Vieną sekmadienio popietę Kenetas ir Filomena, gyvenantys Kiurasao, nuėjo aplankyti sutuoktinių poros, kuriems vesdavo Biblijos studijas.

„Kai atėjome, – prisimena Kenetas, – duris radome užrakintas, kieme nebuvo automobilio. Bet kažkodėl panorau paskambinti šeimininkei.“

Ši atsiliepė ir pasakė, jog vyras darbe. Tačiau supratusi, kad Kenetas su Filomena stovi prie durų, ji atėjo ir pakvietė į vidų.

Svečiai iškart pastebėjo, kad šeimininkė apsiverkusi. Kai Kenetas pradėjo Biblijos studijas malda, moteris vėl pravirko. Pora pasiteiravo, kas atsitiko.

Moteris paaiškino, kad ketino netrukus nusižudyti ir kad tuo metu, kai Kenetas paskambino, rašė vyrui priešmirtinį laišką. Sužinoję, kad ji kenčia nuo depresijos, skelbėjai stengėsi paguosti ją mintimis iš Biblijos. Toks palaikymas išgelbėjo moteriai gyvybę.

„Padėkojome Jehovai už tai, kad galėjome padėti šiai nevilties apimtai moteriai, – sako Kenetas, – ir ypač už tai, kad paskatino, galbūt per angelą ar savo šventąją dvasią, jai paskambinti.“ *

Ar Kenetas su Filomena teisingai mano, jog čia neapsieita be Dievo vadovavimo – per angelą ar šventąją dvasią, jo veikliąją jėgą? O gal Kenetas atsitiktinai paskambino pačiu laiku?

Tiksliai pasakyti negalime. Bet tikrai žinome, kad Dievas pasitelkia angelus padėti žmonėms dvasiškai. Pavyzdžiui, Biblijoje skaitome, kad Dievas per angelą nurodė krikščioniui Pilypui padėti Etiopijos pareigūnui, trokštančiam suprasti dvasines tiesas (Apaštalų darbų 8:26–31).

Įvairiose religijose mokoma, kad esama antgamtinių dvasinių būtybių, kurios noriai vykdo Dievo valią, arba kad kiekvienas žmogus turi angelą sargą. Daugelis tiki, kad angelai iš tikrųjų egzistuoja ir daro jų gyvenimui nemažą įtaką. Tačiau kai kas angelus laiko pramanu.

Taigi ar angelai – tikros būtybės? Jei taip, iš kur jie atsirado? Kas apie juos rašoma Biblijoje? Ar angelai gali daryti mums įtaką? Patyrinėkime.