Suvokime „Kristaus mintį“

„‛Kas suvokė Viešpaties mintį, kad jį pamokytų?’ Tačiau mes turime Kristaus mintį“ (1 KORINTIEČIAMS 2:16, Jr).

1, 2. Ką Jehova norėjo perteikti apie Jėzų savo Žodyje?

KAIP atrodė Jėzus? Kokia buvo jo plaukų, odos, akių spalva? Koks ūgis, svoris? Įvairių laikų menininkų sukurti Jėzaus atvaizdai buvo ir patrauklūs, ir keisti. Kai kurie vaizdavo jį vyrišką, energingą, kiti — silpną, išblyškusį.

² Tačiau Biblijoje nekalbama apie Jėzaus išvaizdą. Jehova norėjo perteikti kai ką daug svarbesnio — Jėzaus asmenybės bruožus. Evangelijose kalbama ne tik ką Jėzus pasakė ar padarė, bet ir kokie jausmai bei mąstysena nulemdavo jo žodžius bei veiksmus. Keturiuose įkvėptuose pasakojimuose galime įžvelgti tai, ką apaštalas Paulius pavadino „Kristaus mintimi“ (1 Korintiečiams 2:16, Jr). Mums labai svarbu žinoti Jėzaus mintis, jausmus ir būdą. Kodėl? Yra bent dvi priežastys.

3. Ką galime suprasti žinodami Kristaus mintį?

³ Pirma, Kristaus mintys padeda suprasti Jehovos Dievo mąstyseną. Jėzus taip artimai pažinojo savo Tėvą, kad pasakė: „Niekas nežino, kas yra Sūnus, tik Tėvas, nei kas yra Tėvas, tik Sūnus ir tas, kam Sūnus  panorės apreikšti“ (Luko 10:22). Jėzus tarsi taria: ‛Jei nori žinoti, koks yra Jehova, pažvelk į mane’ (Jono 14:9). Todėl tyrinėdami Evangelijose, kaip Jėzus mąstė ir ką jautė, mes sužinome Jehovos mintis bei jausmus. Toks pažinimas mus labiau priartina prie Dievo (Jokūbo 4:8).

4. Ką ir kodėl pirmiausia turime sužinoti, jei tikrai norime elgtis kaip Kristus?

⁴ Antra, žinodami Kristaus mąstyseną, galime ‛[„tiksliai“, NW] eiti jo pėdomis’ (1 Petro 2:21). Sekti Jėzumi nereiškia tiesiog kartoti jo žodžius ar imituoti elgseną. Kadangi kalbą ir veiksmus nulemia mintys bei jausmai, sekti Kristumi reiškia ugdytis tokį kaip jo „nusistatymą“ (Filipiečiams 2:5). Kitaip tariant, jei tikrai norime elgtis kaip Kristus, pirmiausia turime išmokti mąstyti ir jausti kaip jis, kiek tai įmanoma netobulam žmogui. Todėl Evangelijų rašytojų padedami, įsigilinkime į Kristaus mintį. Pirmiausia aptarsime, kas nulėmė Jėzaus mąstyseną ir jausmus.

Jo ikižmogiškasis gyvenimas

5, 6. a) Kokį poveikį gali mums turėti draugai? b) Su kuo bendravo Dievo pirmagimis Sūnus prieš ateidamas į žemę ir kokį poveikį jam tai turėjo?

⁵ Artimi draugai gali daryti gerą arba blogą įtaką mūsų mintims, jausmams bei poelgiams * (Patarlių 13:20). Pagalvok, kokioje draugijoje buvo Jėzus prieš ateidamas į žemę. Jono evangelijoje kalbama apie Jėzaus — „Žodžio“, arba Dievo Atstovo, ikižmogiškąjį gyvenimą. Jonas sako: „Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo dievas. Jis pradžioje buvo pas Dievą“ (Jono 1:1, 2, NW). Kadangi pats Jehova yra be pradžios, todėl tai, kad Žodis buvo su Dievu nuo „pradžios“, nurodo Dievo kūrybos įžangą (Psalmių 90:2). Jėzus yra „visos kūrinijos pirmgimis“, vadinasi, jis buvo sukurtas pirmiau negu kiti dvasiniai kūriniai bei visata (Kolosiečiams 1:15; Apreiškimas 3:14).

