1. Kuo mūsų laikai ypatingi?

LAIKAI, kuriais gyvename, tikrai ypatingi. Kaip kadaise išpranašauta, Jehova renka „milžinišką minią [...] iš visų tautų, giminių, genčių ir kalbų“. Šiandien tą minią, Biblijoje dar vadinamą „galinga tauta“, sudaro jau aštuoni milijonai žmonių. Visi jie džiugiai eina dievatarnystę „dieną naktį“ (Apr 7:9, 15; Iz 60:22). Niekada anksčiau žemėje nėra buvę tiek Dievo tarnų, iš širdies mylinčių jį ir savo artimą.

2. Ką myli žmonės, nutolę nuo Dievo? (Žiūrėk iliustraciją straipsnio pradžioje.)

² Tačiau Šventajame Rašte apie mūsų dienas buvo išpranašauta ir dar kai kas – kad daugelis bus nutolę nuo Dievo ir rodys visai kitokią, savanaudišką meilę. Apaštalas Paulius rašė: „Paskutinėmis dienomis [...] žmonės bus savimylos, pinigų mylėtojai, [...] mylintys malonumus, o ne Dievą“ (2 Tim 3:1–4). Tokia meilė visiškai nesiderina su meile, kuria turi pasižymėti krikščionys. Savanaudiškai tenkindami savo troškimus, žmonės gal tikisi būti laimingi. Bet laimės tai tikrai nesuteikia. Pasaulyje įsivyravusi savanaudiškumo dvasia tik apsunkina visų gyvenimą.

3. Ką aptarsime šiame straipsnyje?

 ³ Paulius žinojo, kad savanaudiška meilė išplis ir krikščionims bus labai pavojinga, todėl perspėjo šalintis tų, kurie ją rodo (2 Tim 3:5). Aišku, nuo tokių žmonių negalime visiškai atsiskirti. Kaip tad mums nepersiimti pasaulio dvasios ir džiuginti Jehovą, tikros meilės Dievą? Pažiūrėkime, kuo meilė, paminėta 2 Timotiejui 3:2–4, skiriasi nuo meilės, kurią mus moko rodyti Jehova. Tai padės mums ištirti, ar patys rodome nesavanaudišką meilę, teikiančią žmogui tikrą džiaugsmą ir laimę.

4. Ar mylėti save yra blogai? Prašom paaiškinti.

⁴ Dievo įkvėptas Paulius rašė: „Žmonės bus savimylos.“ Ar tai reiškia, kad mylėti savęs negalima? Tikrai ne. Mylėti save netgi būtina. Taip mus sukūrė Jehova. Štai Jėzus sakė: „Mylėk savo artimą kaip save patį“ (Mk 12:31). Jei nemylėtume savęs, negalėtume mylėti ir kitų. Biblijoje yra ir toks priesakas: „Vyrai [...] turi mylėti savo žmonas kaip savo kūnus. Kas myli savo žmoną, myli save. Juk niekas niekada nėra nekentęs savo kūno, bet maitina jį ir saugo“ (Ef 5:28, 29). Taigi rūpintis savo paties gerove yra visiškai tinkama.

5. Kas rodo, kad žmogus yra savimyla?

⁵ Apie kokią tad meilę kalbama 2 Timotiejui 3:2? Apie nesveiką, egoistinę meilę sau. Savimylos yra linkę apie save manyti per gerai. (Perskaityk Romiečiams 12:3.) Tokiems žmonėms labiausiai rūpi jų pačių norai ir interesai. Kitais jie beveik nesirūpina. Užuot prisiėmę atsakomybę už savo nesėkmes, kaltę jie bando suversti kam nors kitam. Viename Bibliją komentuojančiame veikale sakoma, kad savimyla elgiasi tarsi ežys: susiriečia į kamuolį, pats įsisupa į minkštą, šiltą kailiuką, o aplinkiniams atstato aštrius spyglius. Tokie savanaudžiai nebūna laimingi.

