SAKOMA, jog pinigai valdo pasaulį. Šiuose žodžiuose yra tiesos. Juk už pinigus perkame maistą, drabužius, įsigyjame arba išsinuomojame būstą. „Pinigai visuomenėje vaidina neįtikėtinai svarbų vaidmenį, – rašo vienas finansinių leidinių redaktorius. – Jeigu jų, kaip atsiskaitymo priemonės, neliktų, pasaulį ištiktų visuotinė panika, o nepraėjus nė mėnesiui kiltų karas.“

Aišku, pinigų galia ribota. Norvegų poetas Arnė Garborgas (Arne Garborg) rašė, jog už juos „galima nusipirkti maisto, bet ne apetitą; vaistų, bet ne sveikatos; minkštą lovą, bet ne miegą; žinių, bet ne išminties; blizgučių, bet ne grožį; prabangą, bet ne jaukumą; pramogas, bet ne džiaugsmo; pažįstamų, bet ne draugų; tarnų, bet ne ištikimybę“.

Turėdami nuosaikų požiūrį į pinigus, – dirbti tam, kad gyventume, o ne gyventi tam, kad dirbtume, – galime patirti daugiau džiaugsmo. Biblija perspėja: „Meilė pinigams yra visokiausių blogybių šaknis; jai pasidavę, kai kurie [...] patys save varsto daugybe skausmų“ (1 Timotiejui 6:10).

Atkreipkite dėmesį, kad žalingi ne patys pinigai, o meilė pinigams. Iš tikrųjų besaikis jų troškimas gali sukelti nesantaiką tarp draugų ar net šeimos narių. Štai keli pavyzdžiai.

 Danielius. * „Savo draugą Tomą visada laikiau maloniu, sąžiningu žmogumi. Puikiai sutarėme, kol jis iš manęs nenusipirko panaudoto automobilio. Parduodamas nė nežinojau, kad yra kažkoks gedimas. O jis pirkdamas raštiškai įsipareigojo vėliau nereikšti pretenzijų. Po trijų mėnesių automobilis sugedo. Tomas pasijuto apgautas ir piktai pareikalavo, kad grąžinčiau pinigus. Negalėjau tuo patikėti! Kai pabandžiau su juo kalbėtis, jis ėmė karščiuotis. Iškilus ginčui dėl pinigų, Tomas nebebuvo tas malonus, mandagus bičiulis, kokį anksčiau pažinojau.“

Isin. „Nesrim – vienintelė mano sesuo. Visada buvome artimos, todėl nemaniau, kad mūsų santykiai galėtų pašlyti dėl pinigų. Tačiau būtent taip ir atsitiko. Mirdami tėvai paliko nedidelį palikimą ir nurodė pinigus pasidalinti po lygiai. Sesuo, nepaisydama jų valios, pareikalavo didesnės dalies. Kadangi iš pagarbos tėvams su tuo nesutikau, ji pratrūko pykčiu ir grasinimais. Apmaudą tebegiežia ligi šiol.“

Iškreiptas požiūris į pinigus gali pastūmėti kritiškai vertinti aplinkinius. Pavyzdžiui, turtuolis galbūt mano, kad vargingai gyvenantys yra tinginiai. Arba turintis mažiau gali skubotai padaryti išvadą, kad gyvenantys už jį geriau yra materialistai arba gobšuoliai. Ką tokia išankstinė nuostata reiškia, patyrė ir paauglė Liana, kilusi iš pasiturinčios šeimos. Ji pasakoja:

„Visi įsivaizdavo, kad mano tėtis maudosi piniguose. Todėl dažnai išgirsdavau replikų: „tau gerai, paprašysi tėčio ir gausi“ arba „atsiprašau, mes nesame tokie turtingi ir neturime tokių prabangių automobilių kaip jūs“. Galiausiai paprašiau draugų liautis taip kalbėjus ir paaiškinau, kodėl jų žodžiai mane skaudina. Norėjau, kad kiti mane pažintų ne kaip turtuolę, o kaip gerą žmogų.“

Biblijoje neigiamai nekalbama nei apie pinigus, nei apie tuos, kas jų turi, – net jeigu ir labai daug. Esmė – ne kiek pinigų asmuo turi, bet koks jo požiūris į tai, ką turi arba nori įsigyti. Biblijos požiūris į pinigus nuosaikus ir tebėra aktualus kaip ir senovėje. Aptarkime kelis pavyzdžius.

