1. Koks teismas netrukus prasidės?

 GYVENAME lemtingais laikais. Netrukus prieš Jėzaus teismą stos kiekvienas žemės gyventojas. Jėzus savo sekėjams buvo nusakęs, „koks ženklas liudys“, kad gyvename paskutinėmis šio pasaulio dienomis ir kad jis jau valdo iš dangaus, pasirengęs teisti žmoniją (Mt 24:3). Tos pranašystės užrašytos Mato 24 ir 25, taip pat Morkaus 13 ir Luko 21 skyriuose.

2. Ką aptarsime ir kuo tai bus naudinga?

² Kad tam teismui būtume pasirengę, Jėzus pateikė tris labai reikšmingus palyginimus: apie avis ir ožkas, apie nuovokias ir paikas mergeles ir apie talentus. Šie palyginimai atskleidžia, kad nuosprendis priklausys nuo to, kaip elgiamės. Tad aptarkime juos ir pažiūrėkime, ko galime pasimokyti. Pradėkime nuo palyginimo apie avis ir ožkas.

AVYS IR OŽKOS

3. Kada Jėzus teis žmones?

³ Palyginimu apie avis ir ožkas Jėzus norėjo pasakyti, kad teis žmones pagal tai, ar jie įsiklauso į gerąją naujieną ir remia jo pateptuosius brolius (Mt 25:​31–46). Šis teismas įvyks jau prasidėjus „dideliam suspaudimui“, prieš pat Armagedoną (Mt 24:21). Kaip piemuo parginęs bandą atskiria avis nuo ožkų, taip Jėzus atskirs savo pateptųjų sekėjų šalininkus nuo žmonių, kurie jų nepalaiko.

4. Ką apie būsimus Jėzaus nuosprendžius sužinome iš Izaijo 11:​3, 4? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

 ⁴ Biblijos pranašystės liudija, kad Jehovos paskirto teisėjo Jėzaus nuosprendžiai bus teisingi. (Perskaityk Izaijo 11:​3, 4.) Jis stebi, kaip elgiamės, mąstome, kalbame ir kaip žiūrime į jo pateptuosius brolius (Mt 12:​36, 37; 25:40). Jis aiškiai žinos, kurie žmonės rėmė pateptuosius ir jų veiklą. a O vienas svarbiausių būdų palaikyti Kristaus brolius – padėti jiems skelbti gerąją naujieną. Kas taip daro, bus pripažinti teisiais ir „eis [...] į amžiną gyvenimą“ (Mt 25:46; Apr 7:​16, 17). Koks nuostabus tai atlygis! Jei žmogus bus ištikimas Dievui per didįjį suspaudimą ir vėliau, jo vardas bus amžiams „įrašytas gyvenimo knygoje“ (Apr 20:15).

5. Ko pamoko palyginimas apie avis ir ožkas ir kam jis aktualus?

⁵ Būk ištikimas. Palyginimas apie avis ir ožkas iš esmės skirtas žemiškąją viltį turintiems krikščionims. Tikėjimą jie rodo pagelbėdami pateptiesiems evangelizacijos darbe ir ištikimai klausydami „nuovokaus vergo“, kurį sudaro keletas Jėzaus išrinktų pateptųjų brolių (Mt 24:45). Bet iš šio palyginimo gali pasimokyti ir dangiškąją viltį turintys Dievo tarnai. Ko būtent? Kad irgi turi būti ištikimi, nes jų elgesys, mąstysena ir kalba Jėzui taip pat labai rūpi. Jėzus savo pateptiesiems sekėjams tai pabrėžė kitais dviem palyginimais, aprašytais tame pačiame Mato 25 skyriuje. Pirma pasigilinkime į palyginimą apie nuovokias ir paikas mergeles.

NUOVOKIOS IR PAIKOS MERGELĖS

6. Iš ko matosi, kad penkios mergelės buvo nuovokios? (Mato 25:​6–10)

⁶ Jėzus sakė, kad su Karalyste bus kaip su dešimt mergelių, išėjusių pasitikti jaunikio (Mt 25:​1–4). Jos visos norėjo palydėti jaunikį į vestuvių pokylį. Penkias iš mergelių Jėzus pavadino nuovokiomis, o kitas penkias paikomis. Nuovokiosios budėjo ir buvo pasirengusios laukti jaunikio kiek tik reikės, net jei atvyktų vidurnaktį. Jos pasiėmė ne vien žibintus, bet ir aliejaus indeliuose, kad jo nepristigtų. (Perskaityk Mato 25:​6–10.) Tad kai jaunikis pasirodė, nuovokiosios mergelės drauge su juo įėjo į namus, kur vyko vestuvių pokylis. Panašiai ir pateptieji krikščionys turi likti budrūs ir ištikimi iki pat Kristaus atėjimo. Tada jie galės drauge su jaunikiu – Jėzumi – įeiti į jo Karalystę (Apr 7:​1–3). b

