Jaunuoliai, stiprinkite savo tikėjimą
„Tikėjimas yra [...] neregimų tikrenybių nenuneigiamas įrodymas“ (HBR 11:1).
1, 2. Kokį spaudimą šiandien patiria daug jaunuolių ir ką jie galėtų daryti, kad tam spaudimui nepasiduotų?
„ESI per daug protinga, kad tikėtum Dievą“, – vienai mūsų sesei Jungtinėje Karalystėje pasakė bendraklasė. Brolis iš Vokietijos rašė: „Mano mokytojai Biblijoje aprašytą sukūrimą laiko mitu. Jie mano, kad visi moksleiviai turi tikėti evoliucija.“ Sesutė iš Prancūzijos sakė: „Mokytojai mano mokykloje stebisi, kad dar yra moksleivių, kurie tiki Biblija.“
2 Jaunuoli, jeigu jau esi pasiaukojęs Jehovos garbintojas arba dar tik žengi link šio tikslo, galimas dalykas, patiri spaudimą tikėti evoliucija, o ne sukūrimu. Ką galėtum daryti, kad tavo įsitikinimai būtų dar tvirtesni? Viena, naudokis Dievo tau duotu gebėjimu protauti. Biblijoje sakoma: „Apdairumas tave auklės, o supratimas gins.“ Protas saugos tave nuo pasaulio filosofijų, kurios galėtų sugriauti tavo tikėjimą. (Perskaityk Patarlių 2:10–12.)
3. Apie ką kalbėsime šiame straipsnyje?
3 Tikras tikėjimas turi būti pagrįstas aiškiu Dievo pažinimu (1 Tim 2:4). Taigi, skaitant Bibliją ir ja paremtus leidinius, negana tik akimis perbėgti tekstą. Pasitelk protą ir stenkis suvokti, ką skaitai (Mt 13:23). Toks medžiagos tyrinėjimas padės tau rasti daugybę nenuneigiamų įrodymų, kad yra Kūrėjas ir kad Biblija yra jo įkvėptas Žodis (Hbr 11:1). Dabar pakalbėkime, kaip galėtum tai daryti.
KAIP GALI STIPRINTI SAVO TIKĖJIMĄ
4. a) Kodėl galime teigti, kad tiek sukūrimo, tiek evoliucijos šalininkams reikia tikėjimo? b) Ką kiekvienas turi padaryti prieš nuspręsdamas, kuo tikės?
4 Nemažai žmonių pasakytų, kad evoliucijos teorija yra paremta mokslu, o štai tikėjimas Dievu tėra tikėjimas, nes Dievo niekas nėra matęs. Tačiau atminkime: tikėjimo tam tikra prasme reikia ir evoliucijos šalininkams. Dievo, tiesa, nesame regėję, taip pat savo akimis nematėme, kaip jis būtų ką nors sukūręs (Jn 1:18). Kita vertus, joks mokslininkas nėra matęs, kaip viena gyvybės forma virsta kita, pavyzdžiui, kaip iš kokio nors roplio išsivysto žinduolis (Job 38:1, 4). Tad kiekvienas žmogus turi nuodugniai apsvarstyti faktus ir naudodamasis protu nuspręsti, kuo tikės. Stebėdami kūriniją daugelis priėjo išvadą, kad teisingi šie apaštalo Pauliaus žodžiai: „[Dievo] neregimosios ypatybės, tai yra jo amžinoji galybė ir dievystė, aiškiai matomos nuo pat pasaulio sukūrimo – suvokiamos iš kūrinių“ (Rom 1:20).
5. Kokių priemonių mūsų organizacija teikia, kad stiprintume tikėjimą Kūrėju?
5 Suvokimas – tai gebėjimas įžvelgti dalykus, kurie iš pirmo žvilgsnio nėra akivaizdūs (Hbr 11:3). Nuovokus žmogus naudojasi protu, ne vien fizinėmis juslėmis. Jehovos organizacija parūpina mums daug įvairių priemonių, padedančių regėti Kūrėją tikėjimo akimis (Hbr 11:27). Verta paminėti filmą Kūrinijos šedevrai skelbia Dievo šlovę, brošiūras Gyvybė: ar galėjo atsirasti be Kūrėjo? ir Gyvybės kilmė: penki svarbūs klausimai, taip pat knygą Ar yra Kūrėjas? Ar jis rūpinasi tavimi? Naudingo peno apmąstymams randame ir mūsų periodiniuose leidiniuose. Pavyzdžiui, žurnale Atsibuskite! dažnai spausdinami interviu su mokslininkais ir kitais žmonėmis, kurie įsitikino, kad Dievas yra. Straipsneliuose su rubrika „Iš kur visa tai?“ pateikiama pavyzdžių, kaip išmoningai gamtoje viskas suprojektuota ir kaip tuos nuostabius darbus mokslininkai bando kopijuoti. Visuose minėtuose leidiniuose pateikiama informacija yra atidžiai ištyrinėta.
