STUDIJŲ STRAIPSNIS NR. 14
„Visi matys, kad esate mano mokiniai“
„Jei vieni kitus mylėsite, visi matys, kad esate mano mokiniai“ (JN 13:35).
GIESMĖ NR. 106 Tegu meilė ims viršų
APŽVALGA a
1. Kas žmonėms daro įspūdį mūsų sueigose? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)
SUTUOKTINIŲ pora pirmąsyk ateina į Karalystės salę. Šiltas sutikimas ir bendratikių tarpusavio meilė jiems padaro didelį įspūdį. Pakeliui į namus žmona sako: „Tie liudytojai kažkokie kitokie. Jie geri žmonės.“
2. Kodėl kai kurie atsitolina nuo bendratikių?
2 Krikščionis siejanti meilė yra tikrai kai kas nepaprasto. Žinoma, visi esame netobuli (1 Jn 1:8). Tad ilgainiui tikriausiai pastebime ir vienas kito trūkumus (Rom 3:23). Deja, kai kurie dėl jų netgi atsitolina nuo bendruomenės.
3. Kas būdinga tikriems Jėzaus sekėjams? (Jono 13:34, 35)
3 Darsyk pažvelk į šio straipsnio teminę citatą. (Perskaityk Jono 13:34, 35.) Kas būdinga tikriesiems Kristaus sekėjams? Ne tobulumas, o meilė. Ir atkreipk dėmesį, kad meilė ne tik mums patiems yra liudijimas, jog esame tikri krikščionys. Jėzus sakė, kad visi tai matys. Mūsų nesavanaudiška tarpusavio meilė yra aiškus ženklas ir kitiems žmonėms.
4. Kokie klausimai kai kuriems kyla?
4 Kai kas gali mūsų paklausti: „Kuo Jėzaus sekėjų meilė ypatinga? Iš ko matosi paties Jėzaus meilė savo apaštalams? Kaip sekti jo pavyzdžiu?“ Tokius klausimus mums ir patiems verta apmąstyti. Tai bus gera paskata rodyti bendratikiams meilę net tada, kai pastebime jų trūkumus (Ef 5:2).
KOKIA MEILĖ BŪDINGA JĖZAUS SEKĖJAMS
5. Paaiškink Jėzaus žodžius, užrašytus Jono 15:12, 13.
5 Jėzus leido suprasti, kad jo sekėjus saistys ypatinga meilė. (Perskaityk Jono 15:12, 13.) Savo mokiniams jis paliepė: „Mylėkite vienas kitą, kaip kad aš jus mylėjau.“ Ką jis norėjo pasakyti? Kad mūsų meilė turi būti pasiaukojama. Tikras krikščionis pasirengęs net gyvybę atiduoti už bendratikį. b
6. Kaip Dievo Žodis pabrėžia meilės svarbą?
6 Dievo Žodyje meilei teikiama itin daug reikšmės. Žmonės įsimena ir cituoja Biblijos eilutes apie meilę, pavyzdžiui, „Dievas yra meilė“ (1 Jn 4:8), „mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mt 22:39), „meilė uždengia daugybę nuodėmių“ (1 Pt 4:8), „meilė niekada nesibaigs“ (1 Kor 13:8). Šios ir kitos eilutės pabrėžia, kaip svarbu ugdytis ir rodyti žmonėms meilę.
7. Kodėl Šėtonas negali suvienyti žmonių meilės saitais?
7 Kai kurie klausia: „Kaip žinoti, kuri religija teisinga? Visos skelbiasi mokančios tiesos, bet visos moko skirtingai.“ Šėtonas prikūrė įvairiausių religinių organizacijų ir taip sujaukė žmonėms protus. Tačiau jis niekada negalėtų įkurti tokios organizacijos, kurios narius vienytų meilė. Tai gali tik Jehova, nes meilė kyla iš jo. Tik tie, kuriuos jis laimina savo dvasia, geba vienas kitą iš tikro mylėti (1 Jn 4:7). Todėl Jėzus ir pasakė, kad jo tikrųjų sekėjų skiriamasis bruožas bus nesavanaudiška meilė.
8, 9. Kokį poveikį Jehovos liudytojų tarpusavio meilė daro žmonėms?
8 Kaip Jėzus ir kalbėjo, jo tikrieji sekėjai atpažįstami iš meilės. Pavyzdžiui, Ianas prisimena, kaip pasijautė, kai pirmąsyk atėjo į kongresą, surengtą stadione šalia jo namų. Keletą mėnesių anksčiau jis tame stadione stebėjo sporto varžybas. Brolis sako: „Kaip skyrėsi ši auditorija nuo anos! Liudytojai buvo mandagūs, tvarkingai apsirengę, jų vaikai elgėsi gražiai.“ Toliau jis priduria: „Negana to, atrodė, jog šie žmonės jaučia vidinį pasitenkinimą ir ramybę – tai, ko man taip trūko. Nepamenu nė vienos iš tą dieną girdėtų kalbų, bet liudytojų elgesys atmintin įsirėžė ilgam.“ c Akivaizdu, kad mūsų brolijoje vyrauja nuoširdi tarpusavio meilė. Ji skatina su visais tikėjimo broliais ir sesėmis elgtis maloniai ir pagarbiai.
