1. Kokį pamokymą randame Filipiečiams 2:3 ir kuo naudinga jo laikytis?

DIEVAS žino, kas žmonėms geriausia. Tai suprasdami nuolankiai klausome jo nustatytų normų (Ef 4:22–24). Mes galvojame pirmiausia apie tai, ko nori Jehova, ir kitus laikome aukštesniais už save. Ką gera tai duoda? Džiaugiamės Dievo malone ir santarve bendruomenėje. (Perskaityk Filipiečiams 2:3.)

2. Ką suprantame iš apaštalo Pauliaus žodžių ir apie ką šiame straipsnyje pakalbėsime?

² Pasaulyje vyrauja išdidumo ir egocentrizmo dvasia, todėl Dievo tarnai turi saugotis, kad tos dvasios nepersiimtų. * Kai kuriems krikščionims pirmajame amžiuje, matyt, buvo kilęs toks pavojus. Laiške Romiečiams apaštalas Paulius rašė: „Sakau kiekvienam iš jūsų: nemanykite apie save geriau, negu dera manyti – vertinkite save nuosaikiai“ (Rom 12:3). Iš apaštalo žodžių suprantame, kad deramą savivertę turėti reikia, tačiau svarbu būti nuolankiems ir savęs nepervertinti. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip svarbu saugotis išdidumo ir egocentrizmo 1) santuokoje, 2) bendruomenėje ir 3) bendraujant socialiniuose tinkluose.

3. Kodėl tarp sutuoktinių būna nesutarimų ir kaip kai kurie juos sprendžia?

³ Jehova suvedė pirmuosius žmones į porą ir norėjo, kad jie būtų laimingi. Deja, šiandien tobulų žmonių žemėje nėra, dėl to tarp vyro ir žmonos būna nesutarimų. Kad sutuoktiniai turės „kūno vargų“, rašė ir apaštalas Paulius (1 Kor 7:28). Kai kurie nuolat kivirčijasi ir laikui bėgant pradeda abejoti, ar tinka vienas kitam. Jeigu leidžiasi pasaulio dvasios paveikiami, jie ima rūpintis vien savais interesais ir galvoti apie tai, kad laimingesni bus išsiskyrę.

4. Ko privalome saugotis?

⁴ Sutuoktiniai neturėtų manyti, kad jų santuoka nevykusi. Gerai žinome, kad vienintelė Biblijoje minima priežastis, dėl kurios krikščionis gali skirtis, yra sutuoktinio neištikimybė (Mt 5:32). Taigi, nors ir patiriame „kūno vargų“, nepasiduokime išdidumui ir neleiskime sau svarstyti: „Ar ši santuoka pateisina mano lūkesčius? Ar aš nenusipelnau daugiau meilės? O gal su kitu žmogumi man būtų geriau?“ Atkreipk dėmesį: asmuo, kuris leidžiasi į tokius svarstymus, galvoja tik apie save. Pasaulio išmintis sako: „klausyk širdies“, „jei nesi laimingas, skirkis“. Tačiau Dievas moko visai ko kito. Biblijoje skaitome: „Rūpinkitės ne vien savimi, bet ir kitais“ (Fil 2:4). Jehova tikisi, kad savo santuoką stengsiesi išsaugoti (Mt 19:6). Dievas nori, kad pirmiausia galvotum ne apie save, o apie jį ir jo valią.

5. Kaip, remiantis Efeziečiams 5:33, vyras ir žmona turi elgtis vienas su kitu?

⁵ Vyras su žmona turi mylėti ir gerbti  vienas kitą. (Perskaityk Efeziečiams 5:33.) Sutuoktiniams rodyti meilę ir pagarbą bus lengviau, jei abu ugdysis nuolankumą. Nuolankus žmogus sieks ne to, kas pačiam geriau, bet kas kitam (1 Kor 10:24). Jis galvos apie tai, ką gali duoti, o ne ką gauti (Apd 20:35).

6. Ko galime pasimokyti iš to, ką pasakė Stivenas ir Stefani?

⁶ Daugelis krikščionių pripažįsta, kad šeimos laimė labai priklauso nuo to, ar sutuoktiniai yra nuolankūs. Štai Stivenas sako: „Turite būti komanda ir veikti išvien. Ypač, kai iškyla sunkumų. Galvok ne apie tai, kas būtų geriausia tau, o apie tai, kas būtų geriausia jums abiem.“ Panašiai mano ir Stiveno žmona Stefani: „Niekas nenori gyventi su priešgyna. Jei kilo nesutarimas, stengiamės išsiaiškinti priežastį. Tada meldžiamės, ieškome patarimų mūsų leidiniuose, viską nuodugniai aptariame. Atakuojame problemą – ne vienas kitą.“ Taigi ir vyras, ir žmona tikrai bus laimingesni, jei žiūrės ne vien savo interesų.