6. Kaip apie minėtus leidinius ir straipsnius atsiliepia mūsų jaunuoliai ir kuo jie naudingi tau?
6 Vienas devyniolikmetis brolis iš Jungtinių Valstijų apie dvi minėtas brošiūras sakė: „Jos neįkainojamos. Tas brošiūras išstudijavau jau kokius dešimt kartų.“ Sesė iš Prancūzijos rašė: „Straipsniai su rubrika „Iš kur visa tai?“ nepaliauja manęs stebinti. Jie byloja, kad net patys talentingiausi inžinieriai gali tik kopijuoti gamtoje randamus šedevrus, jų darbai niekada neprilygs originalui.“ Vienos penkiolikmetės tėvai iš Pietų Afrikos sakė: „Gavusi naują Atsibuskite! numerį, mūsų dukra paprastai pirmiausia perskaito interviu.“ O kaip tu? Ar naudojiesi visomis šiomis priemonėmis? Jos padės tavo tikėjimui giliai įsišaknyti ir jis nepalūš net pučiant stipriausiems klaidingų mokymų vėjams (Jer 17:5–8).
TAVO TIKĖJIMAS BIBLIJA
7. Ko Dievas iš tavęs tikisi?
7 Ar tinkama būtų kelti klausimą: „Kodėl galiu tikėti tuo, kas rašoma Biblijoje?“ Be abejo, tinkama. Jehova nebūtų patenkintas, jeigu tikėtum vien todėl, kad tiki kiti. Jis nori, kad sąmoningai ieškotum įrodymų, jog tai, kuo tiki, yra tiesa. Tad stenkis įgyti aiškių, tikslių žinių. Tos žinios bus tvirtas pagrindas tavo tikėjimui. (Perskaityk Romiečiams 12:1, 2 ir 1 Timotiejui 2:4.) Tokių žinių įgysi nuodugniai tyrinėdamas konkrečias tave dominančias temas.
8, 9. a) Ką kai kurie mūsų bendratikiai mėgsta tyrinėti? b) Kuo naudinga jiems buvo apmąstyti tai, ką sužinojo?
8 Kai kam įdomu tyrinėti Biblijos pranašystes. Kiti nutarė pasigilinti, kokių yra įrodymų, patvirtinančių jos istorinį ir mokslinį tikslumą, taip pat ką šiuo klausimu byloja archeologija. Viena įspūdingiausių pranašysčių, kurias galėtum panagrinėti, užrašyta Pradžios 3:15. Čia atskleidžiama pagrindinė Biblijos tema – Dievo teisės į visavaldystę apgynimas ir jo vardo pašlovinimas per Karalystę. Toje vienoje eilutėje vaizdžiais žodžiais nusakyta, kaip Jehova pašalins žmonijos vargus, prasidėjusius Edeno sode. Ar nenorėtum ir tu patyrinėti šios pranašystės? Galbūt galėtum nusibrėžti laiko skalę ir joje susižymėti esmines Šventojo Rašto eilutes, rodančias, kaip Dievas palaipsniui atskleidė vis daugiau detalių apie toje pranašystėje minimus asmenis ir jos išsipildymą. Matydamas, kaip įvairios Biblijos eilutės susijungia į vieną visumą, dar labiau įsitikinsi, kad šios knygos rašytojai buvo „vedami šventosios dvasios“ (2 Pt 1:21).
