1, 2. Kokie klausimai labai rūpi Jehovos liudytojams?

MUMS, Jehovos liudytojams, labai rūpi, kada bus atsakyta į visuotinės reikšmės klausimus, susijusius su Jehovos valdymu ir jo vardo pašlovinimu. Mes nekantriai to meto laukiame ir mėgstame tuos klausimus aptarinėti.

² Kadangi Dievo vardas buvo apjuodintas, jį reikia apginti. Be to, turi būti įrodyta, kad Jehovos valdymas – pats teisingiausias. Abu šie klausimai yra vienodai svarbūs, į juos mes žiūrime labai rimtai.

3. Ką reiškia pašlovinti Jehovos vardą?

³ Sakydami, kad Jehovos vardas buvo apjuodintas, turime omenyje, kad buvo apjuodinta jo reputacija, įskaitant ir jo, kaip gero ir teisingo valdovo, reputaciją. Vadinasi, pašlovinti, arba apginti, Jehovos vardą reiškia ir pripažinti, kad Jehova yra geriausias valdovas. (Žiūrėk rėmelį „ Klausimai, susiję su Dievo vardo pašlovinimu“.)

4. Kas apie Dievo vardą sakoma Psalmyno 135:13 ir į kokius klausimus atsakysime šiame straipsnyje?

⁴ Jehovos vardas yra unikalus. (Perskaityk Psalmyno 135:13.) Ar apie jį kalbėdami turime omenyje vien asmenvardį? Kaip Jehovos vardas buvo  apjuodintas? Ką Dievas padarys, kad jo vardą visi laikytų šventu? Ir kaip mes galime Jehovos vardą apginti? Apie tai šiame straipsnyje ir pakalbėsime.

5. Koks klausimas kai kuriems gali kilti?

⁵ Mokydamas savo sekėjus, kaip melstis, pirmiausia Jėzus paragino juos prašyti: „Tebūna šventu laikomas tavo vardas“ (Mt 6:9). Pažodžiui šį Jėzaus raginimą galima versti taip: „Tebūna pašventintas tavo vardas.“ Bet juk Jehovos vardas jau savaime yra šventas. Kaip tad galime jį „pašventinti“? Kad tai suprastume, pasiaiškinkime, ką neretai turime omenyje kalbėdami apie kieno nors vardą.

6. Koks vardas yra svarbiausias?

⁶ Vardas – tai ne tik kieno nors asmenvardis. Tai ir reputacija, kurią asmuo pelno kitų akyse. Gera reputacija, arba geras vardas, yra didžiulė vertybė. Biblijoje sakoma: „Verčiau turėti gerą vardą negu daug turto“ (Pat 22:1; Mok 7:1). Taigi, svarbu ne vien tai, kokiu vardu vadinamės, bet ir kokį vardą savo elgesiu ir darbais užsitarnaujame.

7. Kaip kai kurie juodina Jehovos vardą?

⁷ Tie, kas kalba netiesą apie Jehovą, juodina jo vardą, kitaip sakant, griauna jo reputaciją. Kas pirmas Jehovos vardą apjuodino? Prisiminkime, kas įvyko pačioje žmonijos istorijos pradžioje. Pagalvokime, ko galime iš to nutikimo pasimokyti.

8. Ką Adomas su Ieva žinojo ir kokių kyla klausimų?

⁸ Adomas su Ieva žinojo Dievo vardą. Taip pat žinojo, kad jis yra Kūrėjas – tas, kuris davė jiedviem gyvybę, nuostabius namus ir tobulą sutuoktinį (Pr 1:26–28; 2:18). Bet ar Adomas  su Ieva apie tai mąstė? Ar buvo už visa Jehovai dėkingi? Ar jį mylėjo? Pažiūrėkime, kas vieną dieną atsitiko Edeno sode.

