1, 2. Ką suprato vienas brolis?

KARTĄ du bendruomenės ganytojai nutarė paraginti sesę pavyzdingiau lankyti sueigas. Vienas iš brolių atkreipė jos dėmesį į kelias Biblijos eilutes ir paskatino sueigų nepraleisti. Jis manė, kad tikslas pasiektas. Tačiau po pokalbio, vyresniesiems beišeinant sesė pasakė: „Broliai, kad jūs žinotumėte, ką man tenka ištverti.“ Vyresnieji pamokė sesę nė nepasiteiravę, kokių sunkumų ji patiria, todėl tie pamokymai jai nepadėjo.

² Prisimindamas tą aplankymą anas vyresnysis sako: „Išgirdęs tokius žodžius iškart pagalvojau, kad sesei nedera taip kalbėti. Bet netrukus susivokiau, kad man pačiam nederėjo skubėti su citatomis iš Biblijos. Turėjau pirma pasidomėti, su kokiomis problemomis sesė susiduria ir kuo galėčiau jai padėti.“ Iš to nutikimo brolis daug pasimokė ir šiandien bendratikiai jį pažįsta kaip atjautų, paslaugų ganytoją.

3. Ar mokyti bendruomenėje leidžiama tik vyresniesiems?

 ³ Ganyti ir mokyti Dievo kaimenę pavesta vyresniesiems. Tačiau tai nereiškia, kad kiti krikščionys negali vienas kitam geranoriškai patarti. Prireikus tikrai nieko bloga atkreipti draugo dėmesį į svarbų Biblijos principą (Ps 141:5; Pat 25:12). Antai  apaštalas Paulius rašė, kad vyresnio amžiaus seserys turėtų pamokyti ir paskatinti jaunesnes (Tit 2:3–5). Ir, žinoma, tėvams tenka atsakomybė auklėti ir drausminti savo vaikus. Taigi, nors šis straipsnis skirtas bendruomenės vyresniesiems, jis bus naudingas visiems. Aptarsime keletą principų, kaip dera kitą pamokyti, kad į mūsų žodžius įsiklausytų ir iš jų pasisemtų naudos (Pat 27:9).

4. Ką šiame straipsnyje aptarsime?

⁴ Straipsnyje aptarsime, 1) su kokia nuostata pamokymą dera duoti, 2) kaip žinoti, ar jis tikrai reikalingas, 3) kas pamokymą turėtų duoti ir 4) ko reikia, kad jis būtų veiksmingas.

5. Su kokiu nusiteikimu vyresniesiems dera mokyti bendratikius? (1 Korintiečiams 13:4, 7)

⁵ Pastebėję, kad krikščionis suka klaidinga kryptimi, vyresnieji stengiasi jį paprotinti (Gal 6:1). Jie taip daro, nes tikėjimo brolius ir seses myli. Tačiau svarbu nepamiršti, ką išties reiškia mylėti. Apaštalas Paulius rašė: „Meilė kantri ir gera [...]. Ji visa pakelia, viskuo tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria.“ (Perskaityk 1 Korintiečiams 13:4, 7.) Taigi pamokymą suklydusiam bendratikiui dera duoti su tinkamu nusiteikimu. Jeigu žmogus matys, kad ganytojas juo nuoširdžiai rūpinasi, atsilieps palankiau (Rom 12:10).

6. Kokį pavyzdį parodė apaštalas Paulius?

⁶ Apaštalas Paulius parodė vyresniesiems gerą pavyzdį. Antai laiškuose Tesalonikos krikščionių bendruomenei jis nusprendė užrašyti ne vieną svarbų pamokymą. Tačiau pirma pagyrė bendratikius už uolumą, meilę ir ištvermę. Be to, jis kalbėjo atjaučiamai, nes tiems broliams ir sesėms gyvenimas buvo nelengvas ir teko kentėti persekiojimus (1 Tes 1:3; 2 Tes 1:4). Paulius netgi paminėjo, kad tenykščiai yra geras pavyzdys visiems Dievo tarnams (1 Tes 1:8, 9). Be abejo, Tesalonikos krikščionis tokie šilti žodžiai labai pradžiugino ir sustiprino. Apaštalas savo brolius ir seses iš širdies mylėjo, todėl bendruomenė į jo išsakytus paraginimus ir įspėjimus įsiklausė (1 Tes 4:1, 3–5, 11; 2 Tes 3:11, 12).

