1, 2. a) Kokio apdovanojimo laukia Dievo tarnai? b) Kas padės mums neišleisti iš akių pažadėto apdovanojimo? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.)

DVASIA patepti krikščionys puoselėja nuostabią viltį gyventi danguje. Apaštalas Paulius, vienas iš pateptųjų, sakė, kad jie tikisi gauti „aukštybių pašaukimo apdovanojimą nuo Dievo“ (Fil 3:14). Tie krikščionys laukia meto, kai su Jėzumi Kristumi valdys Dievo Karalystėje ir nuves žmoniją į tobulybę (Apr 20:6). Dievo jiems suteikta viltis tikrai ypatinga. Krikščionių, Biblijoje vadinamų „kitomis avimis“, viltis kitokia – jie trokšta būti apdovanoti amžinu gyvenimu žemėje. Savo vilties išsipildymo jie irgi su džiaugsmu laukia (2 Pt 3:13).

² Paulius norėjo padėti savo bendratikiams likti ištikimiems Jehovai ir gauti pažadėtą apdovanojimą, todėl juos ragino: „Mąstykite apie tai, kas aukštybėse“ (Kol 3:2). Pateptieji krikščionys turėjo neišleisti iš akių savo dangiškojo  paveldo (Kol 1:4, 5). Jeigu mes visi – tiek laukiantys apdovanojimo danguje, tiek žemėje – mąstysime apie nuostabius Jehovos mums pažadėtus dalykus, savo viltį išlaikysime gyvą ir tvirtą (1 Kor 9:24).

3. Dėl ko savo bendratikius perspėjo apaštalas Paulius?

³ Savo bendratikius Paulius taip pat ragino saugotis visko, kas sukliudytų jiems gauti apdovanojimą. Pavyzdžiui, bendruomenę, įsikūrusią Kolosuose, apaštalas įspėjo dėl netikrų krikščionių. Šie manė Dievo palankumą įgysią laikydamiesi Mozės įstatymo, o ne tikėdami Kristumi (Kol 2:16–18). Paulius paminėjo ir tokių dalykų, kurie ligi pat šių laikų kelia krikščionims grėsmę. Jis mokė, kaip atsispirti amoraliems troškimams, kaip spręsti nesutarimus su bendratikiais ir kaip įveikti šeimoje kylančius sunkumus. Iš meilės duoti apaštalo pamokymai ir perspėjimai mums labai aktualūs ir naudingi. Dabar ir patyrinėkime keletą eilučių iš jo laiško kolosiečiams.

4. Kodėl turime nepasiduoti nedoriems troškimams?

⁴ Priminęs broliams, kokią nuostabią viltį jie turi, Paulius rašė: „Tad numarinkite savo kūno narius – kas žemiška: ištvirkavimą, netyrumą, geidulingumą, nedorą troškimą ir gobšumą“ (Kol 3:5). Netyri troškimai gali būti labai stiprūs. Jeigu jų nepažabosime, ryšį su Jehova ir ateities viltį galime prarasti. Vienas brolis, pasidavęs amoraliems geismams, bet vėliau sugrįžęs į bendruomenę, sakė: „Mane užvaldė tokia stipri jėga, kad atsitokėjau tik tada, kai jau buvo per vėlu.“

