Tikėk pranašišku Dievo žodžiu!

„Mes laikome pranašų žodį dar labiau patikimu“ (2 PETRO 1:19, Jr).

1, 2. Kokia buvo pati pirmoji užrašyta pranašystė ir koks klausimas joje iškeltas?

JEHOVA pasakė pirmąją užrašytą pranašystę. Adomui ir Ievai nusidėjus, Dievas kalbėjo gyvatei: „Aš sukelsiu priešiškumą tarp tavęs ir moters, tarp tavo sėklos ir moters sėklos. Ji sutrins tau galvą, o tu gelsi jai į kulnį“ (Pradžios 3:1-7, 14, 15; Brb). Turėjo praeiti daug šimtmečių, kol tie pranašiški žodžiai visiškai išaiškėjo.

² Ši pirmoji pranašystė nuodėmingai žmonijai suteikė tikrąją viltį. Vėliau Rašte buvo nurodyta, kad Šėtonas Velnias yra ta „senoji gyvatė“ (Apreiškimas 12:9). O kas turėjo būti Dievo pažadėtoji Sėkla?

Kas yra Sėkla

3. Kaip Abelis parodė tikįs pirmąja pranašyste?

³ Abelis, skirtingai nei tėvas, įrodė tikįs pirmąja pranašyste. Matyt, jis suprato, jog nuodėmei padengti turės būti pralietas kraujas. Todėl tikėjimas skatino jį aukoti gyvulių auką ir ji buvo priimtina Dievui (Pradžios 4:2-4). Tačiau, kas bus pažadėtoji Sėkla, taip ir liko neaišku.

4. Kokį pažadą Dievas davė Abraomui ir kas tuomet buvo paminėta apie pažadėtąją Sėklą?

⁴ Praėjus maždaug 2000 metų nuo Abelio, Jehova davė patriarchui Abraomui tokį pranašišką pažadą: „Aš tikrai laiminsiu tave ir padarysiu tavo palikuonis tokius gausius, kaip dangaus žvaigždės...“ „Per tavo sėklą bus palaiminti visi žmonės žemėje“ (Pradžios 22:17, 18; Vl). Iš šių žodžių buvo aišku, jog Abraomas įtraukiamas į pirmosios pranašystės įgyvendintojus: iš jo linijos turėjo kilti Sėkla, sugriausianti Šėtono darbus (1 Jono 3:8). Nei „[Abraomas] nepasidavė netikėjimui Dievo pažadu“, nei kiti ikikrikščioniškieji Jehovos liudytojai, ‛nesulaukę to, kas buvo pažadėta’ (Romiečiams 4:20, 21; Žydams 11:39). Jų tikėjimas pranašišku Dievo žodžiu nesusvyravo.

5. Per ką išsipildė Dievo pažadas apie Sėklą ir kodėl taip atsakai?

⁵ Apaštalas Paulius nurodė, kas yra Dievo pažadėtoji Sėkla: „Pažadai buvo duoti Abraomui ir jo palikuoniui [„sėklai“, NW]. Nėra pasakyta ‛ir palikuonims’, ne daugiskaita, bet kaip apie vieną: ‛ir tavo palikuoniui [„sėklai“, NW]’, tai yra Kristui“ (Galatams 3:16). Sėkla, per kurią bus palaimintos tautos, nebuvo visi Abraomo palikuonys: jai nepriklausė jo sūnaus Izmaelio bei sūnų, kurių patriarchas susilaukė nuo Ketūros,  ainiai. Palaimintoji Sėkla kilo iš jo sūnaus Izaoko ir anūko Jokūbo (Pradžios 21:12; 25:23, 31-34; 27:18-29, 37; 28:14). Jokūbas paminėjo, kad „tautos“ turės paklusti siųstajam iš Judo giminės, o vėliau buvo nurodyta Dovydo linija (Pradžios 49:10, Brb; 2 Samuelio 7:12-16). Pirmojo amžiaus žydai laukė vienintelio Mesijo, arba Kristaus (Jono 7:41, 42). Taip Dievo pranašystė apie Sėklą išsipildė per jo Sūnų Jėzų Kristų.

Pasirodo Mesijas!

6. a) Ką reiškia pranašystė apie 70 savaičių? b) Kada ir kaip Jėzus ‛padarė galą nuodėmei’?

