Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

STUDIJŲ STRAIPSNIS NR. 3

Saugokime savo širdį

Saugokime savo širdį

„Atsidėjęs saugok savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo šaltiniai“ (PAT 4:23).

GIESMĖ NR. 36 Saugok savo širdį

APŽVALGA *

1–3. a) Kodėl Jehova mylėjo Saliamoną? b) Kaip Dievas jį palaimino? c) Apie ką šiame straipsnyje pakalbėsime?

SALIAMONAS tapo Izraelio karaliumi dar būdamas jaunuolis. Netrukus po to sapne jam pasirodė Jehova ir tarė: „Prašyk, ko nori, kad tau duočiau.“ Saliamonas atsakė: „Esu tik jaunas vaikinas [...]. Todėl suteik savo tarnui imlią širdį, kad galėtų valdyti tavo tautą“ (1 Kar 3:5–10). Koks gražus prašymas: suteikti imlią, arba, kaip sakoma kituose vertimuose, klusnią, širdį! Jehova Saliamoną labai mylėjo ir nuolankų jo maldavimą išklausė – davė jam „išmintingą ir įžvalgią širdį“ (1 Kar 3:12; 2 Sam 12:24).

2 Kol buvo Dievui ištikimas, Saliamonas džiaugėsi dosnia jo palaima. Karaliui buvo suteikta garbė pastatyti šventyklą – didingus namus Jehovos, Izraelio Dievo, vardui (1 Kar 8:20). Dėl Jehovos suteiktos išminties jis išgarsėjo visuose aplinkiniuose kraštuose. Posakiai, kuriuos jis ištarė Jehovos įkvėptas, netgi tapo Biblijos dalimi ir yra užrašyti trijose jos knygose. Vieną iš jų šiandien vadiname Patarlių knyga.

3 Šioje knygoje apie 80 kartų minima širdis. Štai Patarlių 4:23 rašoma: „Atsidėjęs saugok savo širdį.“ Ką šiuo atveju reiškia žodis „širdis“? Netrukus tai išsiaiškinsime. Taip pat pakalbėsime, kaip Šėtonas bando sugadinti mūsų širdį ir kaip galime ją apsaugoti. Jeigu visa tai gerai suprasime, galėsime likti Jehovai ištikimi.

KAS BIBLIJOJE VADINAMA ŠIRDIMI

4, 5. a) Kas Biblijoje vadinama žodžiu „širdis“? b) Kas bendra tarp fizinės ir dvasinės žmogaus sveikatos?

4 Patarlių 4:23 širdimi pavadintas vidinis žmogus. (Perskaityk Psalmyno 51:6, NW. *) Kitaip tariant, žodžiu „širdis“ įvardijamos asmens mintys, jausmai, paskatos ir troškimai – tai, kokie esame iš tikrųjų, o ne vien kokie atrodome iš išorės.

5 Kaip savo vidiniu žmogumi turėtume rūpintis? Panašiai, kaip rūpinamės savo kūnu. Kad būtume sveiki, privalome racionaliai maitintis ir reguliariai mankštintis. Jei norime būti sveiki dvasiškai, irgi turime sotintis visaverčiu dvasiniu maistu ir nuolat „mankštinti“ savo tikėjimą – taikyti tai, ką sužinome iš Dievo Žodžio, ir apie savo įsitikinimus pasakoti kitiems (Rom 10:8–10; Jok 2:26). Kartais būna, kad žmogus iš pažiūros atrodo sveikas, bet iš tiesų turi rimtų sveikatos sutrikimų. Panašiai ir su dvasingumu: krikščionis gali laikytis įprasto teokratinės veiklos tvarkaraščio ir manyti, kad jo tikėjimas stiprus, bet viduje gali puoselėti nederamas mintis (1 Kor 10:12; Jok 1:14, 15). Atminkime, kad Šėtonas nori užkrėsti mūsų mąstymą. Kaip jis tai daro? Ir kaip galime apsisaugoti?

