1. a) Su kokiais sunkumais mums tenka grumtis? (Žiūrėk nuotraukas straipsnio pradžioje.) b) Kodėl Jehova savo tarnais džiaugiasi?

VISI turbūt sutiksime, kad gyvenimas šioje santvarkoje pilnas bėdų. Daugelį mūsų brangių brolių ir sesių vargina sunkios ligos. Kiti turi rūpintis pagyvenusiais artimaisiais, nors, galimas dalykas, ir patys jau nebe pirmos jaunystės. Dar kitiems reikia sunkiai dirbti, ir ne tam, kad įsigytų ką nors prabangaus, o kad sudurtų galą su galu ir pasirūpintų būtiniausiais namiškių poreikiais. Kai kuriems tenka grumtis net ne su vienu, bet su keliais tokiais sunkumais iškart. Tokia kova pareikalauja daugybės laiko, emocinių jėgų, ką jau kalbėti apie finansines išlaidas. Vis dėlto tvirtai pasitikime Dievo pažadais ir nė kiek neabejojame, kad sulauksime geresnės ateities. Kaip dėl to džiaugiasi Jehova!

2. a) Kokį padrąsinimą randame Izaijo 40:29? b) Kokią rimtą klaidą daro kai kurie krikščionys?

² Gal kartais tau atrodo, kad daugiau jau nebepakelsi? Jei taip, atmink, kad nesi vienintelis, patekęs į tokią padėtį. Biblijoje rašoma, kad senovėje gyvenę ištikimi Dievo tarnai irgi jausdavosi sugniuždyti, išsekę (1 Kar 19:4; Job 7:7). Vis dėlto jie nepasidavė ir kliovėsi Jehovos pagalba. Dievas  jų tikrai nenuvylė. Biblijoje apie jį pasakyta: „Nuvargusiam jis duoda jėgų“ (Iz 40:29). Deja, šiandien kai kurie mūsų bendratikiai tiek pailsta nuo savo bėdų, kad nusprendžia, taip sakant, padaryti pertrauką ir kurį laiką neužsiimti jokia dvasine veikla. Jie galbūt mano, kad tarnauti Dievui – veikiau vargas negu džiaugsmas. Todėl paliauja skaityti Dievo Žodį, lankyti sueigas, nebeužsiima evangelizacija. Šėtonas kaip tik to ir laukia.

3. a) Ką turime daryti, kad piktasis nepakirstų mums jėgų? b) Ką aptarsime šiame straipsnyje?

³ Piktasis gerai supranta, kad uoliai eidami dievatarnystę mes stiprėjame. O matyti mus stiprius jam nepatinka. Tad jeigu jautiesi fiziškai ir emociškai išsekęs, jokiu būdu neatitolk nuo Jehovos. Priešingai, glauskis prie Dievo kuo arčiau ir jis tave „sutvirtins ir sustiprins“ (1 Pt 5:10; Jok 4:8). Šiame straipsnyje aptarsime dvi priežastis, dėl kurių galėtume sulėtinti tempą tarnyboje, ir pažiūrėsime, kokie Biblijos principai mums padėtų. Bet pirma pakalbėkime apie Jehovos galią mus sustiprinti ir ką apie tai atskleidžia Izaijo 40:26–31.

4. Ko mus pamoko žodžiai iš Izaijo 40:26?

⁴ Perskaityk Izaijo 40:26. Niekam dar nepavyko suskaičiuoti, kiek visatoje žvaigždžių. Mokslininkų nuomone, vien mūsų Paukščių Tako galaktikoje jų gali būti net 400 milijardų. Ir kiekvienai žvaigždei Jehova yra davęs pavadinimą. Ko mus tai pamoko? Jeigu Jehovai rūpi negyvoji visata, jis tikrai rūpinasi tavimi. Juk tu su atsidavimu jam tarnauji, ir ne dėl to, kad privalai ar esi taip užprogramuotas, o dėl to, kad jį myli (Ps 19:2, 4, 15 [19:1, 3, 14, Brb]). Dangiškasis Tėvas puikiai tave pažįsta. Pasak Biblijos, jis net visus tavo galvos plaukus yra suskaičiavęs (Mt 10:30). Psalmininkas giedojo: „Jehova žino, ką tenka patirti dorajam“ (Ps 37:18, NW). Neabejok, kad Dievas mato, kas tave slegia, ir duos tau jėgų sunkumus ištverti.