9 Vienas brolis iš Vokietijos rašė: „Tema apie Karalystę tarsi kokia aukso gija eina per visą Bibliją. Taip yra, nors Bibliją rašė apie keturiasdešimt vyrų, daugelis iš jų gyveno skirtingu metu ir vienas kito asmeniškai nepažinojo.“ Vienai sesei iš Australijos labai patiko straipsnis apie Paschą, išspausdintas 2013 metų gruodžio 15 dienos Sargybos bokšto numeryje. Ta ypatinga šventė glaudžiai susijusi su pranašyste iš Pradžios 3:15 ir su Mesijo atėjimu. Sesė rašė: „To straipsnio studijos atvėrė man akis, pamačiau, koks neprilygstamas yra Jehova. Įspūdinga tai, jog visa, ką izraelitai darydavo per tą šventę, galiausiai išsipildė Jėzui. Tiesiog sustojau ir mąsčiau, kokia ypatinga buvo toji pranašiška Paschos vakarienė.“ Kodėl ši sesė taip jautėsi? Ji gerai apmąstė, ką perskaičiusi, ir suvokė prasmę. Tai sustiprino jos tikėjimą ir padėjo suartėti su Jehova (Mt 13:23).
10. Kokį poveikį mums daro Biblijos rašytojų sąžiningumas?
10 Tikėjimą sustiprinsime ir mąstydami apie tai, kokie sąžiningi ir atviri buvo Biblijos rašytojai. Tam, žinoma, reikėjo drąsos. Daugelis senovės istorikų ir metraštininkų pataikaudavo savo valdovams, aukštindavo savo karalystę. O Jehovos įkvėpti pranašai visada rašė vien tik tiesą. Jie nenuslėpdavo savo tautiečių ir net karalių nusižengimų (2 Met 16:9, 10; 24:18–22). Taip pat atvirai kalbėdavo apie savo pačių ir kitų Dievo tarnų klaidas (2 Sam 12:1–14; Mk 14:50). Jaunas brolis iš Jungtinės Karalystės sakė: „Toks sąžiningumas – retas dalykas. Tai stiprina mūsų tikėjimą, kad Biblija tikrai yra nuo Jehovos.“
11. Kas padėtų jaunuoliams dar labiau vertinti Biblijos mokymus?
11 Daugelis įsitikina, kad Biblija įkvėpta Dievo, kai pamato, kokie naudingi yra joje užrašyti principai. (Perskaityk Psalmyno 19:8–12 [19:7–11, Brb].) Sesutė iš Japonijos rašė: „Kai mūsų šeima ėmė laikytis Biblijos mokymų, tapome iš tiesų laimingi. Tarp mūsų įsivyravo taika, vienybė ir meilė.“ Šventojo Rašto principai padeda atpažinti klaidingus religinius mokymus, tuščius prietarus ir nepakliūti į jų pinkles (Ps 115:3–8). Biblija ugdo pasitikėjimą Jehova, visagaliu Dievu, ir žada nuostabią ateitį. Žmonės, tvirtinantys, jog Kūrėjo nėra, ir tikintys evoliucija, Dievo galią neretai priskiria gamtai. Dar kiti mano, kad ateitis yra tik mūsų pačių rankose. Tačiau jokios patikimos vilties jie nesuteikia, žmonijos problemos taip ir lieka neišspręstos (Ps 146:3, 4).
KAIP KALBĖTI APIE SAVO ĮSITIKINIMUS
12, 13. Kas padėtų tau paveikiai diskutuoti apie sukūrimą ir Bibliją su bendramoksliais, mokytojais ir kitais?
12 Kaip galėtum paveikiai diskutuoti su kitais apie sukūrimą ir Bibliją? Visų pirma, išsiaiškink, kokie yra tavo pašnekovo įsitikinimai. Kai kurie sako tikį evoliucija, bet neneigia ir Dievo buvimo. Galbūt mano, kad Dievas naudojosi evoliucija kurdamas įvairias gyvybės formas. Kiti mąsto taip: evoliucijos teorija dėstoma mokyklose, todėl ji turėtų būti teisinga. Nemažai žmonių nustojo tikėti Dievą, nes nusivylė religijomis. Tad prieš imdamas diskutuoti su kuo nors apie gyvybės kilmę, užduok pašnekovui keletą klausimų. Jeigu noriai jį išklausysi ir stengsiesi suprasti, kuo jis tiki, galimas dalykas, pats irgi būsi išklausytas (Tit 3:2).