⁶ Kai kurių mokslininkų apskaičiavimu, visatai yra ne mažiau kaip 12 milijardų metų. Jei šis skaičius bent apytikslis, Dievo pirmagimis Sūnus amžių amžius artimai bendravo su savo Tėvu dar prieš Adomo sukūrimą. (Palygink Michėjo 5:1 [5:2, Brb].) Taip susiklostė švelnūs, tvirti juodviejų ryšiai. Savo ikižmogiškojo gyvenimo laikotarpiu šis pirmagimis Sūnus, prilygintas personifikuotai išminčiai, kalbėjo: „Kasdien buvau [Jehovos] džiaugsmas, visad prieš jį džiūgaudama“ (Patarlių 8:30). Nesuskaičiuojami amžiai, praleisti artimai bendraujant su meilės Šaltiniu, turėjo didžiulį poveikį Dievo Sūnui! (1 Jono 4:8) Šis Sūnus kaip niekas kitas galėjo žinoti ir atspindėti savo Tėvo mintis, jausmus bei elgseną (Mato 11:27).

Žemiškasis gyvenimas ir įtakos šaltiniai

7. Kokia yra viena iš Dievo pirmagimio Sūnaus atėjimo į žemę priežasčių?

⁷ Dievo Sūnus turėjo išmokti dar daugiau, nes Jehovos tikslas buvo išugdyti jį tarnauti gailestingu Vyriausiuoju kunigu, sugebančiu ‛atjausti mūsų silpnybes’ (Žydams 4:15). Pasiruošti šioms pareigoms ir buvo viena Sūnaus atėjimo į žemę priežasčių. Čia turėdamas kūną bei kraują kaip visi žmonės, Jėzus gyveno tokiomis sąlygomis ir patyrė tokią įtaką, kokias anksčiau tik stebėjo iš dangaus. Dabar jo pojūčiai bei emocijos buvo kaip ir visų žmonių. Jėzui teko patirti nuovargį, troškulį, alkį  (Mato 4:2; Jono 4:6, 7). Negana to, jis ištvėrė visokius sunkumus bei kančias. Taip jis „išmoko klusnumo“ ir tapo visiškai tinkamas būti Vyriausiuoju kunigu (Žydams 5:8-10).

8. Ką žinome apie Jėzaus ankstyvąjį gyvenimo tarpsnį žemėje?

⁸ Ką galima pasakyti apie Jėzaus ankstyvąjį gyvenimo tarpsnį žemėje? Apie jo vaikystę parašyta nedaug. Tik Matas ir Lukas paminėjo tai, kas vyko jo gimimo laiku. Evangelijų rašytojai žinojo, kad Jėzus gyveno danguje prieš ateidamas į žemę. Ikižmogiškasis jo gyvenimo laikotarpis labiausiai ir nulėmė jo kaip žmogaus asmenybę. Tačiau Jėzaus žmogiškasis būvis nesiskyrė nuo visų kitų. Nors jis buvo tobulas, tačiau turėjo augti iš kūdikio į vaiką, paauglį, subrendusį vyrą ir visą laiką mokytis (Luko 2:51, 52). Biblijoje kalbama apie tokias Jėzaus vaikystės aplinkybes, kurios, be abejo, turėjo jam poveikį.

9. a) Iš ko matyti, kad Jėzus gimė neturtingoje šeimoje? b) Kokiomis sąlygomis Jėzus augo?