7. Kas nutiko paikosioms mergelėms ir kodėl?

⁷ O ką Jėzus sakė apie paikas mergeles? Kitaip nei nuovokiosios, šios nebuvo pasirengusios jaunikio sutikimui. Jos nepasiėmė aliejaus ir žibintams ėmus gesti neturėjo, kuo jų  papildyti. Kai buvo pranešta, kad jaunikis jau netoli, joms teko eiti pas prekiautojus aliejaus, tad pasitikti jaunikio nespėjo. Šiam atvykus, „mergelės, kurios buvo pasirengusios, įėjo su juo į namus, kur vyko vestuvių pokylis, ir durys buvo uždarytos“ (Mt 25:10). Vėliau paikosios parskubėjo ir prašėsi įleidžiamos, bet jaunikis atsiliepė: „Aš jūsų nepažįstu“ (Mt 25:​11, 12). Kokia pateptiesiems pamoka iš to, kad paikosios mergelės nebuvo pasirengusios laukti jaunikio kiek tik reikės?

8, 9. Ko pateptieji pasimoko iš palyginimo apie mergeles? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

⁸ Lauk ir būk pasirengęs. Palyginimas apie mergeles nereiškia, kad vieni pateptieji bus pasirengę laukti šios sistemos galo, kiti ne. Veikiau Jėzus norėjo pasakyti, kas nutiktų, jei kuris pateptasis pristigtų ryžto likti ištikimas iki galo. Tokiu atveju jis netektų savo atlygio (Jn 14:​3, 4). Koks rimtas įspėjimas kiekvienam Dievo tarnui, nesvarbu, ar jo viltis gyventi danguje ar žemėje! Visiems mums būtina įsiklausyti į palyginimą apie mergeles – turime budėti, pasirengę ištverti iki pat pabaigos (Mt 24:13).

⁹ Palyginimu apie mergeles pabrėžęs, kaip svarbu jo sekėjams būti pasirengusiems, Jėzus pateikė palyginimą apie talentus, skatindamas visus būti darbščius.

TALENTAI

10. Kokie buvo du iš Jėzaus paminėtų vergų? (Mato 25:​19–23)

¹⁰ Jėzus papasakojo apie tris vergus. Du klusniai vykdė šeimininko skirtą užduotį, o vienas – ne (Mt 25:​14–18). Prieš išvykdamas svetur šeimininkas jiems patikėjo nemažai pinigų:  vienam penkis talentus, kitam du, trečiam vieną. Pirmieji du vergai sumaniai ir stropiai darbavosi ir nemažai pelnė. Kol šeimininkas grįžo, jiedu net padvigubino jo patikėtą sumą. Tad šeimininkas juos pagyrė ir abiem pasakė: „Eikš ir pasidžiauk su savo šeimininku!“ (Perskaityk Mato 25:​19–23.)

11. Kas nutiko tingiam vergui?

¹¹ O kaip pasielgė trečias vergas? Ką padarė su jam pavestu turtu? Šeimininkas tikėjosi, kad ir šis vergas pelningai investuos jam patikėtą vieną talentą. Tačiau tas buvo tingus ir pinigus tiesiog užkasė žemėje. Grįžusio šeimininko jis neturėjo kuo pradžiuginti. Atkreipk dėmesį, kokia neteisinga buvo to vergo nuostata. Užuot atsiprašęs už savo neveiklumą, apkaltino šeimininką, esą reikalauja to, kas jam nepriklauso. Suprantama, pagyrimo jis nesusilaukė. Šeimininkas atsiėmęs savo talentą liepė išmesti tą vergą „laukan į tamsybes“ (Mt 25:​24, 26–30).

12. Ką vaizduoja du vergai iš Jėzaus palyginimo apie talentus?

¹² Abu pirmiau paminėti vergai vaizduoja ištikimus pateptuosius krikščionis. Tokius jų šeimininkas Jėzus kviečia: „Eikš ir pasidžiauk su savo šeimininku!“ Jis atlygins šiems savo sekėjams „pirmuoju prikėlimu“ (Mt 25:​21, 23; Apr 20:5). O tingiojo vergo apsileidimas yra tam tikras įspėjimas. Aptarkime, koks.

13, 14. Ką palyginimas apie talentus leidžia pateptiesiems suprasti? (Taip pat žiūrėk iliustraciją.)

¹³ Būk darbštus ir uolus. Palyginime apie talentus Jėzus taip pat nenorėjo pasakyti, kad pateptieji krikščionys taps neveiklūs. Tai tiesiog priminimas nenustoti uolumo, antraip gresia pavojus prarasti „savo pašaukimą  ir išrinkimą“. Jei dangiškąją viltį turintis krikščionis dvasiškai apsileistų, jis gali nebepatekti į dangaus Karalystę (2 Pt 1:10).

¹⁴ Palyginimais apie mergeles ir talentus Jėzus leido suprasti, kad visi pateptieji krikščionys privalo išlikti budrūs ir pasirengę, taip pat darbštūs ir uolūs. Tačiau tąsyk apie pateptuosius Jėzus pasakė ir dar kai ką labai reikšmingo. Mato 24:​40, 41 užrašyti jo žodžiai irgi skatina juos susimąstyti.

KAS „BUS PAIMTAS“?

