1. Kuo babiloniečiams patiko Danielius?

 DANIELIUS dar jaunystėje drauge su kitais karo belaisviais buvo išvestas į Babiloniją, toli nuo gimtojo krašto. Babiloniečiai matė, kad vaikinas „be jokio trūkumo, gražios išvaizdos“ ir kilęs iš kilmingos šeimos, tad nutarė mokyti jį chaldėjų rašto ir kalbos, kad galėtų tarnauti karaliaus rūmuose (Dan 1:3, 4, 6; 1 Sam 16:7).

2. Kaip į Danielių žiūrėjo Jehova? (Ezechielio 14:14)

² Jehova Danielių mylėjo. Bet ne dėl išvaizdos ar statuso, o dėl jo dvasingumo. Prisiminkime, kad pranašas Ezechielis paminėjo Danielių greta kitų dviejų dievobaimingų vyrų – Nojaus ir Jobo. Pastarieji Jehovos malonę pelnė per ištisus uolios tarnybos dešimtmečius, o Danieliui tuo metu gal buvo tik apie dvidešimt ar vos daugiau (Pr 5:32; 6:9, 10; Job 42:16, 17; perskaityk Ezechielio 14:14). Ir Dievo akyse jis išliko doras, atsidavęs tarnas per visą savo ilgą gyvenimą (Dan 10:11, 19).

3. Ką šiame straipsnyje aptarsime?

³ Šiame straipsnyje aptarsime dvi iš daugelio Danieliaus dorybių, dėl kurių jis Dievui buvo brangus. Pirma pakalbėsime, kokios jos ir kokiose situacijose pasireiškė. Paskui pažiūrėsime, kas Danieliui padėjo  abi tas savybes išsiugdyti. Galiausiai apžvelgsime, kaip galime pranašo pavyzdžiu sekti. Straipsnis parašytas pirmiausia jaunimui, tačiau tikrai pravers kiekvienam Dievo tarnui.

4. Kaip pasimatė Danieliaus drąsa? Pateik pavyzdį.

⁴ Kokį žmogų pavadintum drąsiu? Ar tokį, kuris niekada ir nieko nebijo? Ne. Būti drąsiam reiškia baimę nugalėti. Toks buvo ir Danielius. Prisiminkime du jo gyvenimo epizodus. Praėjus gal kokiems dvejiems metams po to, kai babiloniečiai sugriovė Jeruzalę, Babilono karalius Nebukadnecaras sapne regėjo didžiulę statulą. Tos baugios vizijos sukrėstas valdovas pagrasino savo žyniams, kad visus išžudys, jei tie neatpasakos sapno turinio ir jo neišaiškins (Dan 2:3–5). Grėsmė iškilo ir Danieliui. Tad reikėjo skubiai veikti, delsti nebuvo kada. Danielius „nuėjo pas karalių ir paprašė duoti jam laiko, kad galėtų sapną išaiškinti“ (Dan 2:16). Kokia drąsa! Ir koks stiprus tikėjimas! Biblijoje nerašoma, kad Danielius būtų jau anksčiau kam nors aiškinęs sapnus. Vaikinas paprašė savo bičiulių Šadracho, Mešacho ir Abed Nego „melsti dangaus Dievą, kad pasigailėtų ir tą paslaptį apreikštų“ (Dan 2:18). Ir Jehova prašymą išklausė. Danielius perprato sapno reikšmę ir jį Nebukadnecarui išaiškino. Taip jis ne tik pats išsigelbėjo nuo mirties, bet išgelbėjo ir savo draugus.

5. Kada Danieliui vėl prireikė drąsos?

⁵ Vėliau Jehova siuntė Nebukadnecarui kitą sapną – apie nepaprastai aukštą medį. Danieliui ir vėl prireikė daug drąsos, mat valdovui turėjo pasakyti, kad šis išprotės ir kuriam laikui praras sostą (Dan 4:25). Karalius tikrai galėjo palaikyti tai maištavimu ir pasiųsti Danielių myriop. Bet jaunuolis nepabūgo ir Nebukadnecarui viską atvirai išklojo.

