„Ieškokite Jehovos ir jo jėgos“
„Ieškokite Jehovos ir jo jėgos“
„Viešpaties akys apmato visą žemę ir sustiprins tuos, kurie yra su juo visa širdimi“ (2 KRONIKŲ 16:9).
1. Kas yra galia ir kaip žmonės ja naudojasi?
ŽODŽIU „galia“ tinka apibūdinti daug ką: valdžią ir įtaką kitiems, gebėjimą veikti ir pasiekti rezultatų, fizinę, protinę bei moralinę jėgą. Žmonės negali pasigirti naudoją savo galią geram. Apie politikų galią istorikas Dž. Ektonas pasakė: „Žmogų valdžia gadina, o absoliuti valdžia visiškai sugadina.“ Šiuolaikinėje istorijoje gausu pavyzdžių, įrodančių, jog Ektono žodžiai apskritai yra teisingi. XX amžiuje kaip niekada anksčiau ‛žmogus valdė kitą žmogų jo nenaudai’ (Ekleziasto 8:9). Sugedę diktatoriai pasibaisėtinai piktnaudžiavo savo galia ir pražudė milijonus žmonių. Jėga, nevaldoma meilės, išminties bei teisingumo, yra pavojinga.
2. Paaiškink, kaip Jehova naudoja savo galią derindamas ją su kitomis savybėmis.
2 Skirtingai nuo žmonių, Dievas visada panaudoja savo galią geram. „Viešpaties [„Jehovos“, NW] akys apmato visą žemę ir sustiprins tuos, kurie yra su juo visa širdimi“ (2 Kronikų 16:9). Jehova kontroliuoja savo galią. Kantrumas neleidžia Dievui sunaikinti nedorėlių nedavus jiems galimybės atgailauti. Meilė ragina jį leisti saulei šviesti visiems žmonėms — geriems ir blogiems. Teisingumas paskatins jį galiausiai panaudoti savo jėgą mirties pradininkui — Šėtonui Velniui sunaikinti (Mato 5:44, 45; Žydams 2:14; 2 Petro 3:9).
3. Kodėl Dievo visagalybė yra pagrindas juo pasitikėti?
3 Stulbinanti mūsų dangiškojo Tėvo galia yra pasitikėjimo jo pažadais ir apsauga garantija. Įsikibęs į tėvo ranką vaikas jaučiasi saugiai tarp nepažįstamų, nes žino, kad tėvas neleis niekam jo užgauti. Mūsų dangiškasis Tėvas, „galingasis gelbėtojas“, irgi apsaugos mus nuo neatitaisomos žalos, jei su juo vaikščiosime (Izaijo 63:1; Michėjo 6:8). Jehova kaip geras Tėvas visada laikosi savo pažadų. Dėl jo beribės galios jo ‛žodis atliks, ko siųstas’ (Izaijo 55:11; Titui 1:2).
4, 5. a) Kokios buvo karaliaus Asos visiško pasitikėjimo Jehova pasekmės? b) Kas gali atsitikti, jei mes savo sunkumus spręsime pasitelkę žmonių išmonę?
4 Kodėl taip svarbu turėti omenyje, kad dangiškasis Tėvas mus saugo? Kadangi būna tokių slegiančių aplinkybių, jog galime užmiršti tikrojo saugumo šaltinį. Taip nutiko karaliui Asai, vyrui, apskritai pasitikėjusiam Jehova. Asos valdymo metu milijoninė etiopų kariuomenė puolė Judą. Matydamas priešų persvarą, Asa maldavo: „Viešpatie, Tu gali padėti ir galingam, ir bejėgiui. Padėk mums, Viešpatie, mūsų Dieve, nes mes šliejamės prie Tavęs ir Tavo vardu einame prieš šitą daugybę! Viešpatie, Tu esi mūsų Dievas, tenenugali Tavęs žmogus“ (2 Kronikų 14:11, Brb). Jehova atsakė į jo prašymą ir dovanojo jam visišką pergalę.