5. Kas rodo, kad Jehova turi užtektinai galios mus sustiprinti?

⁵ Perskaityk Izaijo 40:28. Jehova yra visos energijos šaltinis. Pagalvokime, pavyzdžiui, vien apie tai, kiek energijos Jehovai reikia, kad palaikytų mūsų Saulėje vykstantį degimo procesą. Mokslinių knygų autorius Deividas Boudanisas (David Bodanis) pažymi: „Masė, kurią Saulė kas sekundę paverčia energija, tolygi [milijardams atominių] bombų.“ Pasak vieno astrofiziko, per sekundę Saulės išskiriamos energijos pakaktų patenkinti žmonijos poreikius 200 tūkstančių metų. Nejaugi Tas, kuris duoda šitiek kuro Saulei, nesuteiks tau stiprybės visa pakelti?

6. Kodėl galime sakyti, kad Jėzaus jungas malonus nešti, ir kokią paskatą jaučiame tai žinodami?

⁶ Perskaityk Izaijo 40:29. Tarnyba Jehovai mums teikia daug džiaugsmo. Jėzus savo mokiniams pasakė: „Imkite ant savęs mano jungą.“ Ir iškart pridūrė: „Jūs rasite savo sieloms atgaivą. Mano jungas malonus nešti, mano našta lengva“ (Mt 11:28–30). Kokie teisingi šie žodžiai! Kartais išeidami į sueigą ar į tarnybą gal jaučiamės išsekę. Bet ar taip jaučiamės ir grįždami? Ne, teokratinė veikla mus atgaivina ir įkvepia jėgų toliau kovoti su gyvenimo sunkumais.  Jėzaus jungas iš tiesų malonus nešti.

7. Prašom pateikti pavyzdį, bylojantį, kokie teisingi yra žodžiai iš Mato 11:28–30.

⁷ Štai vienos mūsų sesės pavyzdys. Ją vargina lėtinio nuovargio sindromas, depresija ir migrena. Dėl sveikatos jai ne visada lengva atvykti į sueigas. Tačiau po vienos savaitgalio sueigos ji rašė: „Kalba buvo apie nusivylimą. Brolis kalbėjo su tokia atjauta ir taip rūpestingai, kad net apsiašarojau. Tai padėjo man suprasti, jog susirinkimuose būti privalau.“ Sesė labai džiaugėsi, kad sukaupė jėgas ir atvyko į salę.

8, 9. Ką apaštalas Paulius turėjo omenyje sakydamas „kai esu silpnas, tada esu galingas“?

⁸ Perskaityk Izaijo 40:30. Kad ir kokie gabūs ar patyrę būtume, ne viską galime padaryti vien savo jėgomis. Tai įsisąmoninti labai svarbu. Prisiminkime apaštalą Paulių. Jis buvo veiklus, tvirtos valios žmogus, tačiau dėl savo ribotumų negalėjo nuveikti visko, ką norėtų. Į jo maldas Jehova atsakė šitaip: „Mano galia tampa tobula silpnume.“ Paulius suprato esmę ir tai byloja šie jo žodžiai: „Kai esu silpnas, tada esu galingas“ (2 Kor 12:7–10). Ką jis turėjo omenyje?

⁹ Apaštalas suvokė, kad be pagalbos iš aukščiau jis gali labai nedaug. Taip reikiamų jėgų jam galėjo suteikti tik Dievo šventoji dvasia. Jos padedamas Paulius padarė darbų, kurių niekaip nebūtų galėjęs padaryti vienas pats. Taip yra ir su mumis. Išties stiprūs galime būti tik jei jėgų mums teikia pats Jehova.

10. Ką svarbaus liudija Dovydo patirtis?

¹⁰ Dievo dvasios galią ne sykį pajautė ir ištikimas jo tarnas Dovydas. Jis giedojo: „Per tave galiu paimti užkardą, su savo Dievu galiu peršokti mūrą“ (Ps 18:30 [18:29, Brb]). Kai kurios bėdos yra nelyginant aukštos mūro sienos – mums vieniems neįveikiamos. Tada mums būtinai reikia Jehovos pagalbos.

11. Kaip šventoji dvasia padeda mums kovoti su sunkumais?

¹¹ Perskaityk Izaijo 40:31. Erelis geba ilgai sklęsti padangėje naudodamasis ne vien savo sparnų jėga. Aukštyn jį kelia ir tausoti energiją padeda šilto oro srovės. Kai tave prislegia sunkumai ar atrodo, kad kokia nors užduotis tau per sunki, atsimink šį paukštį. Melsk Jehovą, kad „padėjėjas“ – jo šventoji dvasia – kilsteltų tave aukštyn (Jn 14:26). Kaip gera žinoti, kad ši „pagalbos linija“ veikia visą parą! Dievo pagalbos ypač reikia tada, kai iškyla nesutarimų su bendratikiais. O kodėl tokių nesutarimų gali rastis?