⁶ Pranašas Danielius užrašė labai svarbią pranašystę apie Mesiją. Pirmaisiais medo Darijaus valdymo metais jis suprato, kad baigiasi 70 metų trukmės Jeruzalės nuniokojimas (Jeremijo 29:10; Danieliaus 9:1-4). Danieliui besimeldžiant, pasirodė angelas Gabrielius ir pasakė, kad ‛septyniasdešimt savaičių skirta nuodėmei galą padaryti’. Mesijas bus nužudytas 70-osios savaitės viduryje. „Septyniasdešimt metinių savaičių“ prasidėjo 455 m. p. m. e., kai Persijos karalius Artakserksas I ‛davė įsakymą atstatyti Jeruzalę’ (Danieliaus 9:20-27; Moffatt; Nehemijo 2:1-8; Brb). Mesijas turėjo ateiti po 7 savaičių ir dar 62 savaičių. Tie 483 metai tęsėsi nuo 455 m. p. m. e. iki 29 m. e. m., kuomet Jėzus pasikrikštijo ir Dievas patepė jį Mesiju, arba Kristumi (Luko 3:21, 22). Jėzus ‛padarė galą nuodėmei’ atiduodamas savo gyvybę kaip išpirką 33 m. e. m. (Morkaus 10:45). Kokie tai svarūs faktai tikėti pranašišku Dievo žodžiu! *

7. Naudodamasis Raštu, paaiškink, kaip Jėzus įgyvendino pranašystes apie Mesiją.

⁷ Tikėdami pranašišku Dievo žodžiu, galime atskirti, kas yra Mesijas. Hebrajiškuosiuose raštuose yra daugybė pranašysčių apie Mesiją; Krikščionių graikiškuosiuose raštuose tiesiogiai nurodyta, jog jos išsipildė Jėzui. Pavyzdžiui, Jėzus gimė iš mergelės Betliejuje (Izaijo 7:14; Michėjo 5:1 [5:2, Brb]; Mato 1:18-23; Luko 2:4-11). Jis buvo pašauktas iš Egipto, o jam gimus buvo išžudyti kūdikiai (Jeremijo 31:15; Ozėjo 11:1; Mato 2:13-18). Jėzus nešė mūsų negalias (Izaijo 53:4; Mato 8:16, 17). Kaip išpranašauta, jis atvyko į Jeruzalę ant asilaičio (Zacharijo 9:9; Jono 12:12-15). Prikalus Jėzų, išsipildė psalmininko žodžiai, kad kareiviai pasidalys jo drabužius ir mes burtą dėl jo apatinio drabužio (Psalmių 22:19 [22:18, Brb]; Jono 19:23, 24). Tai, kad Jėzui nesulaužė kaulų ir kad jį perdūrė, taip pat reiškė pranašystės išsipildymą (Psalmių 34:21 [34:20, Brb]; Zacharijo 12:10; Jono 19:33-37). Tai tik keletas pavyzdžių, kaip Dievo įkvėpti Biblijos rašytojai pranašysčių apie Mesiją išsipildymą susiejo su Jėzumi. *

Sveikink Mesiją Karalių!

8. Kas yra Amžinasis ir kaip išsipildė Danieliaus 7:9-14 užrašyta pranašystė?

⁸ Pirmais Babilono karaliaus Belšacaro valdymo metais Jehova siuntė savo pranašui Danieliui sapną ir nepaprastus regėjimus. Pirmiausia pranašas matė keturis didžiulius žvėris. Dievo angelas paaiškino, kad tai „keturi karaliai“, vaizdavę paeiliui iškilsiančias pasaulio imperijas (Danieliaus 7:1-8, 17). Paskui Danielius pamatė Jehovą, „Amžinąjį“, sėdintį šlovingame soste. Jis nuteisė žvėris, atėmė iš jų valdžią ir sunaikino ketvirtąjį žvėrį. Tada jis „tarsi žmogaus sūnui“ pavedė amžinai valdyti „visų kalbų tautas ir gentis“ (Danieliaus 7:9-14). Kokia  nuostabi pranašystė apie „Žmogaus Sūnaus“, Jėzaus Kristaus, pasodinimą į sostą danguje 1914 metais! (Mato 16:13)

9, 10. a) Ką vaizdavo įvairios sapne regėtos statulos dalys? b) Kaip apibūdintumei pranašystės iš Danieliaus 2:44 išsipildymą?

⁹ Danielius žinojo, kad Dievas „pašalina ir į sostą pasodina karalius“ (Danieliaus 2:21). Tikėdamas Jehova, ‛apreiškiančiu paslaptis’, pranašas išaiškino Babilono karaliaus Nebukadnecaro sapną apie didžiulę statulą. Atskiros jos dalys simbolizavo tokių pasaulio imperijų kaip Babilonas, Medija su Persija, Graikija ir Roma iškilimą bei žlugimą. Dievas įgalino Danielių apžvelgti pasaulio įvykių raidą iki mūsų laikų ir dar toliau (Danieliaus 2:24-30).