2 Kronikų 16:1-3). Asa atitraukė Izraelio grėsmę nuo Judo davęs kyšį Sirijos karaliui Ben Hadadui, tačiau ta sąjunga parodė, jog jis nepasitiki Jehova. Pranašas Hananis uždavė jam reikšmingą klausimą: „Argi etiopai ir libiai nebuvo didžiulė kariuomenė su nepaprastai daug kovos vežimų ir raitelių? Tačiau jis atidavė tau juos į rankas, kadangi pasitikėjai Viešpačiu“ (2 Kronikų 16:7, 8). Deja, Asa nesileido pamokomas (2 Kronikų 16:9-12). Užklupti sunkumų, pasitikėkime Dievu, o ne žmonių išmone bei jėgomis, antraip neišvengiamai nusivilsime (Psalmių 146:3-5).
5 Tačiau po daugelio ištikimos tarnybos metų Asos pasitikėjimas Jehovos gelbstinčia galia susvyravo. Norėdamas išvengti šiaurinės Izraelio karalystės grėsmės, jis kreipėsi pagalbos į Siriją (Stenkis naudotis Jehovos teikiama galia
6. Kodėl turime „ieškoti Jehovos ir jo jėgos“?
6 Jehova savo tarnams teikia galią ir apsaugą. Biblija skatina mus ‛ieškoti Jehovos ir jo jėgos’ (Psalmių 105:4, NW). Kodėl? Veikdami Dievo galia, savo jėgas panaudosime kitų labui, o ne žalai. Nėra geresnio tokios veiklos pavyzdžio kaip Jėzus Kristus, daręs daug stebuklų „Jehovos galia“ (Luko 5:17; NW). Jėzus galėjo ieškoti turtų, garbės ir net būti visagaliu karaliumi (Luko 4:5-7). Vis dėlto Dievo duotas jėgas jis skyrė žmonėms ugdyti ir mokyti, padėti ir gydyti (Morkaus 7:37; Jono 7:46). Koks puikus pavyzdys mums!
7. Kokią labai svarbią savybę ugdomės veikdami Dievo, o ne savo pačių galia?
7 Be to, visa darydami ‛Dievo dovanotomis jėgomis’, būsime kuklūs (1 Petro 4:11). Valdžios siekiantys žmonės ima pernelyg savimi pasitikėti. Toks buvo Asirijos karalius Asarhadonas, išdidžiai gyręsis: „Esu galiūnų galiūnas, didvyris, milžinas.“ O Jehova „pasirinko, kas pasauliui atrodo kvaila, kad sugėdintų išminčius“. Todėl tikrasis krikščionis giriasi ne kuo kitu, o Jehova, nes žino, kad nieko nebūtų pajėgęs padaryti savo galia. ‛Nusižemindami po galinga Dievo ranka’, susilauksime tikrojo išaukštinimo (1 Korintiečiams 1:26-31; 1 Petro 5:6).
8. Ką pirmiausia reikia daryti, kad gautume jėgų iš Jehovos?
8 Kaip galime gauti jėgos iš Dievo? Pirmiausia, turime jos melsti. Jėzus laidavo savo apaštalams, kad jo Tėvas duos šventosios dvasios tiems, kas prašo (Luko 11:10-13). Pagalvok, kiek stiprybės įkvėpė tie žodžiai Kristaus apaštalams, kai jie pakluso Dievui, o ne religiniams vadovams, įsakiusiems nebeskelbti apie Jėzų. Jehova išklausė jų nuoširdų prašymą pagalbos ir šventąja dvasia sustiprino juos toliau drąsiai skelbti gerąją naujieną (Apaštalų darbai 4:19, 20, 29-31, 33).
9. Pasakyk, koks yra antras dvasinių jėgų šaltinis ir pateik Rašto pavyzdį apie jo veiksmingumą.
Žydams 4:12). Dievo žodžio galia buvo matoma ir karaliaus Jozijo dienomis. Nors Jude karalius jau buvo sunaikinęs stabus, Jehovos šventykloje netikėtai rastas Įstatymas paskatino jį didesniam valymui. * Pats Jozijas perskaitė Įstatymą žmonėms, visa tauta sudarė sandorą su Jehova ir buvo imtasi antro, energingesnio valymo. Jozijo reforma baigėsi puikiai: „visą jo gyvenimą jie nenutolo nuo Viešpaties, savo protėvių Dievo“ (2 Kronikų 34:33).