9. Ką, remiantis Pradžios 2:16, 17 ir 3:1–5, Jehova pasakė Adomui su Ieva ir kokį įspūdį Ievai mėgino sudaryti Šėtonas?

⁹ Perskaityk Pradžios 2:16, 17 ir 3:1–5. Prašnekęs per gyvatę, Šėtonas Ievos paklausė: „Ar Dievas tikrai leido valgyti ne nuo visų medžių, augančių sode?“ Klausimas buvo labai klastingas. Kodėl galima taip sakyti? Adomas su Ieva turėjo didžiulį pasirinkimą – sode vaismedžių, be abejo, buvo įvairiausių (Pr 2:9). Dievas pirmajai porai buvo uždraudęs valgyti tik nuo vieno medžio. Taigi, suktas Šėtono klausimas sudarė Ievai įspūdį, kad Dievas nenori duoti jai kažko labai gero. Galimas dalykas, jai kilo mintis: „Gal Dievas tikrai man kažko šykšti?“

10. Kaip Šėtonas apjuodino Dievo vardą ir ką tuo pasiekė?

¹⁰ Ieva Šėtonui persakė Jehovos nurodymą: Dievas draudžia valgyti nuo vieno medžio ir prie jo liestis. Iš to suprantame, kad Ieva tebelaikė Jehovą savo valdovu ir žinojo, kad neklusnumas kainuos jai gyvybę. Šėtonas neatlyžo. „Visai jūs nemirsite“, – be užuolankų pareiškė (Pr 3:2–4). Iš esmės piktasis pasakė, kad Jehova meluoja, ir tai buvo grynas šmeižtas. Ieva tuos žodžius palaikė tiesa, Šėtonui pavyko ją apgauti (1 Tim 2:14). Moters pasitikėjimas Dievu susvyravo ir ji nusprendė jo paliepimo nebepaisyti. Ieva valgė uždrausto medžio vaisių, paskui davė ir Adomui (Pr 3:6).

11. Kaip Adomas ir Ieva turėjo pasielgti?

¹¹ Kaip Ievai derėjo sureaguoti į Šėtono žodžius? Ji, pavyzdžiui, galėjo sakyti: „Jehova yra mano Tėvas. Aš jį myliu, tikiu juo. Jis labai dosnus, mudviem su Adomu nieko negaili. O kas tu toks, kad drįsti šitaip apie jį kalbėti?! Pasitrauk nuo manęs!“ Tokie žodžiai būtų labai pradžiuginę Dievo širdį (Pat 27:11). Deja, Ievai pritrūko meilės jam. Adomas jos taip pat pristigo. Nei vienas, nei kitas savo Tėvo gero vardo negynė.

12. a) Ko Šėtonas ėmėsi siekdamas apjuodinti Jehovos vardą? b) Ko nepadarė Adomas su Ieva?

¹² Kaip matome, Šėtonas pirmiausia ėmė kelti Ievai abejones. Ir jam pavyko. Užuot ryžtingai savo Tėvą gynę, Adomas su Ieva leidosi į svarstymus ir galiausiai nuo Jehovos nusigręžė.  Panašiai piktasis veikia ir šiandien. Jehovą jis šmeižia skleisdamas apie jį visokius melus. Tie, kurie jais tiki, nemato reikalo Jehovos klausyti.

13. Kokia, remiantis Ezechielio 36:23, yra Biblijos tema?

¹³ Jehova tikrai neleis, kad jo vardas visąlaik būtų juodinamas. Tai, kas rašoma visoje Biblijoje, atskleidžia, ko Jehova jau ėmėsi, kad jo vardas, apjuodintas Edeno sode, vėl būtų laikomas šventu (Pr 3:15). Iš tikro Biblijoje plėtojama tokia tema: per Sūnaus valdomą Karalystę Jehova apgins ir pašlovins savo vardą, taip pat atkurs žemėje taiką ir teisingumą. Skaitydami Bibliją matome, kaip Jehova bėgant amžiams pamažu šio savo tikslo siekia. (Perskaityk Ezechielio 36:23.)

14. Ką nuo tada, kai Edene kilo maištas, Jehova daro, kad jo vardas būtų laikomas šventu?

¹⁴ Šėtonas visaip mėgina Jehovai sutrukdyti, tačiau nesėkmingai. Skaitydami, kaip Jehova piktojo užmačias sugriauna, matome, koks neprilygstamas Dievas jis yra. Pagalvokime, kiek skausmo Kūrėjui sukėlė Edene kilęs maištas ir visi, kas stojo Šėtono pusėn! (Ps 78:40) Bet Jehova visais laikais elgiasi išmintingai, kantriai, teisingai, taip pat rodo įvairiopai savo galią. Maža to, niekada nepristinga meilės (1 Jn 4:8). Akivaizdu, nuo pat maišto Edene Jehova nenuilstamai darbuojasi, kad jo vardas būtų laikomas šventu.