KAIP ŠĖTONAS MĖGINA SUGADINTI MŪSŲ ŠIRDĮ

6. Koks yra Šėtono tikslas ir kaip jis to tikslo siekia?

6 Šėtonas nori, kad taptume tokie kaip jis – maištininkai, nepaisantys Jehovos normų ir gyvenantys grynai savanaudiškai. Priversti mus šitaip mąstyti ir elgtis jis negali, todėl savo užmačias siekia įgyvendinti kitais būdais. Pavyzdžiui, stengiasi, kad mus suptų tie, kieno mąstymą jis jau yra sugadinęs (1 Jn 5:19). Piktasis tikisi, kad mes, nors ir žinome, jog blogi draugai neigiamai veikia mūsų mintis ir elgesį, vis tiek leisime su jais laiką (1 Kor 15:33). Prieš tokią taktiką neatsilaikė Saliamonas. Jis vedė daugybę kitataučių moterų ir ilgainiui jos nugręžė karaliaus širdį nuo Jehovos (1 Kar 11:3).

Kaip apsaugoti savo širdį nuo Šėtono mąstysenos? (Žiūrėk 7 pastraipą.) *

7. a) Per ką dar Šėtonas perša savo mąstyseną? b) Apie ką svarbu pamąstyti renkantis, ką žiūrėti?

7 Yra ir kitų priemonių, kuriomis naudodamasis Šėtonas perša savo mąstyseną. Jis, pavyzdžiui, puikiai žino, kad įdomios istorijos, pasakojamos filmuose ir televizijos laidose, žmonėms labai patinka ir gali daryti didelę įtaką jų požiūriui ir elgesiui. Jėzus, mokydamas minias, irgi pasakodavo paveikias istorijas. Gerai prisimename alegorijas apie gailestingąjį samarietį ir apie sūnų paklydėlį (Mt 13:34; Lk 10:29–37; 15:11–32). Svarbu nepamiršti vieno dalyko: tie, kas yra perėmę Šėtono mąstyseną, gali naudotis kinu ir televizija, kad užterštų ir mūsų mintis. Aišku, yra įdomių, edukacinių filmų ir laidų, neteršiančių mūsų proto. Tačiau turime būti įžvalgūs ir atsargūs. Rinkdamiesi, ką žiūrėti, pamąstykime: „Ar šis filmas arba televizijos laida nepirš man požiūrio, kad nieko bloga tenkinti kūniškus troškimus?“ (Gal 5:19–21; Ef 2:1–3). Jei ką nors žiūrėdamas pajauti, kad tau brukamos Šėtono mintys, venk tokių reginių tarsi maro!

8. Kaip tėvai gali padėti vaikams saugoti savo širdį?

8 Tėvai, nuo žalingos Šėtono įtakos turite saugoti ir savo vaikų širdį. Jūs, be abejonės, gerai prižiūrite savo namus ir atsikratote visko, kas galėtų sukelti pavojų jūsų atžalų sveikatai. Panašiai reikia stengtis ir dėl dvasinės jų būklės: sergėti vaikus nuo filmų, televizijos laidų, kompiuterinių žaidimų ir interneto svetainių, kurios jų prote galėtų pasėti Šėtono propaguojamas idėjas. Rūpintis mažųjų dvasine sveikata jus įpareigojo pats Jehova (Pat 1:8; Ef 6:1, 4). Todėl nebijok savo namuose nustatyti taisykles, paremtas Dievo Žodžio principais. Pasakyk savo vaikams, ką jie gali, o ko negali žiūrėti, ir paaiškink, kodėl taip nusprendei (Mt 5:37). Vaikams augant, padėk jiems patiems suprasti, kas Dievo požiūriu gera ir kas bloga (Hbr 5:14). Pamokymo žodžiai vaikams, žinoma, būtini. Bet atmink, kad kur kas paveikesnis jiems bus tavo pavyzdys (Įst 6:6, 7; Rom 2:21).

9. Kokią mintį Šėtonas nori įteigti ir kodėl ji tokia pavojinga?

9 Sugadinti mūsų širdį Šėtonas bando ir skatindamas kliautis žmogiška išmintimi, o ne Jehovos patarimais (Kol 2:8). Viena iš jo peršamų idėjų – kad svarbiausia gyvenime yra praturtėti. Toks mąstymas labai pavojingas. Jam pasidavę žmonės dėl pinigų būna pasiryžę paaukoti viską: sveikatą, šeimą, kartais net draugystę su Dievu. Be to, praturtėti pavyksta toli gražu ne visiems (1 Tim 6:10). Kokie mes dėkingi savo dangiškajam Tėvui, kad padeda mums išlaikyti teisingą požiūrį į pinigus! (Mok 7:12; Lk 12:15)

KAIP GALIME SAUGOTI SAVO ŠIRDĮ

Kaip senovėje sargybiniai ir vartų sargai akylai saugojo miestą nuo pavojaus, taip ir tu būk budrus ir imkis ryžtingų veiksmų, kad apsaugotum savo širdį nuo žalingos įtakos. (Žiūrėk 10 ir 11 pastraipas.) *

10, 11. a) Kas būtina, kad apsaugotume savo širdį? b) Kokia senovėje būdavo miesto sargybinių pareiga ir kuo mūsų sąžinė panaši į tokį sargybinį?

