• „Jaučiausi taip, lyg mano vyras ištisai svetimautų.“

• „Jaučiausi pažeminta, negraži, nieko verta.“

• „Bijojau apie tai prabilti. Kentėjau tylomis.“

• „Rodės, Jehovai tai nerūpi.“

Štai kaip skaudu žmonai, jei vyras žiūri pornografiją. O jeigu jis daro tai slapčia, gal ištisus mėnesius ar metus, sutuoktinei tampa išvis sunku juo pasitikėti. Viena moteris pasakė: „Ar tikrai pažįstu vyrą, su kuriuo gyvenu? Gal jis nuo manęs ir dar ką nors slepia?“

Šis straipsnis taip kenčiančias mūsų seses nuramins ir paguos. a Jame aptariami Biblijos principai patikins Jehovos parama ir padės emociškai bei dvasiškai nepalūžti. b

Nors tu negali ištisai tikrinti, ką tavo vyras daro, gali išsaugoti vidinę ramybę. Štai keli patarimai.

Nekaltink savęs. Žmonai gali atrodyti, kad vyro potraukis žiūrėti pornografiją yra jos kaltė. Alisa manė esanti vyrui per prasta. Ji svarstė: „Kodėl jam labiau patinka žiūrėti į kitas moteris?“ c Kai kurios priekaištauja sau dėl to, kad jautriai į tai reaguoja. Štai Danielė sako: „Priėjau prie išvados, kad esu pikčiurna ir savo irzlumu griaunu santuoką.“

Jeigu tokios mintys lįstų į galvą, atmink, kad Jehova nelaiko tavęs atsakinga už vyro elgesį. Jokūbo 1:14 rašoma: „Žmogus yra mėginamas, kai jo paties geismas ima jį traukti ir vilioti.“ (Dar žiūrėk Rom 14:12; Fil 2:12.) Dievas tavęs nekaltina. Jis mato tavo ištikimą tarnystę ir tavimi džiaugiasi (2 Met 16:9).

Vyro potraukis žiūrėti pornografiją nereiškia, kad žmona jam per prasta. Specialistai teigia, kad pornografiniai vaizdai sužadina tokius nepasotinamus  geismus, kokių jokia moteris negali patenkinti.

Nepasiduok nerimui. Katerina sako, kad nebegalėjo galvoti apie nieką kita, tik apie vyro įprotį. Frančeska guodžiasi: „Jei tik nebežinau, kur mano vyras, imu nerimauti. Esu tikras nervų kamuolys.“ Kitos moterys prisipažįsta, kaip nejauku būti tarp bendratikių, žinančių apie vyro problemą. Dar kitoms atrodo, kad niekas nesupranta, kaip joms sunku ir kokios vienišos jaučiasi.

Šie jausmai visiškai suprantami. Tačiau emocinę būseną jie tik pasunkina. Kad slogios mintys neužvaldytų, susitelk į savo santykius su Jehova. Taip įgysi daugiau vidinių jėgų (Ps 62:2; Ef 6:10).

Taip pat verta paskaityti ir pamąstyti apie Biblijoje minimas moteris, kurios savo sielvartingus jausmus išsakydavo maldoje Jehovai. Jis ne visada jų problemas išspręsdavo. Tačiau tikrai suteikdavo dvasios ramybę. Štai Ona buvo „širdgėlos apimta“ ir „ilgai meldėsi Jehovai“. Moteris nežinojo, kuo viskas baigsis, tačiau išliejusi Dievui savo vidinį skausmą atgavo ramybę (1 Sam 1:10, 12, 18; 2 Kor 1:3, 4).

Kreipkis pagalbos į bendruomenės vyresniuosius. Jie yra tarsi „užuovėja, pastogė pasislėpti nuo liūties“ (Iz 32:2). Gal netgi patars, kuriai sesei galėtum išsipasakoti ir pasiguosti (Pat 17:17).

Ar galėtum padėti vyrui atsikratyti savo blogo įpročio? Tikėtina. Biblijoje rašoma, kad įveikti didelį sunkumą ar nugalėti grėsmingą priešą dviem eisis „geriau negu vienam“ (Mok 4:9–12). Tai patvirtina ir įvairūs tyrimai. Bendromis pastangomis sutuoktiniai gali laimėti kovą su šiuo potraukiu ir atkurti abipusį pasitikėjimą.