9 O štai ką apie savo pirmąjį kongresą sako brolis vardu Džonas: „Liudytojų draugiškumas [...] mane pribloškė – atrodė, kad jie kone šventieji. Nuoširdi, tikra jų meilė įtikino mane, kad radau teisingą religiją.“ d Panašūs atsiliepimai byloja, kad Jehovos liudytojai yra tikri krikščionys.
10. Kada ypač pasimato, ar nuoširdžiai kitus mylime? (Taip pat žiūrėk išnašą.)
10 Jau minėjome, kad nė vienas nesame tobulas. Kartais bendratikiai pasako ar padaro mums ką nors nemalonaus e (Jok 3:2). Kaip reaguojame? Daug priklauso nuo to, ar išties kitus mylime. Aptarkime, ko šiuo atžvilgiu galima pasimokyti iš Jėzaus (Jn 13:15).
KAIP JĖZUS RODĖ MEILĘ APAŠTALAMS
11. Kokie Jokūbo ir Jono trūkumai kartą atsiskleidė? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)
11 Jėzus iš savo sekėjų nesitikėjo tobulumo. Jis švelniai padėjo jiems taisyti savo trūkumus ir ugdytis Jehovai mielas savybes. Kartą apaštalai Jokūbas ir Jonas įkalbėjo savo motiną paprašyti Jėzaus, kad dangaus Karalystėje jiedviem skirtų garbingiausias vietas (Mt 20:20, 21). Toks noras buvo aiškiai padiktuotas išdidumo ir ambicingumo (Pat 16:18).
12. Paaiškink, ar Jokūbas ir Jonas vieninteliai turėjo trūkumų.
12 Tačiau tąkart pasireiškė ir kitų mokinių trūkumai. Atkreipk dėmesį, kaip jie reagavo: „Tai išgirdę kiti dešimt tais dviem broliais pasipiktino“ (Mt 20:24). Matyt, apaštalai kaip reikiant apsižodžiavo su Jokūbu ir Jonu. Įsivaizduokime, ką jie galėjo sakyti: „Kuo save laikot, kad drįstat prašyti garbingiausių vietų Karalystėje? Ar tik jūs vieni tarnaujate su Jėzumi? Mes nusipelnome ne mažiau nei jūs!“ Kad ir kaip ten buvo, apaštalų tarpusavio vienybė tąsyk buvo pairusi.
13. Ką Jėzus darė matydamas, kokių trūkumų turi mokiniai? (Mato 20:25–28)
13 Ką toje situacijoje darė Jėzus? Jis nesusierzino ir nesakė, kad eis ieškoti kitų mokinių – nuolankesnių ir nuoširdžiai vienas kitą mylinčių. Jis kantriai tuos vyrus pamokė, padėjo suprasti savo klaidą. (Perskaityk Mato 20:25–28.) Jėzus su apaštalais ir toliau elgėsi maloniai, nors tai buvo ne pirmas ir ne paskutinis kartas, kai jie bandė išsiaiškinti, kuris iš jų svarbiausias (Mk 9:34; Lk 22:24).
14. Kokioje visuomenėje užaugo Jėzaus apaštalai?
14 Aišku, Jėzus atsižvelgė į tai, kokį poveikį mokiniams darė jų auklėjimas ir aplinka (Jn 2:24, 25). Žydų religiniai vadovai vertino tik tuos visuomenės narius, kurie užėmė aukštą, garbingą padėtį (Mt 23:6). Paprastus žmones jie niekino, o save laikė teisuoliais f (Lk 18:9–12). Jėzus gerai suvokė, kad tokios kultūrinės aplinkybės galėjo padaryti nemenką įtaką apaštalų požiūriui į save ir kitus (Pat 19:11). Tad jis nesitikėjo iš savo mokinių per daug ir nesupykdavo dėl jų klaidų. Matydamas jų gerą širdį Jėzus padėjo jiems atsikratyti išdidumo ir ugdytis meilę.