10 Kad savo širdį apsaugotume, turime atpažinti pavojų ir kuo greičiau imtis reikiamų veiksmų. Patarlių 4:23 Saliamono pavartotas žodis „saugoti“ mums primena tai, ką senovėje darydavo sargybiniai. Jiems buvo pavesta stovėti ant miesto sienų ir kilus pavojui duoti signalą. Šis pavyzdys padeda suprasti, kaip galime užkirsti kelią Šėtono mėginimams sugadinti mūsų protą.

11 Sargybiniai anuomet turėjo glaudžiai bendradarbiauti su vartų sargais (2 Sam 18:24–26). Visi kartu jie buvo atsakingi už tai, kad priešams prisiartinus vartai būtų užsklęsti ir miesto gyventojai liktų saugūs (Neh 7:1–3). Sąžinė, išlavinta pagal Bibliją, * gali būti kaip tas sargybinis. Kai tik Šėtonas puola mūsų širdį – mintis, jausmus, paskatas ir troškimus, – sąžinė turėtų duoti pavojaus signalą. Privalu visada jos klausyti ir, taip sakant, sandariai užverti vartus į savo širdį.

12, 13. Kokia pagunda gali kilti būnant su bendramoksliais ar kolegomis ir kaip tada turėtume elgtis?

12 Aptarkime tokią situaciją. Sakykime, tavo bendramoksliai ar kolegos ima kalbėti apie nepadorius dalykus ar rodyti vieni kitiems amoralius vaizdus telefone. Tu, be abejo, gerai žinai Biblijos žodžius: „Ištvirkavimas ir visoks netyrumas [...] tenebūna net minimi tarp jūsų“ (Ef 5:3). Taip pat prisimeni raginimą atsisakyti „bedievystės ir pasaulio geismų“ (Tit 2:12). Tad ką dabar sako tavo sąžinė? Tasai sargybinis tikriausiai skelbia rimtą pavojų (Rom 2:15). Ar sąžinės balsą išgirsi ir imsiesi ryžtingų veiksmų? Galbūt kils noras šiek tiek pasiklausyti tų nepadorių pokalbių ar užmesti akį į amoralias nuotraukas. Tačiau kad apsisaugotum nuo žalingos Šėtono mąstysenos, turi kuo greičiau uždaryti vartus į savo širdį. Ką konkrečiai galėtum daryti? Galbūt stengtis pakeisti pokalbio temą arba tiesiog pasišalinti.

13 Kad nepasiduotum aplinkinių spaudimui nedorai mąstyti ir elgtis, tau reikės drąsos. Bet neabejok: Jehova gerai mato tavo pastangas kovoti su Šėtono peršamomis idėjomis ir suteiks tau jėgų bei nuovokos (2 Met 16:9; Iz 40:29; Jok 1:5). Ką dar turėtume daryti, kad apsaugotume savo širdį?

BŪKIME BUDRŪS

14, 15. a) Ko turime pripildyti savo širdį ir kaip galime tai daryti? b) Ką, pasak Patarlių 4:20–22, turime daryti, kad Biblijos skaitymas duotų naudos? (Skaityk rėmelį „ Apie ką galėtum pamąstyti“.)

14 Kad mūsų vidinis žmogus liktų sveikas, turime ne vien saugotis blogų minčių, bet ir maitinti protą geromis. Vėl prisiminkime įtvirtintą senovės miestą. Artinantis priešams, vartai būdavo uždaromi, bet kitu metu vartų sargai juos atidarydavo, kad į miestą būtų galima atgabenti maisto ir kitų reikalingų dalykų. Jeigu vartai nuolat būtų buvę užverti, gyventojams būtų grėsęs badas. Mums irgi reikia kasdien atverti vartus į savo širdį ir pripildyti ją Dievo minčių.