⁹ Akivaizdu, kad Jėzus gimė neturtingoje šeimoje. Tai matyti iš aukos, kurią Juozapas ir Marija atnešė į šventyklą praėjus 40 dienų nuo jo gimimo: vietoje avinėlio (deginamosios aukos) bei jauno karvelio arba purplelio (aukos už nuodėmes) jie paaukojo „porą purplelių arba du balandžiukus“ (Luko 2:24). Pagal Mozės įstatymą, tokias aukas galėjo aukoti neturtingieji (Kunigų 12:6-8). Ilgainiui ši paprasta šeima didėjo. Po stebuklingo Jėzaus gimimo Juozapas ir Marija susilaukė dar bent šešių vaikų (Mato 13:55, 56). Tad Jėzus augo didelėje ir, matyt, kukliai gyvenančioje šeimoje.

10. Kas rodo, kad Marija ir Juozapas buvo dievobaimingi?

¹⁰ Jėzus turėjo dievobaimingus, rūpestingus tėvus. Jo motina Marija buvo nuostabi moteris. Atkreipk dėmesį, kaip ją pasveikino angelas Gabrielius: „Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!“ (Luko 1:28) Juozapas irgi buvo dievotas vyras. Kasmet jis keliaudavo 150 kilometrų į Jeruzalę švęsti Paschos. Drauge eidavo ir Marija, nors to buvo reikalaujama tik iš vyrų (Išėjimo 23:17; Luko 2:41). Per vieną iš tokių švenčių Juozapas ir Marija, ilgai ieškoję, 12-metį Jėzų rado šventykloje tarp mokytojų. Susikrimtusiems tėvams Jėzus pasakė: „Argi nežinojote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?“ (Luko 2:48, 49) Jaunajam Jėzui žodis „tėvas“ turėjo šiltą, mielą atspalvį, nes jam, matyt, buvo pasakyta, kad jo tikrasis Tėvas yra Jehova. Be to, Juozapas turėjo būti geras Jėzaus įtėvis. Juk Jehova savo brangiam Sūnui auginti nebūtų parinkęs šiurkštaus, pikto vyro!

11. Kokio amato išmoko Jėzus ir ką tokie žmonės dirbo bibliniais laikais?

¹¹ Gyvendamas Nazarete, Jėzus tikriausiai  iš savo įtėvio Juozapo išmoko dailidės amato ir taip gerai jį išmanė, jog vadinosi „dailide“ (Morkaus 6:3). Bibliniais laikais dailidės statė namus, gamino baldus (stalus, kėdes, suolus) bei žemdirbių padargus. Antrajame m. e. amžiuje gyvenęs Justinas Kankinys knygoje „Dialogas su Trifonu“ rašė apie Jėzų: „Gyvendamas žemėje, jis buvo dailidė ir gamino arklus bei jungus.“ Toks darbas nebuvo lengvas, nes senovėje dailidė tikriausiai medieną ne pirkdavo, o pats eidavo išsirinkti medžio, nukirsdavo ir pargabendavo jį į namus. Todėl Jėzus žinojo, koks prakaito skonis, kaip tartis su pirkėjais ir ką reiškė aprūpinti šeimą.

12. Iš kur žinome, kad Juozapas, matyt, mirė anksčiau negu Jėzus, ir ką tai reiškė Jam?

¹² Kaip vyriausiasis sūnus, Jėzus turbūt rūpinosi šeima, nes, atrodo, Juozapas mirė anksčiau už Jėzų. * „Siono Sargybos bokšto“ 1900 metų sausio 1-osios numeryje buvo rašoma: „Pasak padavimo, Juozapas mirė, kai Jėzus dar buvo paauglys, todėl jis ėmėsi dailidės amato ir išlaikė šeimą. Tai iš dalies patvirtina Rašto eilutė, kurioje Jėzus vadinamas dailide ir rašoma apie jo motiną bei brolius, tačiau neužsimenama apie Juozapą (Morkaus 6:3). ... Tad labai tikėtina, jog ilgą 18 metų laikotarpį, nuo minėto įvykio [užrašyto Luko 2:41-49] iki krikšto, mūsų Viešpats dirbo paprastus kasdieniškus darbus.“ Marija ir Jėzus bei kiti jos vaikai, matyt, žinojo, kaip skaudu netekti brangaus vyro ir tėvo.

