MILIJARDAI žmonių yra skaitę arba girdėję, kas Biblijoje rašoma apie visatos atsiradimą. 3500 metų senumo pasakojimas prasideda gerai žinomu teiginiu: „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“ (Pradžios 1:1).

Tačiau daugelis nė neįtaria, kad krikščionijos vadovai, tarp jų ir vadinamieji kreacionistai bei fundamentalistai, Biblijos pasakojimą apie sukūrimą pavertė pasakėlėmis, labai nutolusiomis nuo to, kas užrašyta Biblijoje. Tokios interpretacijos akivaizdžiai prieštarauja moksliniams faktams. Ir nors šių pasakėlių Biblijoje nėra, dėl jų kai kurie Pradžios knygoje užrašytą pasakojimą laiko mitu.

Todėl dažnas to, kas iš tikrųjų Biblijoje rašoma apie sukūrimą, paprasčiausiai nežino. Kaip apmaudu! Juk apie visatos atsiradimą čia pateiktas labai logiškas ir įtikinamas paaiškinimas. Be to, jis nė kiek neprieštarauja mokslo atradimams. Išgirdęs, kas Biblijoje išties rašoma apie sukūrimą, jūs, ko gero, būsite maloniai nustebintas.

Biblijos pasakojimas apie sukūrimą grindžiamas tuo, kad yra Aukščiausioji Esybė, Visagalis Dievas, kuris visa sukūrė. Kas jis ir kokia jo prigimtis? Biblija atskleidžia, kad jis visiškai kitoks nei dievybės, garbinamos įvairių kultūrų bei pagrindinių religijų išpažinėjų. Nors jis yra visa ko Kūrėjas, dauguma žmonių apie jį žino labai mažai.

• Dievas yra asmenybė. Jis nėra kokia beasmenė jėga, be tikslo plevenanti visatos platybėse. Dievas mąsto, turi jausmus ir tikslus.

• Dievo jėga ir išmintis yra beribė. Tuo paaiškinama, kodėl visa kūrinija, o ypač gyvi organizmai, tokie sudėtingi.

• Dievas sukūrė visa, kas materialu. Taigi negali būti sudarytas iš elementų, kuriuos pats sukūrė. Reiškia, jis yra ne fizinės, o dvasinės prigimties.

• Dievas nepavaldus laikui. Jis visada egzistavo ir visada egzistuos. Taigi jo niekas nesukūrė.

• Dievas turi vardą, kuris Biblijoje pavartotas tūkstančius kartų. Jo vardas — Jehova.

• Dievas Jehova myli žmones ir jais rūpinasi.

Biblijoje rašoma, jog Dievas sukūrė dangų ir žemę. Tačiau apie tai, kiek laiko reikėjo visatai sukurti ar kaip šis procesas vyko, neužsimenama. Ką tuomet galima pasakyti apie plačiai paplitusį kreacionistų įsitikinimą, jog Dievas visatą sukūrė per šešias paras? Ši koncepcija, kurią atmeta daugelis mokslininkų, rodo, kaip klaidingai suvokiamas Biblijos pasakojimas apie sukūrimą. Pažiūrėkime, kas iš tikrųjų apie tai šioje knygoje rašoma.

• Biblijoje neteigiama, kad kūrimo dienos, kaip tvirtina fundamentalistai ir kreacionistai, truko po 24 valandas.

• Biblijoje žodžiu „diena“ dažnai įvardijami įvairios trukmės laikotarpiai, kartais net ir tiksliai neapibrėžti. Vienas tokių pavyzdžių — pasakojimas apie sukūrimą Pradžios knygoje.

• Kiekviena iš šešių kūrimo dienų galėjo tęstis tūkstančius metų.

• Anksčiau nei prasidėjo pirmoji Biblijoje minima kūrimo diena, Dievas jau buvo sukūręs visatą, taip pat ir Žemę, kurioje dar nebuvo gyvybės.

• Matyt, šešios kūrimo dienos apėmė ilgą laikotarpį, per kurį Jehova paruošė Žemę, kad ji būtų tinkama gyventi žmonėms.

• Biblijos pasakojimas apie kūrimą neprieštarauja mokslo išvadoms apie visatos amžių.

Daugeliui, kas netiki Biblija, priimtina teorija, pagal kurią, vykstant savaiminiams procesams, visa, kas gyva, evoliucionavo iš negyvų cheminių elementų. Galbūt tam tikru metu atsirado kažkoks į bakteriją panašus, gebantis replikuotis organizmas, iš kurio ilgainiui išsivystė visos dabar žinomos gyvybės formos. Tai reikštų, jog galiausiai iš bakterijos išsivystė ir itin sudėtingas organizmas — žmogus.

Evoliucijos teorija tiki net ir nemažai tų, kurie teigia neabejojantys, jog Biblija yra Dievo Žodis. Jų manymu, Dievas įžiebė pirmą gyvybės kibirkštį ir po to tik stebėjo, gal kiek reguliavo, evoliucijos procesą. Tačiau Biblijoje apie tai nėra kalbama.

• Joje teigiama, kad Jehova sukūrė pagrindines augalų bei gyvūnų rūšis, taip pat tobulus žmones — vyrą ir moterį, — turinčius savimonę, teisingumo jausmą, išmintingus, gebančius mylėti.

• Dievo sukurtų gyvūnų bei augalų rūšys, be abejo, kito, ir taip atsirado porūšiai. Daugeliu atvejų porūšiai labai tolimi vieni kitiems.

• Biblijos pasakojimas apie kūrimą neprieštarauja mokslininkų išvadoms, kad porūšiai atsirado kiekvienos rūšies viduje.

Žymus britų biologas Alfredas Raselas Volesas (Alfred Russel Wallace) XIX amžiaus viduryje pritarė Čarlzo Darvino natūraliosios atrankos teorijai. Bet manoma, jog net ir jis teigė: „Tie, kas turi akis, gebančias matyti, ir protą, linkusį mąstyti, miniatiūrinėse ląstelėse, kraujyje, visoje Žemėje ir Saulės sistemoje [...] įžvelgia išmintingą ir sąmoningą vadovavimą; kitaip tariant, — Protą.“

Beveik dviem tūkstančiais metų anksčiau, nei Volesas ištarė tuos žodžius, Biblijoje jau buvo užrašyta: „[Dievo] neregimosios ypatybės, tai yra jo amžinoji galybė ir dievystė, aiškiai matomos nuo pat pasaulio sukūrimo — suvokiamos iš kūrinių“ (Romiečiams 1:20). Galbūt retsykiais ir jums norisi akimirką stabtelėti ir susimąstyti, kaip viskas gamtoje stebėtinai sudėtinga, pradedant žolės stiebeliu ir baigiant nesuskaičiuojamais dangaus kūnais. Tyrinėdami kūriniją galite suvokti Kūrėją.

Tačiau galbūt kyla ne vienas klausimas: jei yra mylintis Dievas, kuris visa sukūrė, kodėl leidžia, kad žmonės kentėtų? ar jis savo kūriniją žemėje apleido? kas mūsų laukia ateityje? Biblijoje yra ir daug kitų nutylėtų pasakojimų — tiesų, kurias užgožė žmonių sugalvotos idėjos bei religiniai pramanai. Todėl daugeliui Biblijos tiesos taip ir lieka negirdėtos. Šio žurnalo leidėjai, Jehovos liudytojai, mielai jums padės patyrinėti, kas iš tikrųjų rašoma Biblijoje, geriau pažinti Kūrėją ir sužinoti, kokia ateitis laukia žmonijos.