Aišku, daug priklauso nuo vyro noro ir pasiryžimo kovoti. Ar jis meldžia Jehovos  padėti atsikratyti savo blogo įpročio? (2 Kor 4:7) Ar kreipėsi pagalbos į vyresniuosius? (Jok 5:14, 15) Ar ėmėsi priemonių apsisaugoti nuo pagundos, pavyzdžiui nusistatė tam tikras ribas, kaip naudosis elektroniniais įrenginiais, ir vengia pavojingų situacijų? (Pat 27:12) Ar jis nori tavo pagalbos ir yra tau visiškai atviras? Jeigu taip, padėti jam tikriausiai įmanoma.

O kaip galėtum padėti? Felicijos vyras Etanas įjunko į pornografiją dar vaikystėje. Sesė skatina sutuoktinį nebijoti jai pasisakyti, kai sukyla noras pažiūrėti pornografijos. Etanas sako: „Aš atvirai, sąžiningai žmonai prisipažįstu. Ji su meile padėjo man nusistatyti ribas, kiek, kada ir kur aš naudosiuosi internetu. Taip pat reguliariai pasiteirauja, kaip man einasi.“ Suprantama, Felicijai skaudu dėl Etano potraukio. „Tačiau, – sako ji, – mano pyktis ir apmaudas nepadės jam išsivaduoti iš tos blogybės. Po to, kai aptariame jo bėdą, jis būna labiau linkęs suprasti mano skausmą.“

Kad tarp sutuoktinių neliktų jokių paslapčių, vyras turi noriai pasipasakoti žmonai apie savo polinkius, taip pat kur ir kaip leidžia laiką. Jeigu jie atvirai apie tai kalbasi, vyrui bus lengviau atsikratyti pornografijos, o žmonai – juo pasitikėti.

Tikriausiai ir tu nori savo vyrui padėti. Jeigu taip, gal verta drauge su juo perskaityti ir aptarti šį straipsnį? Jam reikės tvirtai nusistatyti liautis žiūrėjus pornografiją ir stengtis vėl pelnyti tavo pasitikėjimą. Užuot ignoravęs tavo susirūpinimą jis turės suprasti, kaip dėl to jautiesi. O tavo tikslas bus jį palaikyti ir padėti pasitaisyti. Jums abiem svarbu suvokti, dėl ko žmogus įjunksta į pornografiją ir kaip tą problemą galima įveikti. d

Jeigu baiminiesi, kad jūsų pokalbiai virs ginčais, galbūt iš pradžių galėtumėte pasikviesti supratingą bendruomenės vyresnįjį, prie kurio nesivaržytumėte kalbėtis atvirai. Turėk omenyje: netgi įveikęs potraukį žiūrėti pornografiją tavo sutuoktinis turės dar gerokai  pasistengti, kad būtų vertas visiško pasitikėjimo. Nepasiduokite! Džiaukitės tuo, ką judviem pavyksta pasiekti. Jei būsite kantrūs, santuokinis ryšys pamažu vėl sutvirtės (Mok 7:8; 1 Kor 13:4).

O kaip, jeigu sutuoktinis vėl suklumpa? Ar tai reiškia, kad situacija beviltiška ir nieko nebepadarysi? Nebūtinai. Jeigu žmogus tapo priklausomas nuo pornografijos, kova su šiuo potraukiu gali trukti visą gyvenimą. Jis gali atkristi net praėjus keletui metų. Kad tai nesikartotų, sutuoktiniui reikės dar daugiau pastangų kovoti ir laikytis nusistatytų suvaržymų net po to, kai problema atrodo įveikta (Pat 28:14; Mt 5:29; 1 Kor 10:12). Jam būtina „ugdytis naują proto nuostatą“ ir nepakantą tam, kas bloga, – bodėtis ne tik pornografija, bet ir kitais netyrais įpročiais, tokiais kaip masturbacija (Ef 4:23; Ps 97:10; Rom 12:9). Ar jis pasiryžęs nepasiduoti? Jeigu taip, situacija nėra beviltiška. e

Tačiau kaip, jei sutuoktinis nė nemano kovoti su savo blogu potraukiu? Suprantama, tada dažnai apima neviltis, pyktis, jautiesi jo išduota. Pavesk viską į Jehovos rankas. Taip bus lengviau išsaugoti dvasios ramybę (1 Pt 5:7). Toliau stiprink savo ryšį su Jehova melsdamasi, skaitydama ir apmąstydama jo Žodį. Neabejok, kad esi jam labai brangi. Kaip rašoma Izaijo 57:15, jis yra su tais, „kurių dvasia sugniužusi ir prislėgta“, ir padeda jiems nepalūžti. Toliau būk atsidavusi Jehovai. Prašyk vyresniųjų palaikymo. Ir neprarask vilties, kad tavo vyras susiprotės (Rom 2:4; 2 Pt 3:9).