13. Kodėl tarnystę pradėjusio Jėzaus žinios, supratimas ir jausmai buvo tokie, kokių neturėjo joks kitas žmogus?

¹³ Jėzus, žinoma, gimė ne pasiturinčioje šeimoje ir žinojo paprasto žmogaus buitį. Paskui, 29 m. e. m., Jėzui atėjo laikas vykdyti Dievo skirtą užduotį. Tų metų rudenį jis pasikrikštijo vandenyje ir gimė kaip dvasinis Dievo Sūnus. ‛Jam atsivėrė dangūs’ — dabar, matyt, jis prisiminė savo ikižmogiškąjį gyvenimą danguje, savo buvusias mintis ir jausmus (Luko 3:21, 22). Todėl tarnystę pradėjusio Jėzaus žinios, supratimas bei jausmai buvo tokie, kokių neturėjo joks žmogus. Ne veltui Evangelijų rašytojai daugiausia kalbėjo apie Jėzaus tarnybą. Vis dėlto jie nepajėgė aprašyti visų jo žodžių bei darbų (Jono 21:25). Tačiau tai, ką jie buvo įkvėpti užrašyti, padeda mums perprasti didžiausiojo iš visų žmonių mąstymą.

Jėzaus asmenybė

14. Kaip Evangelijose aprašomas Jėzaus švelnumas, nuoširdumas?

¹⁴ Evangelijos pasakoja apie Jėzų kaip apie švelnų, nuoširdų žmogų. Jis rodė įvairius jausmus: gailestį raupsuotajam (Morkaus 1:40, 41), liūdesį dėl žmonių abejingumo (Luko 19:41, 42), teisėtą pasipiktinimą godžiais pinigų keitėjais (Jono  2:13-17). Jėzus iš užuojautos netgi pravirkdavo ir neslėpdavo savo emocijų. Mirus brangiam draugui Lozoriui, Jėzus, išvydęs jo raudančią seserį Mariją, tiek susigraudino, jog apsiverkė visų akivaizdoje (Jono 11:32-36).

15. Kaip matomas Jėzaus švelnumas iš jo požiūrio bei elgesio su kitais?

¹⁵ Jėzaus švelnumas buvo ypač matomas iš jo elgesio su kitais. Jis bendraudavo su vargšais, prislėgtais žmonėmis ir padėdavo jiems ‛rasti sielos atgaivą’ (Mato 11:4, 5, 28-30). Jam nepritrūkdavo laiko pasirūpinti ligotais žmonėmis, pavyzdžiui, kraujoplūdžiu sergančia moterimi, slapta palietusia jo drabužį, arba atkakliai šaukusiu aklu elgeta (Mato 9:20-22; Morkaus 10:46-52). Jėzus įžvelgdavo gerąsias kitų žmonių savybes ir pagirdavo, tačiau prireikus pabardavo (Mato 16:23; Jono 1:47; 8:44). Anais laikais moterys turėjo nedaug teisių, tačiau Jėzus elgėsi su jomis pakankamai kilniai ir pagarbiai (Jono 4:9, 27). Tad suprantama, kodėl kai kurios moterys noriai šelpė jį savo turtu (Luko 8:3).