5. Ką turėtume daryti, kad nepasiduotume pagundai elgtis amoraliai?

⁵ Tam tikrose situacijose galime jausti ypač didelę pagundą nusižengti Jehovos nustatytoms dorovės normoms. Tada labai svarbu būti atsargiems ir neprarasti budrumo. Pavyzdžiui, jau pačioje draugystės pradžioje porai būtų protinga pakalbėti apie tokius dalykus, kaip prisilietimas, bučiavimasis, bendravimas vienumoje, ir nusistatyti aiškias ribas (Pat 22:3). Netyrų minčių krikščioniui gali kilti išvykus į komandiruotę ar darbe praleidžiant daug laiko su priešingos lyties asmeniu (Pat 2:10–12, 16). Tokioje situacijoje svarbu pasisakyti, kad esame Jehovos liudytojai, elgtis maloniai, bet ne familiariai ir atminti, kokios pražūtingos gali būti flirtavimo pasekmės. Ypač atsargūs turime būti, kai prislegia vienatvė ar liūdesys. Tada gal norėtųsi, kad šalia būtų žmogus, kuris padėtų mums pasijausti reikalingiems. Žūtbūt trokšdami paramos, galime prisirišti prie bet ko, kas tik parodytų mums dėmesį. Jeigu tokia pagunda kiltų ir tau, atmink, kaip pavojinga būtų jai pasiduoti, – juk šitaip rizikuotum prarasti savo apdovanojimą. Tad būtinai prašyk Jehovos ir bendratikių pagalbos. (Perskaityk Psalmyno 34:19 [34:18, Brb] ir Patarlių 13:20.)

6. Ką svarbu turėti omenyje renkantis pramogas?

⁶ Kad numarintume netyrus troškimus, turime saugotis amoralaus turinio pramogų. Daugelis dalykų, kuriuos šiandien siūlo pramogų pasaulis, panašūs į tai, kas kadaise buvo daroma Sodomoje ir Gomoroje (Jud 7). Šou verslo lyderiai propaguoja palaidą elgesį, sudaro įspūdį, kad jis yra visai normalus ir nežalingas. Privalu neprarasti budrumo. Negalime be  jokios atodairos žiūrėti ar klausytis visko, kas tik siūloma. Turime pasirinkti tokias pramogas, kurios nekliudytų mums išlaikyti žvilgsnį sutelktą į būsimą apdovanojimą (Pat 4:23).

7. Kokių problemų gali kilti krikščionių bendruomenėje?

⁷ Visi sutiksime, kad priklausyti prie krikščionių bendruomenės – tikra palaima. Sueigose drauge tyrinėjame Dievo Žodį, vienas kitą su meile palaikome ir tai padeda mums palaikyti savo viltį gyvą. Tačiau kartais tarp bendratikių galbūt įvyksta nesusipratimų ir kyla šiokia tokia įtampa. Jeigu tokių problemų nespręstume, širdyje greit gali rastis pyktis ir apmaudas. (Perskaityk 1 Petro 3:8, 9.)

8, 9. a) Ko turime nepristigti, kad gautume žadėtą apdovanojimą? b) Kas padės išlaikyti taiką su bendratikiu, kuris mus nuvilia?

⁸ Apmaudui pasidavę, galėtume prarasti pažadėtą apdovanojimą. Ką tad svarbu daryti? Paulius ragino kolosiečius: „Kaip Dievo išrinktieji, šventieji ir mylimieji, apsivilkite širdinga atjauta, maloningumu, nuolankumu, romumu ir kantrumu. Būkite vieni kitiems pakantūs ir vienas kitam mielai atleiskite, jei kuris nors turi skundą prieš kitą. Kaip Jehova jums mielai atleido, taip ir jūs atleiskite. O ant viso to užsivilkite meilę – ji yra tobulas vienybės saitas“ (Kol 3:12–14).

⁹ Meilė ir maloningumas padės mums dovanoti kitų klaidas. Jeigu bendratikis žodžiu ar poelgiu mus įskaudino, bandykime prisiminti tuos kartus, kai patys pasakėme ar padarėme ką nors nemalonaus. Argi nesidžiaugiame, kad broliai ir sesės parodė mums meilę, maloningumą ir atleido mūsų prasikaltimus? (Perskaityk Mokytojo 7:21, 22.) Ypač dėkingi esame Jėzui, kad tikruosius krikščionis suvienija (Kol 3:15). Visi mylime tą patį Dievą, skelbiame tą pačią žinią. Daugelis iš mūsų patiriame tokių pat išbandymų. Jeigu meilės ir maloningumo skatinami bendratikiams atleisime, puoselėsime tarpusavio vienybę ir tai padės mums neišleisti iš akių būsimo apdovanojimo.

