Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Skaitytojų klausimai

Skaitytojų klausimai

Kam skirtas apaštalo Pauliaus nurodymas „tokį įsidėmėkite“ – vyresniesiems ar visiems krikščionims? (2 Tes 3:14)

Tesalonikos miesto krikščionių bendruomenei Paulius rašė: „Jeigu kas neklauso to, ką išdėstėme šiame laiške, tokį įsidėmėkite“ (2 Tes 3:14). Anksčiau manėme, kad tai nurodymas vyresniesiems. Jei kas nors net kelissyk įspėtas nepaisydavo Biblijos principų, bendruomenei būdavo sakoma įspėjamoji kalba. Skelbėjams tai buvo ženklas, kad su anuo asmeniu nedera artimai bičiuliautis.

Bet dabar manome kitaip. Veikiausiai Paulius šį pamokymą adresavo visiems krikščionims. Taigi įspėjamosios kalbos bendruomenei sakyti nereikia. Kodėl taip teigiame, padės suprasti kontekstas.

Paulius kalbėjo apie asmenis, kurie bendruomenėje „elgiasi nedrausmingai“, kitaip tariant, nepaiso Biblija pagrįstų pamokymų. Jau anksčiau lankydamasis Tesalonikos bendruomenėje apaštalas buvo įspėjęs bendratikius netinginiauti. „Kas nenori dirbti, tenevalgo“, – sakė jiems. Tačiau kai kurie į šiuos žodžius nekreipė dėmesio ir toliau veltėdžiavo, nors ir būtų galėję patys užsidirbti pragyvenimą. Negana to, kišosi į svetimus reikalus. Kaip bendruomenė turėjo su tokiais elgtis? (2 Tes 3:​6, 10–12)

Paulius rašė: „Tokį įsidėmėkite.“ Kitaip tariant, reikėjo turėti omenyje, kad to asmens elgesys gali padaryti blogą įtaką (2 Tes 1:1; 3:6). Tad tiems, kas pastebėdavo nederamą bendratikio nuostatą, apaštalas patarė: „Su juo nebendraukite.“

Ar su juo reikėjo elgtis tarsi su pašalintu iš bendruomenės? Ne, nes Paulius toliau sako: „Priešu jo nelaikykite – protinkite kaip brolį.“ Taigi krikščionys tikrai galėjo su juo kalbėtis sueigose ir eiti į tarnybą. Tik nederėjo drauge leisti laisvalaikio ir pramogauti. Kodėl? „Kad susigėstų“, – sako apaštalas. Toks bendratikių atsargumas, be abejo, skatino asmenį susiprotėti (2 Tes 3:​14, 15).

Kaip galime ir šiandien vadovautis tokiu Pauliaus pamokymu? Pirma, turime gerai pasverti, ar asmuo išties „elgiasi nedrausmingai“. Juk būna, kad vienam krikščioniui sąžinė sako viena, kitam kita. O kai kurie dalykai išvis yra tik skonio reikalas. Paulius čia kalbėjo ne apie tai. Taip pat ne apie užgautus jausmus. Jis turėjo omenyje asmenis, sąmoningai neklausančius aiškių Dievo Žodžio pamokymų.

Tad pastebėję, kad kuris nors bendratikis linkęs į tokį neklusnumą, a vengsime artimai su juo bičiuliautis ir bendrai leisti laisvalaikį. Kadangi mūsų sprendimas asmeniškas, nekalbėsime apie jį kitiems, nebent savo namiškiams. Su tuo asmeniu bendrausime per sueigas ir tarnyboje, o kai jis pasitaisys, atnaujinsime artimesnius santykius.

a Pavyzdžiui, sąmoningai veltėdžiauja, nors ir galėtų pats užsidirbti, vaikšto į pasimatymus ne su Jehovos liudytoju, skleidžia bendruomenę skaldančias kalbas arba žalingas paskalas (1 Kor 7:39; 2 Kor 6:14; 2 Tes 3:​11, 12; 1 Tim 5:13). Tokie krikščionys „yra nedrausmingi“.