Pastebėjote, kad jūsų dukra sąmoningai save žaloja. „Ką tai galėtų reikšti? Gal ji bando nusižudyti?“ — svarstote.

Veikiausiai ne. Vis dėlto, jei paauglė žalojasi *, jai reikia pagalbos. Ką daryti? Visų pirma išsiaiškinkite, kas ją verčia taip elgtis. *

Ar tai tik užgaida? Reikia pripažinti, jog kai kurie jaunuoliai pradeda save žaloti, nes yra girdėję, kad šitaip daro kiti. Nors būna ir taip, dažniausiai priežastys kur kas rimtesnės. Kaip tokį atvejį atpažinti? Kai žalojamasi dėl rimtų priežasčių, paprastai tai daroma paslapčia, gėdijantis savo polinkio. „Nenorėjau, kad kas nors apie tai sužinotų, — sako dvidešimtmetė Silja. * — Puikiai sugebėdavau užmaskuoti randus.“

Ar žalojimusi siekiama atkreipti į save dėmesį? Būna ir taip. Bet šiame straipsnyje kalbame apie jaunuolius, kurie slepia tokį įprotį ir nesistengia žaizdomis ar mėlynėmis kam nors padaryti įspūdį. Vis dėlto mergina, kuri anksčiau save žalojo, pasakoja, jog paslapčia trokšdavo, kad kas nors pamatytų jos randus, viskas išaiškėtų ir jai būtų greičiau suteikta pagalba.

Kodėl tuomet žalojamasi? Priežastys gana sudėtingos, bet dažniausiai jaunuolis jaučia tokį emocinį skausmą, kokio neįmanoma apsakyti žodžiais. Knygoje Cutting psichiatras Stivenas Levenkronas (Steven Levenkron) šitokią elgseną apibūdina kaip „bandymą emocinį skausmą slopinti fiziniu skausmu“.

Ką daryti, jei kaltinate save? Užuot graužęsi, kad vaikas žalojasi dėl to, jog esate niekam tikę tėvai, pamąstykite, kaip tapti gerais tėvais ir padėti jam atsitiesti.

Paskatinkite dukrą išsikalbėti, kas ją slegia. Štai keli pasiūlymai.

Paguoskite. Jei dukra pasisako, jog žalojasi, neparodykite, kad tai jums kelia siaubą. Kalbėkite ramiai ir bandykite paguosti. (Biblijos principas: 1 Tesalonikiečiams 5:14.)

Neužduokite gąsdinančių klausimų. Pavyzdžiui, galėtumėte paklausti: „Žinau, ne visada apie save galvoji gerai. Dėl ko kremtiesi labiausiai?“ arba „Kaip galėčiau padėti, kai tave apima nerimas arba jautiesi prislėgta?“ ar „Ką turėčiau padaryti, kad suprastume viena kitą ir taptume artimesnės?“ Išklausykite nepertraukdama. (Biblijos principas: Jokūbo 1:19.)

Padėkite dukrai pažvelgti į save optimistiškiau. Kadangi dabar ji mato tik savo trūkumus, pasistenkite, kad pripažintų, jog turi ir puikių savybių. Galėtumėte pasiūlyti, kad užrašytų bent tris savo gerus bruožus. „Tai man padėjo įžvelgti, jog turiu gerų savybių“, — sako jauna moteris, vardu Briana. *

Skatinkite paauglę melstis Jehovai. Biblija mums primena: „Meskite ant jo visą savo nerimo naštą, nes jis jumis rūpinasi“ (1 Petro 5:7). „Stengdavausi išlieti jausmus Jehovai, — pasakoja septyniolikmetė Lorena, — ypač kai kildavo pagunda žalotis. Tai man padėjo tvirčiau suimti save į rankas.“ (Biblijos principas: 1 Tesalonikiečiams 5:17.)