6. Kaip Danielius tapo drąsus?

 ⁶ Tačiau kaip Danielius tapo toks drąsus? Reikia manyti, nuo pat mažumės jis buvo deramai auklėjamas. Tėvai, be abejo, darė kaip Jehovos liepta – mokė sūnų jo įstatymų (Įst 6:6–9). Juk Danielius žinojo ne vien Dešimt įsakymų, bet ir kitus Mozės Įstatymo priesakus, pavyzdžiui, ką izraelitui buvo leidžiama valgyti, o ko ne b (Kun 11:4–8; Dan 1:8, 11–13). Danielius taip pat buvo nuodugniai susipažinęs su Dievo tautos istorija ir žinojo, kas jai nutikdavo, kai imdavo laužyti Jehovos nustatytas normas (Dan 9:10, 11). Be to, pats buvo ne kartą patyręs Jehovos ir jo galingų angelų paramą (Dan 2:19–24; 10:12, 18, 19).

7. Kas dar padėjo Danieliui ugdytis drąsą? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁷ Danielius taip pat tyrinėjo Jehovos pranašų raštus. Pavyzdžiui iš Jeremijo ritinių jis vėliau suprato, kad žydų tremtis Babilonijoje eina į pabaigą (Dan 9:2). Matydamas, kaip Dievo pranašystės pildosi, Danielius tikriausiai įgijo dar daugiau pasitikėjimo, o sykiu su juo – drąsos (palygink su Romiečiams 8:31, 32, 37–39). Svarbiausia, jis nuolatos dangiškajam Tėvui melsdavosi (Dan 6:10). Danielius atvirai išpažindavo kaltes ir išsakydavo savo jausmus, taip pat prašydavo pagalbos (Dan 9:4, 5, 19). Kaip ir bet kuris kitas žmogus žemėje, Danielius buvo drąsus ne nuo gimimo. Šią savybę jis išsiugdė – stropiai studijavo šventuosius raštus, bendravo su Jehova maldoje ir stengėsi juo pasikliauti.

8. Kaip mes galime ugdytis drąsą?

⁸ Panašiai ir su mumis. Nepakaks, jei tėvai tik sakys, kad turime būti drąsūs. Drąsos iš jų nepaveldėsime tarsi kokios šeimos vertybės. Ją turime išsiugdyti. Čia lyg mokytis naujo amato. Mokinys atidžiai stebi, kaip dirba meistras, ir stengiasi daryti taip pat. Taip ir drąsos įgauname matydami, kaip drąsiai elgiasi kiti, ir sekdami jų pavyzdžiu. Taigi, ko pasimokome iš Danieliaus? Kad svarbu kuo geriau išmanyti Jehovos Žodį. Taip pat turime stiprinti ryšį su Dievu dažnai su juo bendraudami. Ir stenkimės juo pasitikėti. Jehova yra šalia ir visada mus palaikys. Tada tikėjimo išbandymus pasitiksime drąsiai.

9. Ką gera duoda drąsa?

⁹ Jeigu esame drąsūs, galime daug pasiekti. Tai patvirtina ir Beno iš Vokietijos patirtis. Dauguma jo bendraklasių tiki evoliucija, o Biblijos pasakojimus laiko mitu. Vieną dieną Benui pasitaikė proga visos klasės akivaizdoje papasakoti, kodėl jis įsitikinęs, kad gyvybė buvo sukurta. Jis taip ir padarė. Ką Beno drąsa davė? „Mokytojas atidžiai klausėsi, – sako vaikinas. – Jis nukopijavo straipsnius, kuriais rėmiausi, ir išdalijo visiems  klasėje.“ O kokia buvo mokinių reakcija? „Daugelis klasiokų mano argumentų įdėmiai klausėsi, – toliau pasakoja Benas. – Paskui jie mane pagyrė.“ Taigi drąsūs žmonės pelno kitų pagarbą. Be to, jie gali patraukti doraširdžius prie Jehovos. Būti drąsiems tikrai verta!