12, 13. a) Kodėl tarp krikščionių kyla nesutarimų? b) Ko Juozapo istorija mus pamoko apie Jehovą?

¹² Nesutarimų tarp žmonių atsiranda dėl netobulumo. Kartais mus suerzina kito žmogaus žodis ar poelgis. Būna, kad ir patys savo elgesiu suerziname kitus. Tokios situacijos gali tapti rimtu išbandymu. O Jehova leidžia mums patirti išbandymų, kad pasimatytų, ar esame jam ištikimi. Turime mokytis sutartinai darbuotis su Dievui pasiaukojusiais savo broliais ir sesėmis. Juk, nors ir netobuli, Jehovai jie brangūs.

¹³ Kad Jehova ne visada apsaugo savo tarnus nuo išbandymų, rodo Juozapo pavyzdys. Kai jis buvo dar visai jaunas, broliai iš pavydo pardavė jį į vergiją. Vaikinas atsidūrė Egipte (Pr 37:28).  Dievas, aišku, matė, kas vyksta. Jam buvo skaudu matyti, kad ištikimas jo tarnas ir draugas yra šitaip engiamas. Tačiau tuomet Jehova dar neįsikišo. Neįsikišo ir vėliau, kai Juozapas buvo apkaltintas pasikėsinimu išprievartauti Potifaro žmoną ir įmestas į kalėjimą. Bet ar tai reiškia, kad Jehova buvo jį apleidęs? Biblijoje pasakyta priešingai: „Ką tik [Juozapas] darė, Viešpats laimino sėkme“ (Pr 39:21–23).

14. Kodėl verta suvaldyti savo pyktį?

¹⁴ Kitas pavyzdys. Turbūt mažai kam tenka patirti tiek neteisybės, kiek kadaise patyrė Dovydas. Vis dėlto tas Dievo bičiulis nesileido pykčio ir apmaudo užvaldomas. Jis net užrašė tokius žodžius: „Susilaikyk nuo įniršio, atsisakyk pykčio, neapmaudauk, nes tai tik į pikta veda“ (Ps 37:8). Atsisakyti pykčio norime visų pirma todėl, kad šitaip sekame Jehova, kuris „elgiasi su mumis ne pagal mūsų nuodėmių dydį“ (Ps 103:10). Tačiau yra ir kitų svarių priežasčių. Pyktis gali neigiamai atsiliepti sveikatai, pavyzdžiui, sukelti hipertenziją ar kvėpavimo sutrikimus, sutrikdyti kepenų, kasos ir skrandžio darbą. Kai įpykstame, sunku blaiviai mąstyti. Jeigu įsiaudrinę kitą įžeidžiame, vėliau mus gal ilgai kamuoja kaltė ir liūdesys. Akivaizdu, kad išlikti ramiam – daug geriau. Biblijoje pasakyta: „Ramus protas teikia kūnui gyvastį“ (Pat 14:30). Kaip tad turėtume elgtis, kai kas nors mus įskaudina? Kaip išlaikyti tarpusavio taiką? Čia labai padės išmintingi Biblijos principai.

15, 16. Ką turėtume daryti, kai kas nors mus užgauna?

¹⁵ Perskaityk Efeziečiams 4:26. Kai su mumis šiurkščiai pasielgia kas nors iš žmonių, negarbinančių Jehovos, nenustembame. Bet kai žodžiu ar darbu mus įskaudina bendratikis ar namiškis, galime jaustis labai prislėgti. Kartais pamiršti įžeidimo galbūt nepavyksta. Ar leisime pagiežai metų metus nuodyti mūsų širdį? O gal laikysimės Biblijos patarimo ir stengsimės reikalą išspręsti kuo greičiau? Kuo ilgiau delsime, tuo sunkiau bus su bendratikiu susitaikyti.