¹⁰ „Anų karalių dienomis, — pasakė pranašas, — dangaus Dievas įkurs karalystę, kuri niekad nebus sunaikinta, — ši karalystė nebus perduota kitai tautai. Ji sutrupins į šipulius visas anas karalystes ir padarys joms galą, o pati tvers amžinai“ (Danieliaus 2:44). 1914 metais pasibaigus „pagonių laikams“, Dievas įkūrė Kristaus valdomą dangiškąją Karalystę (Luko 21:24; Apreiškimas 12:1-5). Paskui Mesijo Karalystės „akmuo“ buvo Dievo galia atkirstas nuo jo visavaldystės „kalno“. Per Armagedoną tas akmuo sutrupins aną statulą ir sumals ją į dulkes. Kaip valdžios kalnas pripildė „visą žemę“, taip Mesijo Karalystė bus amžina (Danieliaus 2:35, 45; Apreiškimas 16:14, 16). *

11. Ką vaizdavo Jėzaus atsimainymas ir kaip tas regėjimas paveikė Petrą?

¹¹ Turėdamas omenyje Karalystės valdžią, Jėzus pasakė savo mokiniams: „Kai kurie iš čia stovinčių neragaus mirties, kol pamatys Žmogaus Sūnų, ateinantį su savo karalyste“ (Mato 16:28). Po šešeto dienų Jėzus pasiėmė Petrą, Jokūbą ir Joną į aukštą kalną, kur atsimainė jų akivaizdoje. Apaštalus apgaubė skaistus debesis ir pasigirdo Dievo balsas: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi. Klausykite jo!“ (Mato 17:1-9; Morkaus 9:1-9) Koks Kristaus Karalystės šlovės įvaizdis! Nenuostabu, jog, prisimindamas aną akinantį regėjimą, Petras kalbėjo: „Tad mes laikome pranašų žodį dar labiau patikimu“ (2 Petro 1:16-19; Jr). *

12. Kodėl dabar yra pats laikas įrodyti, jog tikime pranašišku Dievo žodžiu?

¹² „Pranašų žodis“ tikriausiai yra ne tik Hebrajiškųjų raštų pranašystės apie Mesiją, bet ir tai, ką pasakė Jėzus, pavyzdžiui, kad jis ateis „su didžia galybe ir šlove“ (Mato 24:30). Atsimainymas patvirtino pranašų žodį apie šlovingą Kristaus atėjimą į Karalystės valdžią. Veikiai per jo šlovingą pasirodymą bus sunaikinti netikintieji ir palaiminti tie, kurie įrodo tikį (2 Tesalonikiečiams 1:6-10). Biblijos pranašysčių išsipildymas liudija, jog dabar gyvename „paskutinėmis dienomis“ (2 Timotiejui 3:1-5, 16, 17; Mato 24:3-14). Vyriausiasis Jehovos Egzekutorius Mykolas, tai yra Jėzus Kristus, jau pasiruošęs sunaikinti šią blogą sistemą per „didelį suspaudimą“ (Mato 24:21; Danieliaus 12:1). Todėl dabar pats laikas įrodyti tikėjimą pranašišku Dievo žodžiu.

Laikykis tikėjimo pranašišku Dievo žodžiu

13. Kas gali padėti mums nepaliaujamai mylėti Dievą ir išlaikyti gyvą tikėjimą jo žodžiu?

¹³ Pirmą kartą išgirsta žinia apie Dievo pranašiško žodžio išsipildymą, be abejo, mums padarė didelį įspūdį. Tačiau ar nuo tada nenusilpo mūsų tikėjimas, ar neatšalo mūsų meilė? Stenkimės niekada  nepasidaryti kaip Efezo krikščionys, kurie ‛paliko savo pirmąją meilę’ (Apreiškimas 2:1-4). Visų mūsų, kiek laiko betarnautume Jehovai, tyko toks pavojus, jei nesistengiame ‛pirmiausia ieškoti Dievo karalystės’ ir krauti lobį danguje (Mato 6:19-21, 31-33). Kruopštus Biblijos studijavimas, reguliarus dalyvavimas krikščionių sueigose ir uolus Karalystės skelbimas padės mums nepaliaujamai mylėti Jehovą, jo Sūnų ir Raštą (Psalmių 119:105; Morkaus 13:10; Žydams 10:24, 25). O tai išlaikys gyvą mūsų tikėjimą Dievo žodžiu (Psalmių 106:12, Brb).