7. Kodėl žmogus gali pamokymo nepriimti?

⁷ Kas gali nutikti, jeigu bendratikį protinsime stačiokiškai? Vienas patyręs vyresnysis sako: „Kai kurie pamokymą atmeta ne dėl to, kad jis nenaudingas, o dėl to, kad buvo išsakytas nemandagiai.“ Atminkime: žmogus daug mieliau mūsų klausys, jei stengsimės padėti jam iš meilės, be susierzinimo.

8. Apie ką vyresniajam dera pasvarstyti prieš duodant pamokymą?

⁸ Pamokymo nevalia duoti neapgalvotai ar skubotai (Pat 29:20). Pirma derėtų pasvarstyti: „Ar būtinai  reikia apie tai su žmogumi pasikalbėti? Ar jis tikrai elgiasi negerai, laužo kokį nors Biblijos priesaką? Gal tiesiog skiriasi mudviejų požiūris?“ Jeigu vyresnysis nėra tikras, ar bendratikio elgesys išties nesuderinamas su Dievo Žodžio mokymais, galėtų pasitarti su kitu vyresniuoju (2 Tim 3:16, 17).

9. Kaip Pauliaus žodžiai, užrašyti 1 Timotiejui 2:9, 10, padeda įvertinti, ar krikščionio išvaizda tinkama?

⁹ Tarkim, vyresniajam nerimą kelia bendratikio apranga ar šukuosena. Tačiau ar ji išties nesuderinama su Biblijos principais? Ar yra pagrindas su juo apie tai pasikalbėti? Kad išliktų objektyvus, vyresniajam vertėtų pasiteirauti kito vyresniojo ar dvasiškai brandaus skelbėjo nuomonės. Drauge jie galėtų apžvelgti, ką apie aprangą ir išvaizdą rašė apaštalas Paulius. (Perskaityk 1 Timotiejui 2:9, 10 ir išnašą.) Jis mokė krikščionis rengtis padoriai, kukliai, su sveika nuovoka, bet nesudarė konkretaus sąrašo, kas yra priimtina, o kas ne. Kiekvienas turi teisę vadovautis savo sąžine. Jei bendratikio išvaizda su Biblijos principais nesikerta, pamokymo jam duoti nereikia.

10. Ką reiškia gerbti bendratikių apsisprendimo teisę?

¹⁰ Turėkime omenyje, kad du dvasiškai brandūs krikščionys tam tikrais klausimais gali apsispręsti skirtingai. Nedera bendratikiui brukti asmeninio požiūrio (Rom 14:10).

11, 12. Ką vyresnysis turėtų apsvarstyti, jeigu mato, kad pagalbos bendratikiui reikia?

¹¹ O jei pagalbos bendratikiui išties reikia, kas galėtų geriausiai ją suteikti? Tarkim, jei tai ištekėjusi sesė arba nepilnametis skelbėjas, apie problemą derėtų pirma pasikalbėti su šeimos galva. Šis galbūt nuspręs pats šeimos narį paprotinti arba pageidaus pokalbyje dalyvauti. * Jaunesnėms sesėms, kaip jau užsiminėme  3 pastraipoje, tikriausiai galėtų patarti brandesnės krikščionės.

¹² Taip pat vertėtų pagalvoti, į kieno pamokymą bendratikis atsilieptų palankiausiai. Pavyzdžiui, jeigu yra linkęs nusivertinti, jį bene geriausiai  supras vyresnysis, kuris anksčiau kovojo su panašiais jausmais. Jis tikriausiai gebės įsijausti į to bendratikio padėtį ir kalbės supratingai. Kita vertus, mokyti brolius ir seses vadovautis Biblijos principais įpareigoti visi bendruomenės ganytojai. Tad net jeigu patys ir nesusidūrė su panašiomis problemomis, jie privalo bendratikiui suteikti reikiamą pagalbą.

13, 14. Kodėl vyresnysis turi būti atidus klausytojas?

¹³Būk atidus klausytojas. Ruošdamasis su broliu ar sese pasikalbėti vyresnysis turėtų pasvarstyti, ar tikrai žino, kas to bendratikio gyvenime vyksta? Gal jis kovoja su kokiomis nors problemomis? Kokios pagalbos šiuo metu jam reikia labiausiai?

¹⁴ Labai svarbu nepamiršti, kas rašoma Jokūbo 1:19: „Broliai, kiekvienas būkite pasirengęs klausytis, neskubėkite kalbėti, neskubėkite rūstauti.“ Vyresnysis neturėtų manyti, kad apie bendratikį viską gerai žino. Patarlių 18:13 sakoma: „Atsakyti neišklausius iki galo – kvaila ir nepagarbu.“ Kas kitas, jei ne pats žmogus gali daugiausia apie save pasakyti? Todėl neskubėk kalbėti, atidžiai išklausyk. Atmink, ką papasakojo straipsnio pradžioje paminėtas brolis. Jis suprato, kad nederėjo sesei pamokslauti. Turėjo pirma pasiteirauti, kaip jai einasi, kokių sunkumų patiria ir kaip jis galėtų padėti. Taigi, vyresnieji, kad gebėtumėte suteikti broliams ir sesėms reikiamą pagalbą ir padrąsinimą, stenkitės gerai susipažinti su jų gyvenimo aplinkybėmis.