16. Kas liudija apie nuosaikų Jėzaus požiūrį į gyvenimą bei materialius dalykus?

¹⁶ Savo gyvenime Jėzus laikėsi pusiausvyros. Materialūs dalykai nebuvo jam svarbiausi ir, matyt, jis tenkinosi nedaug kuo. Jis sakė ‛neturįs kur galvos priglausti’ (Mato 8:20). Tačiau Jėzus mokėjo džiaugtis draugėje. Svečiuodamasis vestuvėse, kur, be abejo, skambėjo muzika, buvo dainuojama, linksminamasi, jis nesėdėjo paniuręs. Būtent tada Jėzus padarė savo pirmą stebuklą. Pasibaigus vynui, jis pavertė vandenį puikiu gėrimu, kuris „linksmina žmogaus širdį“ (Psalmių 104:15; Jono 2:1-11). Šventė galėjo tęstis toliau ir jaunieji buvo išgelbėti nuo nepatogios situacijos. Tačiau Jėzus į pramogas žvelgė nuosaikiai, nes daug daugiau paminėta atvejų, liudijančių, kiek laiko ir jėgų jis atiduodavo tarnybai (Jono 4:34).

17. Kodėl nenuostabu, kad Jėzus buvo Didysis Mokytojas, ir ką atspindėjo jo mokymai?

¹⁷ Jėzus buvo Didysis Mokytojas. Daugumą savo pamokymų jis grindė pavyzdžiais iš kasdienio gyvenimo (Mato 13:33; Luko 15:8). Jėzus mokė puikiai — visada aiškiai, paprastai, praktiškai. Dar svarbesni buvo patys jo mokymai, atspindintys nuoširdų troškimą supažindinti savo klausytojus su Jehovos mintimis, jausmais ir keliais (Jono 17:6-8).

18, 19. a) Kokiais gyvais, raiškiais palyginimais Jėzus apibūdino savo Tėvą? b) Ką aptarsime kitame straipsnyje?

¹⁸ Dažnais palyginimais Jėzus apibūdindavo savo Tėvą taip gyvai ir raiškiai, kad klausytojui ilgam įsirėždavo atmintin. Juk viena yra apskritai kalbėti apie Dievo gailestingumą, tačiau visai kas kita prilyginti Jehovą atlaidžiam tėvui, kuris taip susigraudina pamatęs sugrįžtantį sūnų, jog ‛pribėga, puola ant kaklo ir meiliai jį pabučiuoja’ (Luko 15:11-24, Brb). Jėzus nepritarė griežtam religinių vadovų nusistatymui paniekinamai žiūrėti į paprastus žmones. Jis mokė, kad jo Tėvas yra Dievas, į kurį  lengva kreiptis ir kuriam priimtinas nuolankaus mokesčių rinkėjo maldavimas, o ne išdidaus fariziejaus pagyrūniška malda (Luko 18:9-14). Jėzus kalbėjo apie Jehovą kaip apie rūpestingą Dievą, žinantį net kada krinta žemėn smulkus žvirblelis. „Nebijokite! — Jėzus patikino savo mokinius. — Jūs vertesni už daugybę žvirblių“ (Mato 10:29, 31). Suprantama, Jėzaus „mokymas“ stulbino žmones ir traukė prie jo (Mato 7:28, 29, Brb). Štai sykį „gausi minia“ tris dienas buvo su Jėzumi net nesirūpindama valgiu! (Morkaus 8:1, 2)

¹⁹ Kokie turime būti dėkingi, kad Jehova savo Žodyje perteikė Kristaus mintį! Tačiau kaip galime ugdytis ir išreikšti Kristaus mintis bendraudami su kitais? Tai aptarsime kitame straipsnyje.

[Išnašos]

Ar tu prisimeni?

• Kodėl svarbu žinoti „Kristaus mintį“?

• Su kuo bendravo Jėzus savo ikižmogiškojo gyvenimo laiku?

• Kokiomis aplinkybėmis gyveno bei kokią įtaką patyrė Jėzus būdamas žemėje?

• Kas Evangelijose kalbama apie Jėzaus asmenybę?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 10 puslapyje]

Jėzus augo didelėje ir, matyt, kukliai gyvenančioje šeimoje

[Iliustracijos 12 puslapyje]

Mokytojai stebėjosi 12-mečio Jėzaus išmanymu bei atsakymais