15. Kokiais melais Šėtonas šmeižia Dievą ir ką tuo pasiekia?

¹⁵ Siekdamas, kad kuo daugiau žmonių imtų abejoti Dievo galia, teisingumu, išmintimi ir meile savo kūriniams, Šėtonas iki pat šiol skleidžia  apie jį visokius melus, pavyzdžiui, kad Dievas griežtas ir pernelyg reiklus. Piktasis netgi perša mintį, kad Dievo apskritai nėra. Dar Šėtonas kaltina Jehovą žiaurumu – meluoja, kad jis kankina žmones pragare. Nemažai žmonių tais melais patiki ir nebenori Dievui tarnauti. Šėtonas ir toliau nesiliaus Jehovą šmeižęs. Jis darys viską, kad nuo Dievo nusigręžtum ir tu. Ką, tai žinodamas, darysi?

16. Kokią garbę Jehova tau suteikė?

¹⁶ Jehova netobuliems žmonėms suteikė didelę garbę ginti jo vardą – daryti tai, ko nedarė pirmieji tėvai, Adomas su Ieva. Tu žinai, kad Dievas yra šventas, teisingas, geras ir kupinas meilės, tad išgirdęs kalbant apie jį netiesą, drąsiai stok jo pusėn (Iz 29:23). Visomis išgalėmis stenkis padėti žmonėms suprasti, kad tik Jehova užtikrins žemėje taiką ir gerovę (Ps 37:9, 37; 146:5, 6, 10).

17. Kaip Jėzus apreiškė žmonėms Jehovos vardą?

¹⁷ Kaskart, kai giname Jehovos vardą, sekame Jėzaus Kristaus pavyzdžiu. Jėzus savo Tėvui sakė: „Aš apreiškiau jiems tavo vardą“ (Jn 17:26). Ką jis turėjo omenyje? Jėzus garsino Jehovos vardą. Bet ne tik, – jis tą vardą ir gynė. Fariziejai savo mokymais ir elgesiu sudarė žmonėms įspūdį, kad Jehova yra šiurkštus, nenuolaidus, šaltas ir negailestingas, jo reputaciją jie gadino. Jėzus negalėjo ramiai į tai žiūrėti, todėl mokė žmones, kad jo Tėvas yra supratingas, kantrus, kupinas meilės ir atlaidus. Kad Jehova yra būtent toks, aiškiai liudijo ir Jėzaus elgesys, nes Jėzus tobulai sekė savo Tėvo pavyzdžiu (Jn 14:9).

18. Kaip mes paneigiame Dievą žeminančius melus?

¹⁸ Mes, kaip ir Jėzus, trokštame, kad žmonės pažintų Jehovą ir pamatytų, koks jis geras ir kupinas meilės. Liudydami tiesą apie savo Dievą, paneigiame  visus jį žeminančius melus ir padedame žmonėms išsivaduoti iš neteisingų įsitikinimų. Taip mes giname jo šventą vardą. * Tą vardą giname ir stengdamiesi sekti dangiškojo Tėvo pavyzdžiu (Ef 5:1, 2). Savo žodžiais ir doru elgesiu visų žmonių akyse teikiame Dievui šlovę ir įrodome, kad netobuli žmonės gali būti jam ištikimi (Job 27:5).

19. Ko, remiantis Izaijo 63:7, pirmiausia turėtume mokyti žmones?

¹⁹ Reikia turėti omenyje dar vieną dalyką. Biblijos studijuotojams neretai akcentuojame, kad Dievas yra mūsų valdovas ir kad turime klausyti jo įstatymų. Žinoma, tai suvokti studijuotojams labai svarbu, bet pagrindinė mūsų užduotis – padėti jiems Dievą pamilti, kad jie norėtų jam ištikimai tarnauti. Todėl per studijas atkreipkime dėmesį į Jehovos savybes – pabrėžkime, koks jis geras ir kupinas meilės. (Perskaityk Izaijo 63:7.) Kai studijuotojai tuo įsitikins, jie norės Dievo klausyti ir būti jam ištikimi.

20. Ką aptarsime kitame straipsnyje?

²⁰ Kaip tad derėtų elgtis, kad Jehovos vardui teiktume šlovę? Kaip turėtume mokyti žmones, kad padėtume jiems Dievą pamilti? Apie tai plačiau pakalbėsime kitame straipsnyje.