10. Kas yra ištikimybė?

¹⁰ Hebrajiškas žodis, Biblijoje verčiamas „ištikimybė“ ir „ištikimoji meilė“, nusako šiltus tėviškus Jehovos jausmus savo tarnams. Tas pats žodis vartojamas ir kalbant apie žmonių tarpusavio meilę bei prisirišimą (2 Sam 9:6, 7). Motyvacija likti ištikimiems ilgainiui gali stiprėti. Pažiūrėkime, kaip tai įrodo Danieliaus patirtis.

11. Kokį išbandymą senatvėje patyrė Danielius? (Žiūrėk viršelio iliustraciją.)

¹¹ Danieliaus ištikimybė Jehovai buvo išmėginta daugelį kartų. Vienas sunkiausių išbandymų jam teko sulaukus devyniasdešimties su viršum. Tuo metu Babiloną jau buvo užėmę medai ir persai, imperiją valdė karalius Darijus. Dvariškiai nekentė Danieliaus ir niekino jo Dievą. Norėdami su pranašu susidoroti jie klastingai įtikino valdovą išleisti potvarkį, kad ištisas 30 dienų niekam nebūtų leidžiama melstis jokiam dievui, o sulaužę šį įsaką būtų įmesti į liūtų duobę. Tačiau Danielius mirties nepabūgo ir potvarkiui nepakluso. Matydamas savo pranašo ištikimybę Jehova jį iš liūtų nasrų išvadavo (Dan 6:12–15, 20–22). Kaip galime ir mes išsiugdyti tokią ištikimybę Jehovai?

12. Kaip Danielius išsiugdė ištikimybę Dievui?

¹² Minėjome, kad likti ištikimus Dievui mus labiausiai skatina meilė. Danielius išties visa širdimi mylėjo savo dangiškąjį Tėvą. Kodėl? Todėl, kad daug mąstė apie jo savybes ir darbus (Dan 9:4). Jis buvo dėkingas už visa gera, ką Dievas padarė dėl jo paties  ir dėl savo tautos (Dan 2:20–23; 9:15, 16).

13. a) Kokių ištikimybės mėginimų patiria mūsų vaikai? Pateik pavyzdį. (Taip pat žiūrėk iliustraciją.) b) Kaip derėtų atsakyti, jeigu kas nors paklausia, ar mes palaikome homoseksualią gyvenseną? (Žiūrėk vaizdo siužetą „Tikras teisingumas atneš taiką“.)

¹³ Šių dienų visuomenėje, deja, mažai kas gerbia Jehovą ir jo nustatytas normas. Daugelis su pašaipa žiūri į dievobaimingus žmones. Mūsų vaikams dėl to tenka patirti patyčių ir netgi smurtą. Taip nutiko Australijoje gyvenančiam Grejemui, kai dar mokėsi mokykloje. Mokytoja visos klasės paklausė, kaip jie reaguotų, jei bičiulis pasisakytų esąs homoseksualus. Ji paprašė, kad visi pritariantys tokiai gyvensenai atsistotų vienoje klasės pusėje, nepritariantys kitoje. Grejemas pasakoja: „Visa klasė, išskyrus mane ir kitą liudytoją, parodė savo pritarimą.“ Tai, kas dėjosi paskui, išties išmėgino brolio ištikimybę Jehovai. „Likusį pamokos laiką, – sako jis, – bendraklasiai ir netgi mokytoja mudu visaip pajuokė ir įžeidinėjo. Mėginau, kaip įmanydamas, ramiai ir taktiškai paaiškinti savo įsitikinimus, bet niekas nesiklausė nė žodžio.“ Ar tokia patirtis Grejemą paveikė? Jis sako: „Aišku, girdėti tas užgaules buvo nemalonu. Bet jaučiausi nepaprastai laimingas, kad likau tvirtas ir apgyniau savo tikėjimą.“

