„Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“ (Pradžios 1:1).

KĄ SAKO BIBLIJA?

Dievas sukūrė visatą, taip pat ir Žemę, neatmenamais laikais arba, kaip rašoma Pradžios 1:1, — „pradžioje“. Kad visata turėjo pradžią, sutinka ir mokslininkai. Pagal šiuolaikinį mokslinį modelį visata atsirado maždaug prieš 14 milijardų metų.

Biblijoje kalbama apie šešias kūrimo „dienas“. Tačiau neteigiama, kad kiekviena jų truko 24 valandas (Pradžios 1:31). Žodis „diena“ Biblijoje reiškia įvairios trukmės laikotarpius. Pavyzdžiui, diena vadinamas visas kūrimo periodas, „kai Viešpats Dievas padarė žemę ir dangų“ (Pradžios 2:4). Nėra abejonių, kad šios kūrimo „dienos“ truko daugybę tūkstantmečių (Psalmyno 90:4).

KODĖL TAI SVARBU?

Klaidingos kreacionistų idėjos gali paskatinti išvis nebetikėti Biblija. Antra vertus, jeigu iš tiesų šioje knygoje užrašytas patikimas pasakojimas apie pasaulio sukūrimą, iš jos pasisemsite sveikos išminties (Patarlių 3:21).

„Dievas tarė: ‘Tepagimdo žemė gyvius, kiekvienos rūšies’“ (Pradžios 1:24).

KĄ SAKO BIBLIJA?

Dievas iš karto sukūrė sudėtingas gyvybės formas, o ne vieną paprastą, iš kurios būtų išsivysčiusios likusios. Iš pat pradžių buvo sukurtos pagrindinės augalų bei gyvūnų rūšys; jie dauginosi kiekvienas pagal savo rūšį (Pradžios 1:11, 21, 24). Vykstant šiam iki mūsų dienų besitęsiančiam procesui, gyvūnų bei augalų rūšys išlieka tokios, kokias jas sukūrė Dievas (Psalmyno 89:12 [89:11, Brb]).

Biblijoje nenurodoma, kiek genetinių pokyčių gali įvykti gyvūnams dauginantis rūšies viduje ir prisitaikant prie aplinkos. Nors kai kas tokią adaptaciją laiko viena iš evoliucionavimo formų, naujų rūšių dėl šio reiškinio neatsiranda. Naujausi mokslo atradimai įrodo, jog per tūkstantmečius pagrindinės augalų ir gyvūnų rūšys mažai tepakito.

KODĖL TAI SVARBU?

Mokslinis Biblijos tikslumas, kai užsimenama apie pagrindines gyvybės rūšis, sustiprina pasitikėjimą šia knyga ir kitose srityse, pavyzdžiui, kai kalbama apie istorinius įvykius arba pateikiamos pranašystės.

„Dangus savo rankomis išskleidžiau“ (Izaijo 45:12).

KĄ SAKO BIBLIJA?

Dievas — beribės galios, arba energijos, šaltinis (Jobo 37:23). Tai labai svarbu, nes mokslininkai išsiaiškino, jog energiją galima paversti materija. Biblijoje Dievas vadinamas šaltiniu neišsenkamos dinaminės energijos, kuriai veikiant buvo sukurta visata (Izaijo 40:26). Jis žada savo galia užtikrinti kūrinijos egzistavimą, nes apie Saulę, Mėnulį ir žvaigždes Biblijoje rašoma: „[Dievas] amžių amžiams viską įtvirtino“ (Psalmyno 148:3-6, Brb).

KODĖL TAI SVARBU?

Astronomas Alanas Sendeidžas (Allan Sandage) yra pasakęs: „Mokslas nepajėgia atsakyti į esminius klausimus. Kai tik imate gilintis, kodėl atsirado tai, ko galėjo ir nebūti, peržengiate mokslo galimybių ribą.“ Biblijos paaiškinimas, kaip atsirado kūrinija, derinasi su mokslininkų išvadomis. Be to, Biblija atsako į klausimus, į kuriuos mokslas neturi atsakymų, kaip antai, kokią ateitį Dievas yra numatęs Žemei ir žmonijai? *