9 Antra, turime semtis dvasinių jėgų iš Biblijos (10. Koks yra trečias būdas semtis jėgų iš Jehovos ir kodėl tai itin svarbu?
10 Trečia, Jehova mums teikia jėgų per bendravimą su krikščionimis. Paulius kvietė krikščionis reguliariai lankyti sueigas, ‛skatinti mylėti ir daryti gerus darbus’ ir drąsinti vieniems kitus (Žydams 10:24, 25). Stebuklingai iš kalėjimo išlaisvintas Petras troško pasimatyti su broliais, todėl nuskubėjo tiesiai į Jono Morkaus motinos namus, kur „nemažas būrys buvo susirinkęs melstis“ (Apaštalų darbai 12:12). Jie, žinoma, būtų galėję sėdėti savo namuose ir melstis. Tačiau jie norėjo melstis drauge ir drąsinti vienas kitą tuo sunkiu metu. Ilgos ir pavojingos kelionės į Romą pabaigoje Paulius susitiko su keletu brolių Puteoluose, o vėliau ir su kitais krikščionimis, išėjusiais jo pasitikti. Kaip apaštalas pasijuto? „Juos [pastaruosius] išvydęs, Paulius dėkojo Dievui ir įgavo naujo pasitikėjimo“ (Apaštalų darbai 28:13-15). Susitikimas su bendratikiais jį iš naujo sustiprino. Mes irgi įgauname jėgų bendraudami su krikščionimis. Kol galime naudotis laisve ir bendrauti tarpusavyje, nebandykime vieni eiti tuo siauruoju keliu į gyvenimą (Patarlių 18:1; Mato 7:14).
11. Paminėk aplinkybes, kuomet mums ypač reikia „galybės gausos“.
11 Reguliariai melsdamiesi, studijuodami Dievo Žodį ir bendraudami su savo broliais, ‛būsime tvirti Viešpatyje ir Jo galybės jėga’ (Efeziečiams 6:10). Be abejo, mums visiems reikia ‛Viešpaties tvirtybės’. Kai kurie kenčia dėl sekinančios ligos, kiti — dėl senatvės vargų arba artimojo mirties (Psalmių 41:4 [41:3, Brb]). Kitiems tenka ištverti netikinčio sutuoktinio priešiškumą. Tėvams, ypač vienišiems, sunku auklėti šeimą, kai visą dieną tenka būti darbe. Jauniems krikščionims reikia stiprybės bendraamžių spaudimui atlaikyti ir nepasiduoti pagundai vartoti narkotikus bei palaidai elgtis. Tokiems sunkumams įveikti nesidrovėkime prašyti Jehovos „visa viršijančios jėgos“ (2 Korintiečiams 4:7, Brb).
„Jis duoda nuvargusiajam jėgų“
12. Kaip Jehova stiprina mus krikščioniškoje tarnyboje?
12 Jehova taip pat suteikia jėgų savo tarnams, dirbantiems jo darbą. Izaijo pranašystėje sakoma: „Jis duoda nuvargusiajam jėgų, bėjėgiui gyvastį atšviežina. ... Tie, kurie pasitiki Viešpačiu, atgaus jėgas, pakils tarsi arų sparnais, — nepavargs bėgdami, nepails eidami“ (Izaijo 40:29-31). Apaštalas Paulius irgi gavo jėgų, įgalinančių tarnauti Dievui. Todėl jo tarnystė buvo vaisinga. Jis rašė Tesalonikos krikščionims: „Mūsų Evangelija neatėjo pas jus vien tik žodžiais, bet su jėga ir Šventąja Dvasia“ (1 Tesalonikiečiams 1:5). Pauliaus skelbimo bei mokymo galia pasireiškė tuo, kad visiškai pakeitė jo klausytojų gyvenimą.
