Evangelijoje pagal Luką pasakojama, kad Jėzus išvyniojo Izaijo knygos ritinį, perskaitė vieną ištrauką ir vėl jį suvyniojo. Jonas, baigdamas rašyti savo evangeliją, irgi paminėjo ritinį – sakė, kad jame nepajėgė aprašyti visų Jėzaus padarytų ženklų (Luko 4:16–20; Jono 20:30; 21:25).

Kaip ritiniai buvo gaminami? Odos, pergamento ar papiruso lapai buvo suklijuojami į vieną ilgą juostą. Ją buvo galima susukti ant kokios lazdelės taip, kad užrašytas tekstas būtų vidinėje pusėje. Tekstas paprastai būdavo rašomas siaurais stulpeliais. Ilgiems ritiniams lazdelės būdavo pritvirtinamos abiejuose galuose, kad skaitytojas galėtų viena ranka jį išvynioti, o kita suvynioti, kol atras reikiamą teksto vietą.

Leidinyje The Anchor Bible Dictionary sakoma: „Ritinio privalumas tas, kad jis galėjo būti pakankamai ilgas [dažniausiai apie 10 metrų], kad į jį tilptų visa knyga, o suvyniotas atrodydavo visai nedidelis.“ Pavyzdžiui, manoma, kad Evangeliją pagal Luką buvo galima užrašyti į maždaug 9,5 metro ilgio ritinį. Kai kada ritinio galai būdavo apkarpomi, nušveičiami pemza ir nudažomi.

Nuo tada, kai Izraelio tautoje buvo įsteigta kunigo tarnyba, vyriausiuoju kunigu tuo pačiu metu galėjo tarnauti tik vienas asmuo. Šios pareigos buvo skiriamos iki gyvos galvos (Skaičių 35:25). Pirmuoju vyriausiuoju kunigu buvo paskirtas Aaronas. Paskui šios pareigos būdavo perduodamos vyriausiam sūnui (Išėjimo 29:9). Daug Aarono vyriškos lyties palikuonių tarnavo kunigais, tačiau palyginti nedaug jų buvo vyriausieji kunigai.

Kai Izraelis pateko kitų tautų valdžion, žydų vyriausiąjį kunigą panorėję skirdavo ar iš pareigų pašalindavo neizraelitai valdovai. Tačiau atrodo, jog kandidatus jie beveik visuomet parinkdavo iš privilegijuotų šeimų rato – dauguma jų buvo Aarono linijos palikuonys. Posakiu „aukštieji kunigai“ greičiausiai buvo apibūdinami įtakingiausi kunigijos atstovai. Tai galėjo būti kunigijos dvidešimt keturių grupių vadovai, žymūs vyriausiųjų kunigų šeimų nariai ir iš pareigų pašalinti vyriausieji kunigai, kaip, pavyzdžiui, Anas (1 Metraščių 24:1–19; Mato 2:4; Morkaus 8:31; Apaštalų darbų 4:6).