15 Tos mintys užrašytos Biblijoje. Kaskart ją skaitydami, leidžiame Jehovos mąstysenai veikti mūsų požiūrį ir elgesį. O ką galėtume daryti, kad iš Biblijos skaitymo pasisemtume kuo daugiau naudos? Labai svarbi yra malda. Viena mūsų sesė sako: „Prieš skaitydama Bibliją aš meldžiuosi Jehovai ir prašau, kad padėtų man aiškiai matyti, kiek daug nuostabių dalykų glūdi jo Žodyje“ (Ps 119:18). Taip pat būtina apmąstyti, ką perskaitome. Kai pasimeldę skaitome ir apmąstome Dievo Žodį, leidžiame jam pasiekti pačias širdies gelmes, ir Jehovos mintys mums tampa savos. (Perskaityk Patarlių 4:20–22; Ps 119:97.)

16. Kuo mums naudingos laidos, transliuojamos per mūsų internetinę televiziją? Prašom pateikti pavyzdį.

16 Leisti Dievo mintims mus veikti galime ir žiūrėdami mūsų internetinę televiziją JW Broadcasting®. Viena sutuoktinių pora sako: „Kasmėnesinės laidos yra atsakymas į mūsų maldas! Kai liūdna ar jaučiamės vieniši, tos laidos mus sustiprina ir pakelia dvasią. Mūsų namuose nuolat skamba mūsų bendrijos dainos. Klausomės jų gamindami pietus, tvarkydamiesi ar tiesiog gurkšnodami arbatą.“ Laidos, transliuojamos per mūsų televiziją, labai padeda saugoti širdį. Jos moko mus mąstyti taip kaip Jehova ir atsispirti spaudimui perimti Šėtono mąstyseną.

17, 18. a) Kodėl, remiantis 1 Karalių 8:61, verta pritaikyti tai, ko Jehova mus moko? b) Ko pasimokome iš karaliaus Ezekijo pavyzdžio? c) Ko, kaip rašoma Psalmyno 139:23, 24, galime Jehovą melsti?

17 Kaskart, kai darome, kas teisu, ir matome puikius rezultatus, mūsų tikėjimas tvirtėja (Jok 1:2, 3). Mums gera žinoti, kad Jehova su pasididžiavimu vadina mus savo vaikais, ir mūsų noras jį džiuginti vis stiprėja (Pat 27:11). Kiekvienas išmėginimas yra proga parodyti rūpestingam dangiškajam Tėvui, kad jį mylime, tarnaujame jam nepasidalijusia širdimi ir visa esybe trokštame vykdyti jo valią. (Perskaityk 1 Karalių 8:61; Ps 119:113.)

18 Aišku, esame netobuli, todėl neišvengsime klaidų. Prisiminkime karalių Ezekiją: nors ir klydo, jis atgailavo ir toliau stengėsi visa širdimi tarnauti Jehovai (Iz 38:3–6; 2 Met 29:1, 2; 32:25, 26). Pasiryžkime nesileisti paveikiami Šėtono mąstysenos. Melskime Jehovą, kad suteiktų mums klusnią širdį (1 Kar 3:9; perskaityk Psalmyno 139:23, 24). Jeigu visomis jėgomis savo širdį saugosime, pajėgsime likti Jehovai ištikimi.

GIESMĖ NR. 54 Eik šiuo keliu!

^ pstr. 5 Ar liksime ištikimi Jehovai, ar leisimės nuviliojami Šėtono, priklauso ne nuo to, kokie sunkūs išmėginimai mums teks, o nuo to, kiek akylai saugosime savo širdį. Ką turime omenyje sakydami „širdis“? Kaip Šėtonas bando ją sugadinti? Ir kaip galime ją apsaugoti?

^ pstr. 4 Psalmyno 51:6 (NW) sakoma: „Žinau, tau patinka žmogaus nuoširdumas. Pamokyk manąjį vidinį žmogų išminties.“

^ pstr. 11 SĄVOKOS PAAIŠKINIMAS. Sąžinė – tai Jehovos įdiegtas gebėjimas pažvelgti į save iš šalies ir įvertinti savo elgesį (Rom 2:15; 9:1). Žmogus, kurio sąžinė išlavinta pagal Bibliją, spręsdamas, ar jo mintys, žodžiai ir darbai geri ar blogi, vadovaujasi Biblijoje užrašytomis Jehovos normomis.

^ pstr. 57 ILIUSTRACIJA: mūsų brolis žiūri televizorių ir staiga ekrane pasirodo amoralūs vaizdai. Jis turi nuspręsti, kaip pasielgs.

^ pstr. 59 ILIUSTRACIJA: sargybinis, pamatęs besiartinančius priešus, šūkteli vartų sargams ir šie iškart užsklendžia miesto vartus.