KĄ SAKO ŽMONĖS?

Kadangi azartiniai lošimai įteisinti, daugelio nuomone, tai — nežalingas pomėgis. Be to, kai kurie legalūs lošimo būdai, kaip antai valstybės remiamos loterijos, naudingos tuo, kad iš jų gaunamų pajamų finansuojamos kai kurios visuomeninės programos.

KĄ SAKO BIBLIJA?

Biblijoje apie azartinius lošimus tiesiogiai nekalbama. Tačiau joje yra nemažai principų, kurie atskleidžia Dievo požiūrį šiuo klausimu.

Azartinių lošimų esmė — laimėti pinigų kitų sąskaita — prieštarauja Biblijos perspėjimui: „Saugokitės visokio gobšumo“ (Luko 12:15). Iš tiesų šių lošimų varomoji jėga yra godulystė. Azartiniai lošimai propaguojami siūlant laimėti „banką“, tačiau nutylima, kokia menka galimybė jį išlošti. Juk kiekvienas supranta, kad svajonė praturtėti pastūmėja žaidėją kazino statyti didesnes sumas.

Lošti skatina paveldėtas savanaudiškumas — troškimas laimėti kitų lošėjų pinigus. Tačiau Biblija ragina neieškoti, „kaip pačiam geriau, bet kaip kitam“ (1 Korintiečiams 10:24). Be to, vienas iš Dešimties Dievo įsakymų skamba taip: „Negeisi [...] bet ko, kas priklauso tavo artimui“ (Išėjimo 20:17). Tikėdamasis išlošti žmogus iš esmės viliasi, kad kiti praloš, o jis iš to turės naudos.

Be to, Biblija perspėja, kad nemanytume, jog sėkmę lemia kažkokia mistinė jėga. Senovės Izraelyje kai kuriems trūko tikėjimo Dievu, ir jie padengė „stalą Laimės dievui“. Ar Kūrėjui tai buvo priimtina? Ne. Dievas jiems pareiškė: „Darėte, kas bloga mano akyse, ir rinkotės, kas man nepatinka“ (Izaijo 65:11, 12).

Tiesa, kai kuriose šalyse, kur lošimas įteisintas, surinktos lėšos skiriamos švietimui, ekonomikos plėtrai ir kitoms visuomenei naudingoms programoms. Tačiau net ir šitoks pinigų panaudojimas nekeičia esmės, kaip jie buvo įgyti — atvirai skatinant godumą bei savanaudiškumą ir propaguojant idėją, kad gali kažką gauti nieko neduodamas.

„Negeisi [...] bet ko, kas priklauso tavo artimui“ (Išėjimo 20:17).

KĄ SAKO BIBLIJA?

Esame perspėjami: „Kas trokšta būti turtingi, pakliūva į pagundą, į spąstus bei į daugelį neprotingų ir kenksmingų geismų, kurie nugramzdina žmones į sunaikinimą ir pražūtį“ (1 Timotiejui 6:9). Azartiniai lošimai yra godulystės apraiška, o godumas toks pražūtingas, kad Biblijoje ši savybė paminėta tarp labiausiai vengtinų ydų (Efeziečiams 5:3).

Kadangi lošėjo dėmesys sutelkiamas į galimybę lengvai pasipelnyti, tai kursto meilę pinigams — tam, kas Biblijoje įvardijama kaip „visokiausių blogybių šaknis“. Pinigų troškimas gali lengvai užvaldyti žmogų, sukeldamas nuolatinį nerimą ir atitraukdamas nuo Dievo. Patekusieji į meilės pinigams pinkles, Biblijoje vaizdžiai apibūdinami kaip tie, kurie „patys save varsto daugybe skausmų“ (1 Timotiejui 6:10).

Godulystė gimdo nepasitenkinimą savo finansine padėtimi ir atima džiaugsmą. „Pinigus mėgstantis niekada nepasisotina pinigais, nė turtus mėgstantis — pelnu“ (Mokytojo 5:9).

Daugybė įsitraukusių į azartinius lošimus tapo priklausomi nuo šio žalingo įpročio. Kaip rodo statistika, tai labai opi problema, nes vien Jungtinėse Valstijose lošėjų yra milijonai.

Vienoje patarlėje sakoma: „Nuosavybė, greitai įgyta pradžioje, galų gale nebus palaiminta“ (Patarlių 20:21). Nepajėgdami atsispirti azartiniams lošimams, žmonės neretai prasiskolina, net bankrutuoja, praranda darbą, šeimą, draugus. Išvengti neigiamų lošimo padarinių galima taikant Biblijos principus.

„Tie, kas trokšta būti turtingi, pakliūva į pagundą, į spąstus bei į daugelį neprotingų ir kenksmingų geismų, kurie nugramzdina žmones į sunaikinimą ir pražūtį“ (1 Timotiejui 6:9).