13. Kas sustiprino Jeremiją ištverti vyraujant priešiškumui?
Jeremijo 20:9, Brb). Kas atnaujindavo jo jėgas vyraujant tokiam priešiškumui? „Viešpats yra su manimi kaip galingas karžygys!“ (Jeremijo 20:11, Brb) Suvokdamas, kokia svarbi jo žinia ir Dievo skirta užduotis, Jeremijas labai vertino Jehovos padrąsinimą.
13 Jei teritorijoje per daugelį skelbimo metų mažai kas susidomi mūsų žinia, galime nusiminti dėl žmonių abejingumo. Jeremiją irgi slėgė tautiečių priešiškumas, patyčios bei abejingumas. „Nebeminėsiu Jo [Dievo] ir nebekalbėsiu Jo vardu!“ — tarė pranašas. Tačiau jis negalėjo tylėti: Dievo žinia „buvo tarsi ugnis, uždaryta [jo] kauluose“ (Galia sužeisti ir galia išgydyti
14. a) Kokią galią turi liežuvis? b) Pateik pavyzdžių, rodančių, kokią žalą gali padaryti liežuvis.
14 Ne visa mūsų galia pareina tiesiogiai nuo Dievo. Pavyzdžiui, liežuvis gali ir sužeisti, ir išgydyti. „Mirtis ir gyvenimas yra liežuvio galioje“, — perspėja Saliamonas (Patarlių 18:21). Šėtono trumpo pokalbio su Ieva pasekmė rodo, kiek žalos gali pridaryti žodžiai (Pradžios 3:1-5; Jokūbo 3:5). Ir mes galime daug pakenkti savo kalba. Pavyzdžiui, mergina gali visai prarasti apetitą dėl užgaulios replikos apie savo svorį. Nežabotas liežuvavimas gali suardyti ilgalaikę draugystę. Liežuvį, be abejo, reikia valdyti.
15. Kaip galime savo kalba ugdyti bei gydyti?
15 Tačiau savo kalba galime ne tik kenkti, bet ir ugdyti. Viena Biblijos patarlė sako: „Neapgalvoti žodžiai yra kaip kalavijo smūgiai, o išmintingųjų liežuvis gydo“ (Patarlių 12:18). Išmintingi krikščionys naudoja liežuvio galią paguosti tuos, kurie yra prislėgti ir sielvartauja. Paauglius galima paguosti dėl jų patiriamo žalingo bendraamžių spaudimo. Pagyvenusius brolius ir sesutes supratingais žodžiais patikinkime, kad jie tebėra reikalingi ir mylimi. Ligoniui švelnūs žodžiai gali praskaidrinti dieną. Be to, savo kalba galime perduoti skvarbią Karalystės žinią visiems žmonėms, kurie mūsų klausosi. Nepritrūksime jėgų skelbti Dievo Žodį, jei tik mūsų širdis to trokš. Biblijoje rašoma: „Neatsisakyk padėti žmogui, kuriam reikia pagalbos, kai turi jėgų jam tai padaryti“ (Patarlių 3:27).
Deramas jėgų panaudojimas
16, 17. Kaip vyresnieji, tėvai, vyrai ir žmonos naudodamiesi Dievo duota valdžia gali sekti Jehovos pavyzdžiu?
16 Nors Jehova yra visagalis, jis vadovauja susirinkimui su meile (1 Jono 4:8). Juo sekdami, krikščionių prižiūrėtojai meilingai rūpinasi Dievo kaimene — naudodamiesi, bet ne piktnaudžiaudami savo valdžia. Aišku, kartais vyresniesiems reikia krikščionis ‛taisyti, drausminti, raginti’, tačiau tai turi būti daroma ‛labai kantriai ir sumaniai’ (2 Timotiejui 4:2, NW). Todėl vyresnieji nuolat apmąsto susirinkimo vadovaujantiems broliams skirtus apaštalo Petro žodžius: „Ganykite jums patikėtą Dievo kaimenę ne iš prievartos, bet su noru, kaip Dievui patinka, ne dėl bjauraus pelno, bet gera valia, ne kaip jums pavestųjų valdovai, bet kaip kaimenės pavyzdys“ (1 Petro 5:2, 3; 1 Tesalonikiečiams 2:7, 8).