6. Kuo Dievą mylintys žmonės skiriasi nuo savimylų?

⁶ Biblistų nuomone, apaštalas Paulius, rašydamas apie tai, kokios savybės bus įsigalėjusios paskutinėmis dienomis, savimeilę paminėjo pačią pirmą todėl, kad iš jos kyla ir visos kitos išvardytos blogybės. O žmonės, mylintys Dievą, pasižymi visai kitokiais būdo bruožais. Pasak Biblijos, meilė Dievui eina išvien su džiaugsmu, ramybe, kantrybe, maloningumu, gerumu, tikėjimu, romumu ir susivaldymu (Gal 5:22, 23). Psalmininkas giedojo: „Laiminga tauta, kurios Dievas – Jehova!“ (Ps 144:15, NW). Jehova yra laimingas, todėl laimingi ir jo garbintojai. Savimylos nori tik gauti, o Dievo tarnai mielai duoda, rūpinasi kitų gerove ir tai jiems teikia vidinį pasitenkinimą (Apd 20:35).

7. Kokie klausimai padės ištirti, ar mūsų meilės Dievui negesina savimeilė?

⁷ Kaip galėtume ištirti, ar mūsų meilės Dievui negesina savimeilė? Apmąstykime žodžius iš Filipiečiams 2:3, 4: „Nieko nedarykite iš vaidingumo ar iš tuščiagarbiškumo, bet nuolankiai laikykite kitus aukštesniais už save. Kiekvienas žiūrėkite ne vien savo naudos, bet ir kitų.“ Atsakykime į tokius klausimus: ar laikausi šio Biblijos pamokymo? Ar visų pirma stengiuosi vykdyti Dievo valią? Ar ieškau progų padėti kitiems, tiek bendruomenės nariams, tiek sutiktiesiems tarnyboje? Kitų labui aukoti savo laiką ir jėgas ne visuomet lengva.  Kartais net gali tekti atsisakyti ko nors smagaus ar brangaus. Bet ar gali būti didesnė laimė nei žinoti, kad mumis džiaugiasi visatos Valdovas?

8. Ką daryti kai kuriuos krikščionis paskatino meilė Dievui?

⁸ Meilė Dievui paskatino kai kuriuos krikščionis atsisakyti daug žadančios karjeros ir labiau atsidėti Jehovos tarnybai. Jungtinėse Valstijose gyvenanti Erika yra gydytoja. Bet, užuot siekusi prestižinio darbo medicinos srityje, ji tapo pioniere ir drauge su vyru jau yra tarnavusi keliose užsienio šalyse. Apie tokį sprendimą ji sako: „Tarnaudami svetur padėjome daugeliui kitakalbių žmonių sužinoti tiesą ir susiradome naujų draugų. Visa tai labai praturtino mūsų gyvenimą. Tebesu gydytoja, tačiau daugiausia laiko ir jėgų skiriu kitam darbui – teikti žmonėms dvasinę pagalbą ir rūpintis bendruomenės narių poreikiais. Tai darydama jaučiu didžiulį džiaugsmą ir pasitenkinimą.“

9. Kodėl meilė pinigams nesuteikia laimės?

⁹ Paulius dar rašė, kad žmonės bus „pinigų mylėtojai“. Prieš kurį laiką Airijoje vienas vyras, mūsų pionieriaus pakalbintas apie Dievą, paėmė piniginę, išsitraukė keletą banknotų, iškėlė juos aukštyn ir su pasididžiavimu tarė: „Va mano dievas!“ Nors retas kuris drįstų taip tiesmukai pareikšti, pasaulyje apstu žmonių, mylinčių pinigus ir tai, ką galima už juos įsigyti. Biblija perspėja: „Pinigus mėgstantis niekada nepasisotina pinigais, nė turtus mėgstantis – pelnu“ (Mok 5:9). Tokiems goduoliams pinigų niekad nebūna gana, visą gyvenimą jie skiria tam, kad susikrautų kuo daugiau turto. Bet šitaip jie tik varsto save „daugybe skausmų“ (1 Tim 6:9, 10).