7. Kokią nuostatą dera turėti broliui, kuriam paskiriamos kokios nors atsakingos užduotys ar pareigos bendruomenėje?

⁷ Mes labai džiaugiamės net menkiausia galimybe padaryti ką nors dėl Jehovos (Ps 27:4; 84:10). Broliai, kurie stengiasi bendruomenėje nuveikti kuo daugiau, verti pagyrimo. Biblijoje rašoma: „Kas siekia prižiūrėtojo tarnystės, tas siekia kilnaus darbo“ (1 Tim 3:1). Tačiau jeigu broliui bendruomenėje paskiriamos kokios atsakingos pareigos ar užduotys, jis neturėtų imti manyti, kad yra labai svarbus (Lk 17:7–10). Jis turėtų būti pasiruošęs nuolankiai darbuotis dėl kitų (2 Kor 12:15).

8. Ką suprantame skaitydami apie Diotrefą, Uziją ir Abšalomą?

⁸ Biblijoje rašoma, kad kai kurie senovėje gyvenę Dievo tarnai jautėsi esą labai svarbūs. Štai Diotrefas geidė aukštos padėties bendruomenėje (3 Jn 9). Karalius Uzijas puikybės užvaldytas įžūliai viršijo savo įgaliojimus (2 Met 26:16–21). Dovydo sūnus Abšalomas, trokšdamas karaliaus valdžios, klastingai palenkė liaudį į savo pusę (2 Sam 15:2–6). Skaitydami apie juos suprantame, kad žmonės, siekiantys garbės, Jehovai yra svetimi (Pat 25:27). Išdidumas ir ambicijos galiausiai nuveda juos į pražūtį (Pat 16:18).

9. Kokį pavyzdį parodė Jėzus?

⁹ Dievo Sūnus turėjo visiškai kitokią nuostatą. „Nors buvo dieviškos prigimties, Jėzus nė nemanė gvieštis lygybės su Dievu“, – rašė apaštalas Paulius (Fil 2:6). Jėzus yra galingiausias asmuo po savo Tėvo ir netrokšta didesnės garbės už tą, kurią turi. Savo mokiniams jis sakė: „Kas elgiasi kaip mažesnis tarp jūsų visų – tas yra didis“ (Lk 9:48). Tokios dvasios yra ir mūsų pionieriai, bendruomenės patarnautojai, vyresnieji ir rajonų prižiūrėtojai. Tarnauti su tokiais krikščionimis – tikras malonumas, nes jie seka Jėzaus nuolankumo pavyzdžiu. Nuolankūs Jehovos tarnai puoselėja tarpusavio meilę, o tai yra skiriamasis Jėzaus mokinių bruožas (Jn 13:35).

10. Kaip turėtum elgtis, jei manai, kad bendruomenėje yra kokių negerovių ir jos nėra deramai sprendžiamos?

 ¹⁰ Tarkim, tau atrodo, kad bendruomenėje yra kokių negerovių, ir jos, regis, nėra deramai sprendžiamos. Kaip elgsiesi – reikši nepasitenkinimą ar verčiau nuolankiai klausysi bendruomenės ganytojų? (Hbr 13:17) Pasvarstyk: „Ar problemos, kurias matau, išties tokios didelės, kad būtina jas spręsti? Ar dabar tam tinkamiausias metas? Ar išvis turėčiau į tai kištis?“ Labai sąžiningai įvertink, ko iš tikro sieki – vienybės bendruomenėje ar garbės sau.

11. Kodėl, remiantis Efeziečiams 4:2, 3, svarbu Jehovai tarnauti nuolankiai?

¹¹ Žinoma, gebėti greitai spręsti problemas yra gerai, bet, Jehovos požiūriu, būti nuolankiam – kur kas svarbiau. Todėl stenkis tarnauti Jehovai su visu nuolankumu. Taip sergėsi bendruomenės vienybę. (Perskaityk Efeziečiams 4:2, 3.) Uoliai dirbk evangelizacijos darbą. Būk paslaugus. Puoselėk svetingumą – kvieskis į svečius visus bendratikius, ne vien tuos, kurie turi atsakingų pareigų bendruomenėje (Mt 6:1–4; Lk 14:12–14). Tegu broliai ir sesės mato, kad esi ne vien gabus, bet ir nuolankus.

