KĄ SAKO ŽMONĖS?

Daugelis mano, jog laimė ir pasitenkinimas pasiekiamas tik turtingiems, ir tikroji sėkmė labiausiai priklauso nuo to, kiek pinigų žmogus turi. Kadangi neturtingieji yra menkai išsilavinę arba negauna jokio išsilavinimo, jiems neprieinama kokybiška sveikatos priežiūra ir kitos socialinės garantijos, taigi jie negali būti laimingi.

KĄ SAKO BIBLIJA?

Šioje knygoje mokoma, jog tikroji laimė priklauso ne nuo ekonominės padėties, o nuo žmogaus dvasinės būklės ir jo santykių su Kūrėju. Biblijoje rašoma: „Laimingi, kurie suvokia turį dvasinių poreikių“ (Mato 5:3). Kad ir kokia būtų jų finansinė padėtis, tie, kas suvokia savo dvasinius poreikius, nori suprasti Dievo požiūrį įvairiais klausimais ir taip pažįsta Biblijos tiesas, kurios teikia tikrąjį pasitenkinimą bei dvasios ramybę. Tai ir yra tikrasis gyvenimo džiaugsmas.

Kas žino Biblijos patarimus ir jų laikosi, lengviau pakelia skurdą. Štai Biblijoje primenama nepasiduoti tokiems žalingiems įpročiams kaip rūkymas ir girtuokliavimas. Juk taip švaistomi pinigai ir galiausiai gali prireikti brangiai kainuojančio gydymo (Patarlių 20:1; 2 Korintiečiams 7:1).

Taip pat šioje knygoje perspėjama, kokie gali būti godumo ir materializmo padariniai (Morkaus 4:19; Efeziečiams 5:3). Tokie patarimai gali padėti išvengti pinigų švaistymo, įjunkus į azartinius žaidimus, arba „meilės pinigams“, kuri, pasak Biblijos, „yra visokiausių blogybių šaknis“ (1 Timotiejui 6:10). Be to, primenama: „Jeigu žmogus ir turi apsčiai, jo gyvybė nuo turto nepriklauso“ (Luko 12:15). Trumpai tariant, gyvybės nenupirksi už jokius pinigus. Kita vertus, vadovaudamasis išmintingais Biblijos principais, galėsite džiaugtis prasmingu gyvenimu ir tikrąja laime.

Nors gyvenantiems skurde galbūt trūksta maisto, drabužių ar pastogės, ugdydamiesi pasitenkinimą tuo, ką turi, ir stengdamiesi tarnauti Kūrėjui bei vykdyti jo valią, žmonės gali būti palyginti laimingi. Jie pripažįsta, koks teisingas Biblijos pažadas: „Viešpaties palaiminimas praturtina, ir triūsas negali jo padidinti“ (Patarlių 10:22).

TEMINĖ EILUTĖ: „Laimingi, kurie suvokia turį dvasinių poreikių“ (Mato 5:3).

KĄ SAKO BIBLIJA?

Nors žmonių pastangos suvaldyti skurdą yra nesėkmingos, nustatytu laiku Dievas atkreips dėmesį į šios problemos priežastį; dažniausiai skurdas kyla dėl savanaudiškumo, kuris būdingas tiek pavieniams asmenims, tiek valdžios atstovams, besirūpinantiems tik savo interesais (Mokytojo 8:9). Mūsų Kūrėjas pašalins valdžias, kurios siekia tik savo naudos. Jo Karalystė, arba dangiškoji vyriausybė, viskuo aprūpins Žemės gyventojus, – nė vienas nepatirs diskriminacijos. Biblijoje užrašyti aiškūs pažadai, kad Dievo Karalystės Karalius bus atjautus ir pasirūpins vargšų poreikiais. „Jis išvaduos pagalbos maldaujantį beturtį ir vargšą [...]. Jis pasigailės vargšų ir beturčių ir jų gyvybes išgelbės“ (Psalmyno 72:12–14, Brb).

Tuomet Žemė taps tikru rojumi; kiekvienas turės savo namus ir maisto, o skurdo neliks nė pėdsako. Kaip užrašyta Biblijoje, Izaijo knygoje, Dievas žada, kad jo tauta „statysis namus ir patys juose gyvens, veis vynuogynus ir patys valgys jų vaisių. [...] Mano išrinktieji ilgai naudosis savo rankų darbo vaisiais“ (Izaijo 65:21, 22). Tuomet niekam nereikės grumtis dėl duonos kąsnio, visi mėgausis skaniausiais valgiais ir kitomis Jehovos teikiamomis gėrybėmis (Izaijo 25:6).

KODĖL TAI SVARBU?

Apmąstydami Dievo pažadą panaikinti skurdą gyvenantys sunkiomis sąlygomis suvokia, kad Dievas jais rūpinasi ir kad galas jų vargams jau arti. Ši viltis suteikia jėgų ištverti dabartinius sunkumus.

TEMINĖ EILUTĖ: „Jis išvaduos pagalbos maldaujantį beturtį ir vargšą [...]. Jis pasigailės vargšų ir beturčių ir jų gyvybes išgelbės“ (Psalmyno 72:12, 13, Brb).