15, 16. Kaip Mato 24:​40, 41 užrašyti Jėzaus žodžiai pabrėžia, kad pateptieji turi likti budrūs?

¹⁵ Dar prieš pateikdamas anuos tris palyginimus Jėzus užsiminė, kad ateityje bus sprendžiama, kurie iš pateptųjų verti savo apdovanojimo. Jis sakė, kad du bus laukuose ir dvi mals vienomis girnomis. Abu lauko darbininkai, regis, užimti tuo pačiu darbu. Bet, anot Jėzaus, „vienas bus paimtas, o kitas paliktas“. Panašiai jis pasakė ir apie moteris, dirbančias girnomis – „viena bus paimta, o kita palikta“. (Perskaityk Mato 24:​40, 41.) Tai ištaręs, Jėzus savo sekėjus paragino: „Todėl budėkite, nes nežinote, kurią dieną jūsų Viešpats ateis“ (Mt 24:42). Panašų įspėjimą jis pakartojo ir po to, kai pateikė palyginimą apie mergeles (Mt 25:13). Ar Jėzus abusyk turėjo omenyje tą patį? Iš visko sprendžiant, taip. Į dangaus Karalystę bus paimti tik tie asmenys, kuriuos Dievas iš tikro patepė šventąja dvasia ir kurie liks jam ištikimi iki galo (Jn 14:3).

¹⁶ Būk budrus. Pateptieji, kurie nustos dvasiškai budėti, nebus drauge su „išrinktaisiais“ paimti į dangų (Mt 24:31). Tarp kitko, aptarti Jėzaus žodžiai – vertingas įspėjimas ne vien pateptiesiems. Visi krikščionys turi išlikti dvasiškai budrūs ir ištikimi Jehovai.

17. Kodėl nesvarbu, kada asmuo patepamas šventąja dvasia?

¹⁷ Mes gerai pažįstame Jehovą, tad jo sprendimais visiškai pasitikime. Neturėtume suabejoti Jehovos teisingumu, jeigu jis ir šiomis dienomis kuriuos nors ištikimus tarnus patepa šventąja dvasia. c Atminkime, ką Jėzus kalbėjo palyginime apie vynuogyną (Mt 20:​1–16). Netgi tie, kas buvo nusamdyti vėliausiai, 11 valandą, gavo tą patį atlygį, kaip ir įdarbintieji anksčiau. Panašiai ir su pateptaisiais. Nesvarbu, kuriuo metu jie pašaukiami. Jeigu liks Jehovai ištikimi iki galo, visi gaus dangiškąjį apdovanojimą.

ĮSIKLAUSYK Į PERSPĖJIMUS

18, 19. Kokias pamokas ir įspėjimus straipsnyje aptarėme?

¹⁸ Apibendrinkime, ką aptarėm. Turintiems viltį amžinai gyventi žemėje palyginimu apie avis ir ožkas pabrėžiama, kaip svarbu likti ištikimiems  Jehovai dabar ir per artėjantį didįjį suspaudimą. Ateityje Jėzus nuspręs, kurie iš jų verti eiti „į amžiną gyvenimą“ (Mt 25:46).

¹⁹ Taip pat apžvelgėm du palyginimus, reikšmingus pateptiesiems. Pirmame palyginime penkios iš dešimties mergelių elgėsi nuovokiai. Jos laukė ir buvo pasirengusios pasitikti jaunikį, net jeigu jo tektų laukti labai ilgai. Paikosios nebuvo tam pasiruošusios. Todėl į vestuvių pokylį jaunikis jų nepriėmė. Mes irgi turime nusiteikti laukti šios sistemos galo kiek tik reikės. Taip pat prisiminėme palyginimą apie talentus. Du jame paminėti vergai buvo darbštūs ir uolūs. Jie stropiai darbavosi šeimininko labui ir pelnė jo pagyrimą. O tingusis vergas užsitraukė nemalonę. Ko pasimokome? Kad privalome nenuilstamai tarnauti Jehovai iki pat pabaigos. Galiausiai kalbėjome, kad norėdami gauti apdovanojimą pateptieji turi budėti. Šie krikščionys laukte laukia meto, kai bus surinkti pas Jėzų į dangų. Vaizdžiai sakant, danguje po Armagedono jie taps Avinėlio nuotaka ir ten įvyks jų jungtuvės (2 Tes 2:1; Apr 19:9).

20. Kas laukia tų, kurie paiso Jehovos įspėjimų?

²⁰ Būsimosios teismo dienos baimintis nereikia. Jeigu esame ištikimi savo dangiškajam Tėvui, jis suteiks „neįprastai didelės galios“, kad atlaikę visus išmėginimus galėtume „stoti Žmogaus Sūnaus akivaizdon“ (2 Kor 4:7; Lk 21:36). Tad ar turėtum gyvenimo žemėje viltį, ar dangiškąjį pašaukimą, toliau paisyk Jėzaus palyginimuose glūdinčių įspėjimų. Tada Jehova tavimi džiaugsis ir tavo vardas visam laikui liks „gyvenimo knygoje“ (Dan 12:1; Apr 3:5).