14. Kaip galime stiprinti savo ryžtą likti ištikimi Jehovai?

¹⁴ Mūsų ištikimybės Jehovai niekas nesugriaus, jei, kaip ir Danielius, jį labai mylėsime. Meilė Dievui darosi tuo stipresnė, kuo geriau jį pažįstame. Apie Jehovą daug sužinome tyrinėdami jo kūriniją (Rom 1:20). Pavyzdžiui, labiau su juo suartėti padeda trumpi internetiniai straipsniai ir vaizdo siužetų serija „Iš kur visa tai?“ Daug pasisemti gali ir skaitydamas brošiūras Gyvybė: ar galėjo atsirasti be Kūrėjo? ir Gyvybės kilmė: penki svarbūs klausimai. Sesė Estera iš Danijos apie tuos leidinius sako: „Argumentai fantastiški. Tose brošiūrose neliepiama, kuo turi tikėti. Jose tiesiog pateikti faktai, iš kurių pats gali daryti išvadas.“ O štai minėto brolio Beno komentaras: „Šie leidiniai labai sustiprino mano tikėjimą. Jie padėjo įsitikinti, kad gyvybę sukūrė Dievas.“ Tas brošiūras patyrinėjęs tikriausiai ir tu pritarsi Biblijos žodžiams: „Jehova, mūsų Dieve, tau priklauso šlovė, pagarba ir galybė, nes tu visa sukūrei – tavo valia visa tapo būtimi ir buvo sukurta!“ (Apr 4:11). c

15. Kaip dar galime stiprinti ryšį su Jehova?

¹⁵ Kitas būdas stiprinti meilę Jehovai – tai gilintis į jo Sūnaus Jėzaus pavyzdį. Taip darė sesutė vardu Samira iš Vokietijos. Ji sako: „Skaitydama apie Jėzų geriau pažinau Jehovą.“ Vaikystėje šiai sesei buvo sunku suvokti, kad Dievas turi jausmus. Tai suprasti jai tapo lengviau skaitant apie Jėzų. „Jėzus man patiko, nes jis buvo  draugiškas ir mylėjo vaikus“, – sako sesė. Kuo daugiau Samira apie Jėzų sužinojo, tuo labiau suartėjo ir su Jehova. Mergina pasakoja: „Pamažu įsitikinau, kad Jėzus yra tobulas savo Tėvo atvaizdas. Jie visu kuo panašūs. Ne veltui Jehova būtent Jėzų siuntė į žemę – norėjo, kad žmonija galėtų kuo geriau pažinti jį patį“ (Jn 14:9). Tad negailėk laiko tyrinėti Jėzaus gyvenimą. Taip tavo meilė Jehovai ir ryžtas likti ištikimam dar sustiprės.

16. Kodėl turime likti Jehovai ištikimi? (Psalmyno 18:25; Michėjo 6:8)

¹⁶ Su tais, kam esame ištikimi, mus sieja tvirta draugystė (Rūt 1:14–17). Ypač daug laimime būdami ištikimi Jehovai. Artimi santykiai su juo laiduoja dvasios ramybę ir saugumo jausmą. Kodėl? Todėl, kad Jehova pažadėjo visada būti ištikimas tiems, kas jam ištikimi. (Perskaityk Psalmyno 18:25; Michėjo 6:8.) Tik pagalvok: su tavimi draugauti nori pats Dievas, visagalis Kūrėjas. Ir jokie išmėginimai, priešininkai ir net mirtis negali tavęs nuo jo atskirti (Dan 12:13; Lk 20:37, 38; Rom 8:38, 39). Kaip tad svarbu, kad sektume Danieliaus pavyzdžiu ir stengtumės likti Dievui ištikimi!

17, 18. Ką aptarsime kitame straipsnyje?

¹⁷ Patyrinėjome dvi puikias Danieliaus dorybes. Tačiau iš jo galime pasimokyti dar daugiau. Taip pat svarbu gilintis į jo užrašytas pranašystes. Jehova siuntė Danieliui keletą vizijų ir sapnų, taip pat įgalino jį tuos apreiškimus išaiškinti. Daugelis iš šių pranašysčių jau išsipildė. Kitose kalbama apie būsimus įvykius, kurie palies kiekvieną žemės gyventoją.

¹⁸ Kitame straipsnyje aptarsime dvi Danieliaus užrašytas pranašystes. Tai bus naudinga ir vyresniems, ir jaunesniems – padės išmintingai apsispręsti įvairiais klausimais. Be to, šios pranašystės įkvepia drąsos, stiprina ryžtą likti ištikimiems Jehovai ir padeda atlaikyti tikėjimo išbandymus.