gėlės tenkina vienos kitų poreikius.

Tarpusavio priklausomybę matome ir visoje ekosistemoje, bendrame organizmų ir jų neorganinės aplinkos komplekse, sudarytame iš tūkstančių rūšių gyvūnų, augalų, bakterijų bei grybų. Gyvūnai priklauso nuo augalų, nes jais minta ir kvėpuoja jų išskiriamu deguonimi, o dauguma žiedinių augalų yra priklausomi nuo gyvūnų. Nors ekosistemos itin sudėtingos, o jas sudarantys organizmai lengvai pažeidžiami, tos sistemos gali egzistuoti tūkstančius metų. Net paveikta taršos ekosistema greit atsistato, kai teršti nustojama. Kai mąstau apie visos gyvybės Žemėje gebėjimą prisitaikyti, nė neabejoju, kad visa, kas gyva, sukūrė Dievas.

— Kodėl tapote Jehovos liudytoju?

— Man nedavė ramybės gamtos niokojimas. Juk ekosistemos, nors ir prisitaikiusios, nėra nesunaikinamos. Iš Jehovos liudytojų sužinojau, jog, kaip rašoma Biblijoje, Dievas sunaikins tuos, kurie niokoja žemę (Apreiškimo 11:18). Tai man buvo labai svarbu. Studijuodamas Bibliją suvokiau, jog visa, kas joje žadama, tikrai išsipildys.

Man patinka savo viltimi dalintis su kitais. Biblijos mokymus padedu suprasti ir keliems mokslininkams. Būdamas 55-erių anksčiau išėjau į pensiją, kad galėčiau daugiau laiko skirti žmonėms — padėti jiems pažinti gyvybės Kūrėją ir sužinoti, ką jis yra numatęs dėl mūsų nuostabios Žemės.