10. Kas Biblijoje rašoma apie turtus ir skurdą?

¹⁰ Aišku, pinigų mums reikia. Jie gali suteikti mums šiokį tokį saugumo jausmą (Mok 7:12). Bet ar žmogus, kuris nesiekia turtų ir turi tik tai, kas būtiniausia, gali būti iš tiesų laimingas? Žinoma. (Perskaityk Mokytojo 5:11.) Agūras, Jakės sūnus, rašė: „Neduok man nei skurdo, nei turtų, tik suteik kasdienės duonos.“ Nesunku suprasti, kodėl jis nenorėjo skursti. Kaip jis pats sakė, pasidavęs pagundai vogti, jis paniekintų Dievo vardą. Bet kodėl Agūras nenorėjo būti turtingas? Jis paaiškino: „Kad, būdamas sotus, neišsiginčiau tavęs ir nesakyčiau: ‘Kas tas Viešpats?’“ (Pat 30:8, 9). Tu tikriausiai žinai žmonių, kurie pasitiki savo turtais, o ne Dievu.

11. Ką Jėzus pasakė apie turtus?

¹¹ Tie, kas myli pinigus, Jehovai nepriimtini. Jėzus mokė: „Niekas negali vergauti dviem šeimininkams: arba vieno nekęs, o kitą mylės, arba prie vieno bus prisirišęs, o kitą niekins. Negalite vergauti Dievui ir turtams.“ Prieš tai jis buvo pasakęs: „Liaukitės krovęsi turtus žemėje, kur kandys ir rūdys ėda, kur vagys laužiasi ir vagia. Verčiau kraukitės turtus danguje, kur nei kandys, nei rūdys neėda, kur vagys nesilaužia ir nevagia“ (Mt 6:19, 20, 24).

12. Kodėl gyvenant paprastai lengviau tarnauti Dievui? Prašom pateikti pavyzdį.

¹² Ne vienas krikščionis įsitikino, kad gyvendamas paprastai ne tik jaučiasi laimingesnis, bet ir turi daugiau laiko tarnauti Jehovai. Džekas iš Jungtinių Valstijų pardavė savo verslą ir didelį  namą, nes matė, kad tai leis jam tarnauti pionieriumi drauge su žmona. Brolis sako: „Atsisakyti gražaus namo ir žemės sklypo užmiestyje buvo nelengva. Bet aš mąsčiau, kad metų metais problemos darbe mane išsunkdavo ir namo grįždavau pervargęs. O štai žmona, tarnaudama reguliariąja pioniere, visada buvo tokia laiminga. Ji sakydavo: „Mano darbdavys – pats geriausias!“ Dabar, kai ir aš esu pionierius, abu darbuojamės tam pačiam darbdaviui, Jehovai.“

13. Kokie klausimai padės ištirti savo požiūrį į pinigus?

¹³ Kad ištirtume savo požiūrį į pinigus, sąžiningai atsakykime į tokius klausimus: ar iš mano gyvenimo akivaizdu, kad sutinku su tuo, kas apie pinigus sakoma Biblijoje? Ar užsidirbti daugiau pinigų man yra užvis svarbiausia? Ar materialiniai dalykai man svarbesni už santykius su Jehova ir kitais žmonėmis? Ar tvirtai tikiu, jog Dievas manimi pasirūpins? Neabejokime, kad Jehova niekad nenuvils tų, kas juo pasitiki (Mt 6:33).

14. Koks turėtų būti mūsų požiūris į malonumus?

¹⁴ Biblijoje išpranašauta ir tai, kad paskutinėmis šios santvarkos dienomis žmonės bus „mylintys malonumus“. Apie malonumus pasakytina tas pat, kas ir apie meilę sau ar apie pinigus: svarbu būti nuosaikiems ir per daug jų nesureikšminti. Pasilinksminti mes tikrai galime. Jehova nenori, kad būtume tarsi kokie asketai ir susilaikytume nuo visko, kas teikia malonumą. Dievo tarnus Biblija ragina: „Valgyk duoną su džiaugsmu ir gerk vyną linksma širdimi“ (Mok 9:7).

15. Apie kokius žmones kalbama 2 Timotiejui 3:4?

¹⁵ Jeigu malonumai patys savaime nėra blogi, apie ką tuomet kalbama 2 Timotiejui 3:4? Apie tokius žmones, kurie tiek pasineria į malonumus, kad visai pamiršta Dievą. Atkreipkime dėmesį į minėtos eilutės žodžius. Ten nepasakyta, kad tie žmonės malonumus myli  labiau už Dievą. Tai reikštų, kad meilės Kūrėjui jų širdyje truputį yra. Eilutėje rašoma: „Mylintys malonumus, o ne Dievą.“ Vienas Biblijos žinovas rašė: „[Eilutėje] tikrai nenorėta pasakyti, kad jie šiek tiek myli ir Dievą. Tie žodžiai reiškia, kad Dievo jie išvis nemyli.“ Tiems, kas myli malonumus, būtina rimtai susimąstyti. Biblijoje pasakyta, kad gyvenimo malonumai gali žmogų įtraukti ir nustelbti jo meilę Dievui (Lk 8:14).