15. Kuo vyresniesiems svarbūs žodžiai iš Patarlių 27:23?

¹⁵Būk rūpestingas ganytojas. Kaip minėjome straipsnio pradžioje, kad vyresniųjų pamokymai pasiektų bendratikio protą ir širdį, neužtenka tik pacituoti jam kelias eilutes iš Biblijos ar duoti kokių pasiūlymų. Broliai ir sesės turi matyti, kad ganytojai nuoširdžiai juos myli, supranta ir nori padėti. (Perskaityk Patarlių 27:23.) Vyresniesiems būtina nuolat stiprinti draugystės saitus su bendratikiais.

16. Ko reikia, kad vyresniųjų pamokymas būtų veiksmingas?

¹⁶ Būtų nekas, jeigu vyresnieji elgtųsi tarsi kokie pareigūnai ir į bendratikį kreiptųsi tik tada, kai jau kas nors negerai. Jie turėtų nuolat skirti  broliams ir sesėms laiko, su jais pabendrauti ir iškilus sunkumams stengtis padėti. „Jeigu taip darysi, – sako vienas patyręs vyresnysis, – stiprės jūsų tarpusavio ryšys. Tada ir pamokymą duoti bus lengviau.“ Taigi, vyresnieji, savo tikėjimo draugais nuoširdžiai rūpinkimės, tada jie mūsų pamokymus priims daug mieliau.

17. Kodėl vyresniajam svarbu elgtis kantriai ir maloniai?

¹⁷Būk kantrus ir malonus. Kantrybės ypač reikia, jeigu bendratikis Biblija pagrįsto pamokymo iš pradžių neklauso ir nenori nieko keisti. Neturėtum ant jo supykti. Tau, kaip Dievo kaimenės ganytojui, dera sekti Jėzaus pavyzdžiu, o jis visada elgėsi švelniai ir maloniai, kaip ir buvo išpranašauta: „Jis nenulauš palūžusios nendrės ir neužgesins rusenančio dagčio“ (Mt 12:20). Maldose prašyk Jehovą padėti bendratikiui suvokti, kuo tas pamokymas jam naudingas. Gal broliui tiesiog reikia laiko viską permąstyti. Jeigu būsi kantrus ir malonus, į tavo žodžius jis mieliau įsiklausys. Suprantama, mokant kitus nedera primesti savo nuomonės, visada remkis Dievo Žodžiu.

18. a) Kodėl neturime nusiminti, net jei kartais nepavyksta pritaikyti šiame straipsnyje duotų pasiūlymų? b) Apie ką, tavo manymu, kalbasi tėvai, pavaizduoti rėmelio nuotraukoje?

¹⁸Mokykis iš savo klaidų. Kadangi esame netobuli, pamokyti kitų tobulai nesugebame (Jok 3:2). Mes ir toliau darysime klaidų, tad turime stengtis iš jų pasimokyti. Svarbiausia, kad brolius ir seses nuoširdžiai mylėtume. Tada jie mielai atleis, jei netyčiomis pasakytume ar padarytume ką nors nemalonaus. (Taip pat žiūrėk rėmelį „ Žodis tėvams“.)

19. Ko reikia, kad mūsų pamokymą būtų lengva priimti?

¹⁹ Kaip matome, duoti veiksmingą pamokymą nėra lengva. Tad stenkis pritaikyti šiame straipsnyje pateiktus pasiūlymus. Nepamiršk, iš kokių paskatų turėtum stengtis broliams ir sesėms padėti. Taip pat visada įsitikink, kad pamokymo tikrai reikia, ir pagalvok, kieno žodžių bendratikis mieliau klausysis – tavo ar kieno nors kito. Neskubėk su patarimais, pirma pasiteirauk, kaip jam einasi, ir atidžiai išklausyk. Stenkis suprasti, kokių sunkumų jis patiria, ir pažvelgti į situaciją jo akimis. Su broliais ir sesėmis visada elkis maloniai ir stiprink su jais draugystės saitus. Galvok ne vien apie tai, ar pamokymas geras, bet ar jį bus lengva priimti (Pat 27:9).