10, 11. a) Kodėl pavydas toks pavojingas? b) Kas padės pavydui nepasiduoti?

¹⁰ Iš Biblijos sužinome, kad prarasti Jehovos malonę galime ir jei pasiduotume pavydui. Štai Kainas taip pavydėjo savo broliui Abeliui, kad galiausiai jį užmušė. Korachas, Datanas ir Abiramas iš pavydo ėmė maištauti prieš Mozę. Karalius Saulius, matydamas, kaip gerai Dovydui sekasi, užsidegė pavydu ir bandė jį nužudyti. Dievo Žodyje ne veltui pasakyta: „Kur pavydas ir vaidingumas, ten netvarka ir visokios bjaurystės“ (Jok 3:16).

¹¹ Bendratikiams neimsime pavydėti, jeigu nuoširdžiai juos mylėsime ir būsime jiems maloningi. Biblijoje rašoma: „Meilė kantri ir maloninga. Meilė nepavýdi“ (1 Kor 13:4). Kad pavydas mūsų širdyje neišleistų šaknies, turime ugdytis tokį kaip Jehovos požiūrį ir atminti, jog broliai ir sesės yra to paties „kūno“ – krikščionių bendruomenės – nariai. Atsimename Biblijos žodžius: „Jei [vienas] narys pašlovinamas, visi nariai su juo džiaugiasi“ (1 Kor 12:16–18, 26). Taigi, jei bendratikiui nutinka kas nors gera, mes ne pavydėsime, o drauge su juo džiaugsimės. Puikų pavyzdį paliko karaliaus Sauliaus sūnus Jehonatanas. Kai sostas buvo pažadėtas Dovydui, jis neėmė jam pavydėti. Priešingai, Dovydą jis visaip drąsino (1 Sam 23:16–18). Gal ir mes kaip  Jehonatanas galėtume rodyti kitiems tokią meilę ir maloningumą?

12. Kokių Biblijos pamokymų šeima turi laikytis, kad gautų žadėtą apdovanojimą?

¹² Kai šeima laikosi Biblijos principų, joje vyrauja taika ir laimė, visiems daug lengviau siekti būsimo apdovanojimo. Rašydamas laišką kolosiečiams, apaštalas Paulius davė štai tokių patarimų šeimos nariams: „Žmonos, būkite klusnios savo vyrams, kaip dera Viešpatyje. Vyrai, mylėkite savo žmonas ir ant jų neširskite. Vaikai, visuose dalykuose klausykite tėvų, nes tai patinka Viešpačiui. Tėvai, neuikite savo vaikų, kad jie nepasidarytų baugštūs“ (Kol 3:18–21). Tu, be abejonės, sutiksi, kad šie apaštalo pamokymai vyrams, žmonoms ir vaikams naudingi ir šiandien.

13. Kaip krikščionė gali laimėti savo vyrą?

¹³ Nemažai mūsų sesių gyvena su netikinčiu vyru. Ką daryti, jeigu jis nesielgia, kaip pridera šeimos galvai? Ar tu, sese, pagerintum situaciją, jei imtum su juo ginčytis, jam priekaištauti? Net jei ir pasiektum savo, ar tokiu elgesiu patrauktum vyrą prie tiesos? Vargu. O štai paklusdama jo vadovavimui ir rodydama jam pagarbą daug prisidėsi prie šeimos  gerovės, pašlovinsi Jehovą ir, Biblijos žodžiais tariant, gal net laimėsi savo vyrą. Šitaip abu galėsite gauti Dievo apdovanojimą. (Perskaityk 1 Petro 3:1, 2.)