16, 17. Koks buvo Jėzaus požiūris į malonumus?

¹⁶ Tobulai teisingą požiūrį į malonumus turėjo Jėzus. Biblijoje rašoma, kad jis dalyvavo vestuvių pokylyje, taip pat jam surengtose didelėse priėmimo vaišėse (Lk 5:29; Jn 2:1–10). Minėtose vestuvėse jis padarė stebuklą: pavertė vandenį vynu, kai šio gėrimo pritrūko. Matydami, kad Jėzus nevengia smagiai praleisti laiką, kai kurie ėmė jam priekaištauti, vadino jį rijūnu ir vyno gėrėju. Bet tokius teisuoliškus kaltinimus Jėzus atmetė ir parodė, koks klaidingas tų žmonių požiūris (Lk 7:33–36).

¹⁷ Žinoma, malonumams Jėzus skyrė deramą vietą, per daug jų nesureikšmino. Svarbiausia jam buvo Tėvo valia. Be to, negailėdamas savęs jis aukojosi dėl kitų. Kad žmonija būtų išgelbėta, Jėzus net sutiko kentėti ir mirti ant stulpo. Tiems, kas nori sekti jo pėdomis, jis pasakė: „Laimingi esate, kai dėl manęs jus užgaulioja, persekioja ir kalba apie jus visokias piktas melagystes. Būkite linksmi ir džiūgaukite, nes didis jūsų atlygis danguje. Juk taip seniau persekiojo ir pranašus“ (Mt 5:11, 12).

18. Kokie klausimai padės ištirti, ar neturime meilės malonumams?

¹⁸ Kaip galėtume ištirti, ar kartais neturime meilės malonumams? Pamąstykime: „Ką statau į pirmą vietą: sueigas ir tarnybą ar pramogas? Ar esu pasirengęs atsisakyti kokios nors smagios veiklos, kad galėčiau tarnauti Dievui? Ar rinkdamasis pramogas pamąstau, kaip į mano pasirinkimą žiūrės Jehova?“ Jei iš tiesų mylime Dievą, vengsime ne vien tokių pramogų, kurios akivaizdžiai kertasi su jo įstatymais, bet ir tokių, kurios kelia bent menkiausią įtarimą. (Perskaityk Mato 22:37, 38.)

19. Kokie žmonės negali būti iš tikrųjų laimingi?

¹⁹ Žmonijos vargai tęsiasi jau šešis tūkstantmečius. Dabar eina paskutinės Šėtono santvarkos dienos. Daugybė žmonių yra savimylos, pinigų ir malonumų mylėtojai. Jų mintys sukasi apie tai, kaip patenkinti savo įgeidžius, kaip įsigyti tą ar aną dalyką. Bet jie niekada nebus iš tikrųjų laimingi. Biblijoje kalbama apie visai kitokį laimės šaltinį. Ten rašoma: „Laimingas žmogus, kurio pagalba – Jokūbo Dievas, o viltis – Viešpats, jo Dievas“ (Ps 146:5).

20. Kas tau teikia tikrą laimę?

²⁰ Tikrieji krikščionys užvis labiau myli Jehovą ir jų gretos kasmet auga. Tai liudija, kad Dievo Karalystė iš tiesų valdo ir jau netrukus suteiks žemės gyventojams neįsivaizduojamą gerovę. Darydami, kas patinka Jehovai, jį džiuginame ir patys jaučiame neblėstantį džiaugsmą. Visi, kurie myli Dievą, bus laimingi ištisą amžinybę. Kitame straipsnyje pakalbėsime, kokiomis dar neigiamomis savybėmis pasižymi tie, kas pasidavę savanaudiškumui, ir kuo nuo tokių žmonių skiriasi Jehovos garbintojai.