12. Kas Biblijoje rašoma apie draugus?

¹² Mes mielai leidžiame laiką su bičiuliais ir artimaisiais ir tai yra Jehovos dovana (Ps 133:1). Bendryste su draugais džiaugėsi ir Jėzus (Jn 15:15). Biblijoje rašoma, kad tikri draugai gali  būti didžiulė parama sunkiu metu (Pat 17:17; 18:24). Ir dar sakoma, kad negerai būtų nuo kitų atsiskirti (Pat 18:1). Kai kurių manymu, daug draugų galima susirasti socialiniuose tinkluose. Vis dėlto turėtume būti atsargūs, kad neperžengtume tam tikrų ribų.

13. Kodėl kai kurie žmonės, daug laiko praleidžiantys socialiniuose tinkluose, jaučiasi vieniši ir prislėgti?

¹³ Įvairūs tyrimai rodo, kad nemažai žmonių, daug laiko praleidžiančių socialiniuose tinkluose, iš tikrųjų yra labai vieniši ir prislėgti. Kodėl? Žmonės į socialinius tinklus dažnai kelia nuotraukas, kuriose užfiksuoti gražiausi jų gyvenimo momentai, susitikimai su draugais, aplankytos įspūdingos vietos, ir ne vienas į tas nuotraukas žvelgdamas pagalvoja, kad jo gyvenimas pilkas ir nuobodus. Viena devyniolikmetė krikščionė sako: „Kai matydavau, kaip smagiai kiti leidžia savaitgalius, darydavosi liūdna. Supratau, kad mano savaitgaliai labai nuobodūs.“

14. Ko, remiantis 1 Petro 3:8, turime nepamiršti, jei naudojamės socialiniais tinklais?

¹⁴ Suprantama, socialiniai tinklai savaime nėra blogis – jie padeda palaikyti ryšį su šeimos nariais ar draugais. Tačiau ar pastebėjai, kad kai kurie nuotraukas ar vaizdelius į tokius tinklus kelia siekdami, taip sakant, pasireklamuoti? Jie tarsi sakytų: „Pažiūrėkite į mane.“ O kai kurie, siekdami patraukti kitų dėmesį, prie savo ar svetimų nuotraukų netgi prirašo nemandagų ar nepadoraus turinio komentarą. Tai nesuderinama su nuolankumu ir meile – savybėmis, kurias skatinami ugdytis krikščionys. (Perskaityk 1 Petro 3:8.)

15. Kokie Biblijos pamokymai padės saugotis puikavimosi?

¹⁵ Jeigu naudojiesi socialiniais tinklais, pasvarstyk: „Ar savo komentarais, nuotraukomis ir filmuotais vaizdeliais nesudarau kitiems įspūdžio, kad noriu pasipuikuoti? Ar niekam nesukeliu pavydo?“ Biblijoje rašoma: „Visa, kas pasaulyje, – kūno geismas, akių geismas,  puikavimasis turtu – yra ne iš Tėvo, o iš pasaulio“ (1 Jn 2:16). Krikščionys nemato jokio reikalo puikuotis. Jie klauso šio Biblijos pamokymo: „Nebūkime tuščiagarbiai, nerungtyniaukime tarpusavyje“ (Gal 5:26). Nuolankumas padės priešintis pasaulyje vyraujančiai puikybės dvasiai.

16. Kodėl turime saugotis išdidumo?

¹⁶ Ugdytis nuolankumą būtina, antraip nesugebėsime vertinti savęs nuosaikiai (Rom 12:3). Išdidus žmogus yra egocentriškas, linkęs ginčytis. Savo žodžiais ir elgesiu jis neretai įskaudina kitus, per išdidumą kenčia ir pats; Šėtonas netrunka apakinti tokio žmogaus protą ir jį sugadinti (2 Kor 4:4; 11:3). O kaip yra su nuolankiu žmogumi? Jis nuosaikus – nepervertina savęs, žinodamas, kad kiti daugeliu atžvilgių už jį pranašesni (Fil 2:3). Toks žmogus supranta: „Dievas išpuikėliams priešinasi, o nuolankiesiems teikia malonę“ (1 Pt 5:5). Taigi, kad netaptume Dievo priešais, labai svarbu išmokti vertinti save nuosaikiai.

17. Ko reikia, kad būtume nuolankūs?

¹⁷ Kad būtume nuolankūs, turime klausyti šio Biblijoje užrašyto paraginimo: „Nusivilkite senąjį žmogų su visais jo darbais ir apsivilkite naująjį.“ Norint taip pasikeisti, reikia gerokai pasistengti – tyrinėti Jėzaus paliktą pavyzdį ir juo sekti (Kol 3:9, 10; 1 Pt 2:21). Tos pastangos tikrai nenueis veltui. Tad būkime nuolankūs – puoselėkime santarvę šeimoje, sergėkime bendruomenės vienybę, bendraudami socialiniuose tinkluose nesipuikuokime. Ir visada prisiminkime, kad Jehova malonę teikia nuolankiesiems.