KAIP GALIME SEKTI JĖZUMI
15. Ko pasimokome iš nutikimo su Jokūbu ir Jonu?
15 Iš nutikimo su Jokūbu ir Jonu galime daug pasimokyti. Jie neturėjo prašyti garbingiausių vietų Karalystėje. Kiti apaštalai irgi nesaugojo tarpusavio vienybės. Tačiau Jėzus su visais 12 mokinių elgėsi švelniai ir meilingai. Ką iš to galime suprasti? Svarbiausia ne ką daro kiti, o kaip reaguojame mes. Jeigu ant bendratikio supykome, pasvarstykime: „Kodėl jo poelgis mane taip suerzino? Gal turėčiau kovoti su savo polinkiu greitai užsigauti? Gal tam broliui ar sesei dabar sunkus metas? Net jei atrodo, kad turiu pagrindą rūstauti, gal nesavanaudiškos meilės skatinamas galėčiau tai pamiršti?“ Kuo daugiau meilės vienas kitam rodome, tuo aiškiau matosi, kad esame tikri Jėzaus sekėjai.
16. Ko dar iš Jėzaus pasimokome?
16 Iš Jėzaus taip pat pasimokome, kaip svarbu būti supratingiems (Pat 20:5). Tiesa, Jėzus gebėjo skaityti širdis. Mes to negalime. Tačiau tikrai galime būti savo klystantiems broliams ir sesėms atlaidūs (Ef 4:1, 2; 1 Pt 3:8). Kaip rodo toliau aptariamas pavyzdys, tai daryti nebus sunku, jeigu juos gerai pažįstame.
17. Ką gera davė tai, kad vienas rajono prižiūrėtojas nusprendė su broliu geriau susipažinti?
17 Vienas rajono prižiūrėtojas, tarnaujantis Rytų Afrikoje, prisimena tiesmuką brolį, su kuriuo buvo nelengva bendrauti. Jis sako: „Nusprendžiau ne vengti jo, o geriau susipažinti.“ Taip prižiūrėtojas sužinojo, kokį poveikį to brolio asmenybei padarė auklėjimas. Jis toliau pasakoja: „Kai supratau, kiek broliui teko stengtis, kad įveiktų ką patyręs šeimoje, ir kokią pažangą padarė, ėmiau juo žavėtis. Mudu tapome gerais draugais.“ Taigi, jei stengiamės savo bendratikius suprasti, bus lengviau juos mylėti.
18. Apie ką vertėtų pagalvoti, jeigu dėl ko nors įsižeidėme? (Patarlių 26:20)
18 Jeigu įsižeidėme, galbūt norėsime su bendratikiu apie tai pasikalbėti. Tačiau pirma vertėtų pasvarstyti: „Ar tikrai viską žinau? (Pat 18:13) Gal jis tai padarė nejučia? (Mok 7:20) Ar nesu ir pats kada nors taip pasielgęs? (Mok 7:21, 22) Ar pokalbis padės problemą išspręsti, ar ją tik dar labiau pasunkins?“ (Perskaityk Patarlių 26:20.) Galimas dalykas, pasvėrę visus už ir prieš prieisime prie išvados, kad geriausia būtų incidentą tiesiog pamiršti.
19. Koks turi būti mūsų visų nusistatymas?
19 Akivaizdu, kad Jehovos liudytojai yra tikrieji Jėzaus sekėjai. Bet ar stengiamės kiekvienas asmeniškai pateisinti krikščionio vardą ir rodyti bendratikiams nesavanaudišką meilę? Jeigu taip darome, prie teisingos religijos patrauksime ir kitus žmones. Jie kartu su mumis ims šlovinti meilės Dievą Jehovą. Tad ir toliau rodykime ryškiausią tikrųjų krikščionių savybę – meilę.
GIESMĖ NR. 17 „Noriu“
a Mūsų tarpusavio meilė daugelį žmonių patraukia prie tiesos. Tačiau esame netobuli, tad sutarti ne visada lengva. Pakalbėkime, kodėl mums taip svarbu mylėti bendratikius ir kaip galime sekti Jėzaus pavyzdžiu, jei kuris nors suklysta.
b Žiūrėk knygos „Ateik ir sek paskui mane“ 17 sk., p. 10 ir 11.
c Iš straipsnio „Pagaliau mano gyvenimas turi prasmę“ (2012 m. lapkričio 1 d. Sargybos bokšto numeris, p. 13, 14).
d Iš straipsnio „Gyvenime man, rodos, nieko netrūko“ (2012 m. gegužės 1 d. Sargybos bokšto numeris, p. 18, 19).
e Šiame straipsnyje nekalbame apie didelius prasikaltimus, pavyzdžiui minimus 1 Korintiečiams 6:9, 10. Sunkiai nusidėjusiam asmeniui būtina vyresniųjų pagalba.
f Teigiama, kad vienas rabinas yra pareiškęs: „Tokių teisių žmonių kaip Abraomas pasaulyje ne daugiau kaip trisdešimt. Jeigu jų trisdešimt, tai mudu su sūnumi tarp jų. Jeigu dešimt, mudu su sūnumi tarp jų. Jeigu penki, mudu su sūnumi tarp jų. Jeigu du, tai jie esame aš ir mano sūnus. O jeigu tik vienas, tai tas žmogus esu aš.“