17 Tėvams ir vyrams Jehova taip pat suteikė valdžią, kad naudotų ją paramai, ugdymui, apsaugai (Efeziečiams 5:22, 28-30; 6:4). Jėzaus pavyzdys rodo, kad su meile galima veiksmingai vadovauti. Nuosaikiai ir nuosekliai drausminamas vaikas nepasidarys baugštus (Kolosiečiams 3:21). Santuoka stiprėja, jei krikščionis vyras meilingai vadovauja, o žmona labai gerbia jo autoritetą ir stengiasi neperžengti Dievo nustatytų ribų — nenori dominuoti ar elgtis savavališkai (Efeziečiams 5:28, 33; 1 Petro 3:7).
18. a) Kaip galime laikytis Jehovos pavyzdžio susivaldydami nuo pykčio? b) Kokią savybę vadovaujantieji turi padėti ugdytis tiems, kuriuos prižiūri?
18 Tie, kurie vadovauja šeimoms ir susirinkimams, turi ypač valdytis ir nepasiduoti piktumui, keliančiam baimę, o ne meilę. Pranašas Nahumas pasakė: „Viešpats yra lėtas pykti ir didis savo galia“ (Nahumo 1:3, Brb; Kolosiečiams 3:19). Susivaldymas rodo žmogaus tvirtumą, o pykčio protrūkiai — silpnumą (Patarlių 16:32, Brb). Tiek šeimoje, tiek susirinkime reikia ugdyti meilę — meilę Jehovai, vienas kitam, teisingiems principams. Ji yra tvirčiausias vienybės saitas bei stipriausia paskata daryti gera (1 Korintiečiams 13:8, 13; Kolosiečiams 3:14).
19. Kokiais paguodos žodžiais Jehova mus patikina ir kaip turėtume reaguoti?
19 Pažinti Jehovą reiškia pripažinti jo galią. Per Izaiją Jehova pasakė: „Nagi, ar nežinai, ar nesi girdėjęs? Viešpats — amžinasis Dievas, kūrėjas visų žemės šalių. Nepailsta jisai nei pavargsta“ (Izaijo 40:28). Jo galia yra neišsenkanti. Jei pasikliausime juo, o ne savimi, Dievas neapleis. Jis laiduoja: „Nebijok, nes aš su tavimi esu, nebūgštauk, nes aš esu tavo Dievas! Tave stiprinsiu, — padėsiu tau, remsiu tave savo teisumo dešine“ (Izaijo 41:10). Kaip turėtume reaguoti į jo meilingą rūpinimąsi? Jehovos duotas jėgas visada naudokime kaip ir Jėzus kitiems padėti bei jiems ugdyti. Valdykime savo liežuvį, kad jis gydytų, o ne žalotų. Visada būkime budrūs dvasiškai, tvirti tikėjimu ir stiprėkime mūsų Didžiojo Kūrėjo, Jehovos Dievo, galia (1 Korintiečiams 16:13).
[Išnaša]
^ pstr. 9 Matyt, žydai rado prieš daugelį šimtmečių šventykloje padėtą Mozės įstatymo originalą.
Ar gali paaiškinti?
• Kaip Jehova panaudoja savo jėgą?
• Kaip galime gauti jėgų iš Jehovos?
• Kaip turime naudotis liežuvio galia?
• Kaip gali Dievo duota valdžia teikti naudą?
[Studijų klausimai]
[Iliustracija 15 puslapyje]
Jėzus panaudojo Jehovos duotą galią žmonėms padėti
[Iliustracijos 17 puslapyje]
Nepritrūksime jėgų skelbti Dievo Žodį, jei mūsų širdis to trokšta