14. Ką turėtų daryti krikščionis vyras, jeigu netikinti žmona nerodo jam pagarbos?

¹⁴ Na, o ką galėtų daryti vyras, jeigu iš savo netikinčios žmonos nesulaukia pagarbos? Ar kas nors pasikeis į gera, jei tu, broli, norėdamas parodyti, kas šeimoje viršiausias, pakelsi balsą? Tikrai ne. Jehova nori, kad vadovautum namiškiams su meile ir imtum pavyzdį iš Jėzaus (Ef 5:23). Dievo Sūnus, vadovaudamas bendruomenei, niekad nepritrūksta meilės ir kantrybės (Lk 9:46–48). Jeigu seksi Jėzumi, per laiką galbūt padėsi savo žmonai tapti Jehovos garbintoja.

15. Kaip vyras gali parodyti žmonai meilę?

¹⁵ Dievo Žodyje vyrams prisakyta: „Mylėkite savo žmonas ir ant jų neširskite“ (Kol 3:19). Mylintis vyras parodo žmonai pagarbą ją išklausydamas ir patikindamas, kad jos nuomonė jam svarbi (1 Pt 3:7). Nors galbūt ne visada galės daryti būtent tai, ko ji prašo, su ja dažnai pasitars, kad gebėtų apsispręsti taip, jog abiems būtų kuo geriau (Pat 15:22). Vyras nereikalaus, kad žmona jį gerbtų, verčiau tą pagarbą užsitarnaus. Jeigu jis nepristigs meilės žmonai ir vaikams, šeima, tikėtina, bus laiminga, drauge tarnaus Jehovai ir galiausiai gaus gyvenimo apdovanojimą.

16, 17. Kas padės jaunuoliams tinkamai reaguoti į tėvų auklėjimą?

¹⁶ Tau, jaunuoli, kartais gal atrodo, kad krikščionys tėvai tavęs nesupranta ar pernelyg varžo. Galimas dalykas, net suabejoji, ar tarnauti Dievui iš tiesų yra geriausias gyvenimo kelias. Bet jeigu, pasidavęs nusivylimui, paliktum Jehovą, greitai pamatytum, kad niekas pasaulyje tavęs nemylės taip stipriai, kaip dievobaimingi tėvai ir bendruomenės nariai.

¹⁷ Tu, be abejo, sutinki, kad tėvai privalo tave auklėti. Jeigu jie viską leistų, niekad tavęs nedrausmintų ir nepataisytų, tau, ko gero, kiltų abejonių, ar jie tikrai tavimi rūpinasi (Hbr 12:8). Bet galbūt tau nepatinka, kaip jie tave drausmina. Tokiu atveju stenkis įžvelgti reikalo esmę – kodėl, jų nuomone, tu nusipelnai drausmės. Išlik ramus, į kritiką nereaguok pernelyg jautriai. Dievo Žodyje sakoma: „Kas taupios kalbos, tas tikrai išmintingas, o sveiko proto žmogus būna santūrus“ (Pat 17:27). Turėk tikslą tapti brandžiu žmogumi, kuris geba ramiai išklausyti pamokymą ir stengiasi jį pritaikyti, o ne piktinasi dėl to, kaip pamokymas buvo duotas (Pat 1:8). Visada prisimink, kokia laimė yra turėti tėvus, iš širdies mylinčius Jehovą. Jie trokšta padėti tau gauti amžino gyvenimo dovaną.

18. Kodėl esi pasiryžęs nenuleisti akių nuo pažadėto apdovanojimo?

¹⁸ Kaip gera mąstyti apie mums pažadėtą nuostabią ateitį: vieniems amžiną gyvenimą danguje, kitiems žemėje! Ši viltis yra tvirtai pagrįsta, juk ją suteikė pats mūsų Kūrėjas. Apie būsimą rojų žemėje jis pasakė: „Žemė bus kupina Viešpaties pažinimo“ (Iz 11:9). Ateityje visi žmonės iki vieno semsis Dievo mokymo. Gyventi tokiame pasaulyje – didžiulė dovana, kurios tikrai verta siekti. Tad būkime sutelkę žvilgsnį į pažadėtą apdovanojimą ir darykime viską, kad jo neprarastume.