BIBLIJOJE RAŠOMA: „Nenuvargink savęs norėdamas pralobti“ (Patarlių 23:4).

Knygoje The Narcissism Epidemic teigiama, jog „tuos, kurie nori daugiau pinigų, neretai kamuoja psichologinės problemos. Be to, kaip žinoma, jiems dažniau peršti gerklę, skauda nugarą, galvą. Jie greičiau pasiduoda pagundai griebtis svaigalų ar kvaišalų. Akivaizdu, jog tie, kas vaikosi finansinės sėkmės, darosi apgailėtini.“

 BIBLIJOJE RAŠOMA: „Jūsų gyvenime tenebūna meilės pinigams, pasitenkinkite tuo, ką turite“ (Hebrajams 13:5).

Net ir būdamas patenkintas tuo, ką turi, nė vienas nėra apsaugotas nuo finansinių rūpesčių, bet toks žmogus neleis, kad tai užvaldytų visas jo mintis. Pavyzdžiui, patyręs nuostolių, nereaguos pernelyg jautriai. Priešingai, stengsis ugdytis tokį požiūrį kaip apaštalas Paulius, kuris rašė: „Esu pažinęs ir skurdą, esu pažinęs ir perteklių. Visais atžvilgiais ir visomis aplinkybėmis esu perpratęs slėpinį, ką reiškia gyventi sočiam ir kęsti alkį, turėti su pertekliumi ir stokoti“ (Filipiečiams 4:12).

BIBLIJOJE RAŠOMA: „Kas pasitiki savo turtais, kris“ (Patarlių 11:28, Brb).

Sociologų manymu, piniginės problemos yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių šeimoje kyla nesantaika ir galiausiai prieinama prie skyrybų. Taip pat dėl pinigų neretai žudomasi. Kai kam jie svarbesni už santuokos priesaiką ar net gyvybę! Tačiau kas pinigų pernelyg nesureikšmina, nesudeda visų vilčių tik į juos. Tokie žmonės pripažįsta, kokie išmintingi Jėzaus žodžiai: „Jeigu žmogus ir turi apsčiai, jo gyvybė nuo turto nepriklauso“ (Luko 12:15).

Gal ir jūs norėtumėte save patikrinti, ar jūsų požiūris į pinigus nuosaikus? Užduokite sau tokius klausimus.

• Ar mane vilioja galimybė greit ir lengvai praturtėti?

• Ar man sunku būti dosniam?

• Ar linkstu prie tų, kurie nuolat kalba apie pinigus ar įsigytus daiktus?

• Ar dėl pinigų galiu griebtis melo arba pasielgti neetiškai?

• Ar turėdamas pinigų nepradedu didžiuotis?

• Ar visada mintys sukasi tik apie pinigus?

• Ar dėl mano požiūrio į pinigus nenukenčia sveikata arba šeima?

  Ugdykitės dosnumą.

Jei teigiamai atsakėte į bent vieną iš šių klausimų, stenkitės atsikratyti materialistinės mąstysenos ir pagundų. Venkite draugystės su žmonėmis, kurie per daug sureikšmina pinigus ir turtą. Geriau bendraukite su tais, kas labiau vertina ne daiktus, o aukštas dorovės normas.

Niekada neleiskite, kad jūsų širdyje įsišaknytų meilė pinigams. Pinigai tėra tik pinigai, todėl nelaikykite jų svarbesniais už draugus, šeimą, emocinę bei fizinę sveikatą. Šitaip parodysite, kad jūsų požiūris į pinigus nuosaikus.