¹⁶ Tarkim, kas nors tave užgavo ir tu tiesiog negali to pamiršti. Ko imtis, kad atkurtum taikius santykius? Visų pirma išsakyk viską Jehovai. Prašyk jį, kad padėtų tau ramiai su broliu pasikalbėti. Atmink: tas žmogus irgi yra Jehovos draugas (Ps 25:14). Dievas jį myli. Su  savo draugais Jehova elgiasi maloningai ir nori, kad šitaip elgtumės ir mes (Pat 15:23; Mt 7:12; Kol 4:6). Pasimeldęs pamąstyk, ką galėtum bendratikiui pasakyti. Nemanyk, kad jis tyčia tave įskaudino. Turėk omenyje, kad viskas gali būti kiek kitaip, nei tau atrodo. Ir neatmesk galimybės, jog prie nesantaikos vienaip ar kitaip prisidėjai ir pats. Pokalbį galėtum pradėti šitaip: „Galbūt reaguoju kiek per jautriai, bet kai vakar kalbėjomės, pasijaučiau nekaip.“ Jeigu pokalbis neduoda norimų rezultatų, ieškok kitų progų atkurti taiką. Ir tuo tarpu už savo bendratikį melskis, prašyk Jehovą, kad jį laimintų, taip pat kad padėtų tau susitelkti į geras jo savybes. Kad ir kaip viskas pasibaigtų, neabejok, kad Jehovai gera matyti tavo nuoširdžias pastangas siekti taikos su vienu iš jo draugų.

17. Kaip Jehova mums padeda, kai sunkiai nusidedame, ir kodėl tókia jo pagalba būtina pasinaudoti?

¹⁷ Kai kurie jaučiasi neverti tarnauti Jehovai dėl praeityje padarytų nuodėmių. Kaltės jausmas gali atimti jėgas, ramybę ir džiaugsmą. Karalius Dovydas išgyveno panašius jausmus. Vienoje jo psalmių randame tokius žodžius Jehovai: „Kol tylėjau, mano kaulai nyko nuo mano nuolatinių dejonių, nes dieną naktį mane slėgė tavo ranka.“ Tačiau Dovydas galiausiai pasielgė taip, kaip pridera dvasingam žmogui. „Išpažinau tau savo nuodėmę, – tęsė jis. – Tu, atleisdamas man nuodėmę, pašalinai kaltę“ (Ps 32:3–5). Jeigu sunkiai nusidėjai, Jehova yra pasiruošęs tau atleisti ir padėti atkurti su juo gerus santykius. O tu savo ruožtu privalai priimti jo pagalbą, kurią jis teikia per bendruomenės vyresniuosius (Pat 24:16; Jok 5:13–15). Tik nedelsk, juk nuo to priklauso tavo amžina gerovė. Tačiau kaip tada, jeigu jau seniai padarei visa, ką gali, kad tavo nuodėmė būtų atleista, bet kaltės jausmas tebekamuoja?

18. Kodėl tiems, kas kovoja su menkavertiškumo jausmu, verta apmąstyti Pauliaus pavyzdį?

¹⁸ Kaltė dėl praeities klaidų kartais prislėgdavo ir apaštalą Paulių. Jis rašė: „Aš juk esu mažiausias iš apaštalų, nevertas apaštalu vadintis, nes persekiojau Dievo bendruomenę.“ Tada pridūrė: „Bet Dievo malone esu, kas esu“ (1 Kor 15:9, 10). Jehova matė Pauliaus netobulumą ir žinojo, kokių dalykų jis buvo padaręs praeityje. Bet vis tiek priėmė jį į savo draugus ir norėjo, kad Paulius neabejotų jo meile ir gailestingumu. Jeigu tu nuoširdžiai gailiesi dėl praeityje padarytų klaidų, esi išpažinęs jas Jehovai ir, jei reikia, vyresniesiems, Dievas tau tikrai atleis. Pats Jehova tai pažadėjo. Patikėk juo! (Iz 55:6, 7)

19. Kokie žodžiai parinkti metų citata 2018-iesiems ir kodėl?

¹⁹ Žinome, kad artėjant šios santvarkos galui gyvenimas darysis vis sunkesnis. Bet prisiminkime, jog Dievas „nuvargusiam [...] duoda jėgų, bejėgiui atšviežina gyvastį“ (Iz 40:29). Taigi jis visokeriopai palaikys ir tave, kad galėtum toliau ištikimai jam tarnauti (Ps 55:23; 68:20 [55:22; 68:19, Brb]). Per visus 2018-uosius tai galėsime prisiminti kaskart atėję į Karalystės salę ir pažvelgę į metų citatą: „Tie, kurie deda viltis į Jehovą, atgaus jėgas“ (Iz 40:31, NW).