13 Jeigu kas nors imtų pašaipiai kritikuoti tavo tikėjimą sukūrimu, taktiškai pasiūlyk jam pačiam paaiškinti, kaip gyvybė galėjo atsirasti be Kūrėjo. Kad pati pirmoji, pati elementariausia gyvybės forma neišnyktų, ji turėjo daugintis, daryti savo pačios kopijas. Anot vieno chemijos profesoriaus, tam būtini bent keturi dalykai: 1) apsauginė ląstelės membrana, 2) gebėjimas gauti ir panaudoti energiją, 3) genuose užkoduota informacija ir 4) gebėjimas tą informaciją kopijuoti. Dar jis pridūrė: „Įspūdį daro net paprasčiausios gyvybės formos sudėtingumas.“
14. Kokį paprastą argumentą galėtum pateikti kalbėdamas su kitais apie sukūrimą?
14 Jeigu jauti, kad tau vis tiek sunku kalbėti apie evoliuciją ir sukūrimą, bandyk pasinaudoti paprastais argumentais. Štai Paulius kadaise rašė: „Kiekvieną namą kas nors stato, o tas, kuris pastatė visa, yra Dievas“ (Hbr 3:4). Šis argumentas labai logiškas ir paveikus. Juk matydami kokį nors sudėtingą mechanizmą ar konstrukciją, iškart priskiriame tai intelektui. Taip pat galbūt praverstų mūsų bendrijos leidiniai. Viena sesė pasiūlė dvi minėtas brošiūras jaunuoliui, kuris pareiškė tikįs evoliucija ir nepripažįstąs Dievo. Maždaug po savaitės tas vaikinas pasakė: „Dabar jau tikiu Dievą.“ Buvo pradėtos Biblijos studijos ir galiausiai jis tapo mūsų broliu.
15, 16. Ką vertėtų prisiminti diskutuojant su kuo nors apie Bibliją ir koks turėtų būti pokalbio tikslas?
15 Tuos pačius esminius principus gali pritaikyti ir kalbėdamas su tais, kurie abejoja Biblijos patikimumu. Pirmiausia išsiaiškink, kokie pašnekovo įsitikinimai, kas jį domina (Pat 18:13). Jeigu jam patinka mokslas, galbūt galėtum pateikti pavyzdžių, kad moksliniai faktai Biblijoje yra tikslūs. Kitiems gal būtų įdomu išgirsti, kad Biblijoje aprašyti kai kurie reikšmingi istoriniai įvykiai ir kaip tiksliai pildosi jos pranašystės. Dar kitus galbūt sudomintum parodydamas keletą Biblijos principų, kurie gyvenimą gali padaryti geresnį. Jų rasi, pavyzdžiui, Kalno pamoksle.
16 Atmink, kad tavo tikslas – laimėti žmogaus širdį, o ne ginčą. Tad būk geras klausytojas. Tavo klausimai tebūna taktiški, kalba maloni ir pagarbi, ypač kai bendrauji su vyresniu už save. Pašnekovas, tikėtina, irgi rodys tau pagarbą. Jam bus akivaizdu, kad esi gerai apgalvojęs, kuo tikėti. Juk daugeliui jaunuolių tai nebūdinga. Žinoma, jeigu matai, kad pokalbis tampa beprasmiu ginču ar kitas žmogus iš tavęs ir tavo įsitikinimų nori vien pasijuokti, toliau kalbėti tikrai neprivalai (Pat 26:4).
TEGUL TIESA TAU TAMPA SAVA
17, 18. a) Kas padės tau įsitikinti, kad tai, ko esi mokomas, yra tiesa? b) Apie ką pakalbėsime kitame straipsnyje?
17 Stipriam tikėjimui išsiugdyti elementarių žinių iš Biblijos nepakanka. Tad gilinkis į Dievo Žodį tarsi ieškotum paslėptų lobių (Pat 2:3–6). Pasinaudok esamomis priemonėmis, pavyzdžiui, mūsų bendrijos kompiuterine ar internetine biblioteka, taip pat Jehovos liudytojų leidinių pagalbine rodykle. Užsibrėžk tikslą perskaityti visą Bibliją, gal net per metus. Dievo Žodžio skaitymas – vienas geriausių būdų stiprinti savo tikėjimą. Prisimindamas savo jaunystę, vienas rajono prižiūrėtojas sakė: „Perskaitęs Bibliją nuo pradžios iki galo, dar labiau įsitikinau, kad tai tikrai Dievo Žodis. Biblijos pasakojimai, kuriuos išgirdau dar vaikystėje, galiausiai įgavo prasmę. Tai labai paspartino mano dvasinę pažangą.“
18 Tėvai, dvasinis jūsų vaikų augimas daug priklauso ir nuo jūsų. Kaip galėtumėte padėti jiems stiprinti savo tikėjimą? Apie tai pakalbėsime kitame straipsnyje.