14. Kaip pateptiesiems krikščionims atlyginama už jų tikėjimą pranašišku Jehovos žodžiu?

¹⁴ Kaip praeityje išsipildė pranašiškas Dievo žodis, taip galime neabejoti ir jo išsipildymu ateityje. Pavyzdžiui, dabar tikrai Kristus šlovingai valdo Karalystėje ir pateptiesiems krikščionims, išlaikiusiems ištikimybę iki mirties, išsipildė pranašiškas pažadas: „Nugalėtojui aš duosiu valgyti nuo gyvybės medžio, esančio Dievo rojuje!“ (Apreiškimas 2:7, 10; 1 Tesalonikiečiams 4:14-17) Jėzus laidavo, jog šie nugalėtojai ‛valgys nuo gyvybės medžio’ dangiškajame „Dievo rojuje“. Po savo prikėlimo per Jėzaus Kristaus auką jie taps nemirtingi ir negendantys, kaip pažadėjo Jehova, „amžių [„amžinybės“, NW] Karalius, nemirtingasis, neregimasis, vienintelis Dievas“ (1 Timotiejui 1:17; 1 Korintiečiams 15:50-54; 2 Timotiejui 1:10). Koks didingas atlygis už jų neblėstančią meilę Dievui ir nesvyruojantį tikėjimą jo pranašišku žodžiu!

15. Kas yra „naujos žemės“ pamatai ir kas yra jų draugai?

¹⁵ Netrukus po ištikimų pateptųjų prikėlimo gyventi dangiškajame „Dievo rojuje“, dvasinio Izraelio likutis žemėje buvo išlaisvintas iš „didžiosios Babelės“ — pasaulinės klaidingų religijų imperijos (Apreiškimas 14:8; Galatams 6:16). Jie tapo „naujos žemės“ pamatais (Apreiškimas 21:1). Taip įsikūrė „kraštas“, virtęs dvasiniu rojumi, šiandien klestinčiu visoje žemėje (Izaijo 66:8). Į jį plaukia gausybė avims prilygintų dvasinio Izraelio draugų dabar, „paskutinėmis dienomis“ (Izaijo 2:2-4, Brb; Zacharijo 8:23; Jono 10:16; Apreiškimas 7:9).

 Žmonijos ateitis nusakyta pranašiškame Dievo žodyje

16. Kokia ateitis laukia pateptojo likučio ištikimų rėmėjų?

¹⁶ Kas laukia pateptojo likučio ištikimų rėmėjų? Jie irgi tiki pranašišku Dievo žodžiu ir viliasi paveldėti žemiškąjį Rojų (Luko 23:39-43). Tie žmonės gers iš gyvastį palaikančios „gyvybės vandens upės“ ir bus pagydyti palei ją augančių „medžių lapais“ (Apreiškimas 22:1, 2; NW). Jei ir tu turi tokią nuostabią viltį, nepaliauk mylėjęs Jehovos ir tikėjęs jo pranašišku žodžiu, kad būtumei tarp tų, kuriuos lydės beribis amžinojo gyvenimo džiaugsmas žemės Rojuje.

17. Kokios palaimos lydės žemės Rojaus gyventojus?

¹⁷ Netobulam žmogui sunku aiškiai įsivaizduoti gyvenimą būsimame žemės Rojuje, bet pranašiškas Dievo žodis pasako, kokios palaimos laukia paklusnios žmonijos. Kai nekliudomai valdys Dievo Karalystė ir jo valia bus žemėje kaip ir danguje, joks nuožmus žmogus, ir netgi žvėris, „nekenks ir nežudys“ (Izaijo 11:9, Brb; Mato 6:9, 10). Romieji paveldės žemę ir „gėrėsis taikos apstumu“ (Psalmių 37:11, Brb). Neregėsi badaujančių, nes „javų bus krašte apsčiai, net kalnų viršūnėse jie augs“ (Psalmių 72:16, Brb). Nebesilies sielvarto ašaros, nebus ligų ir net mirties (Izaijo 33:24; Apreiškimas 21:4). Ar gali įsivaizduoti — gyvenimas be gydytojų, medicinos, be ligoninių bei psichiatrijos klinikų, be laidotuvių. Kokia nuostabi ateitis!

18. a) Kas buvo laiduota Danieliui? b) Koks bus Danieliaus „atpildas“?

¹⁸ Net bendras žmonijos kapas liks tuščias ir mirtis užleis vietą prikėlimui. Tokią viltį turėjo teisusis Jobas (Jobo 14:14, 15). To tikėjosi ir pranašas Danielius, nes Jehovos angelas jam patikimai laidavo: „O tu eik savo keliu iki pabaigos ir ilsėkis! Prisikelsi savo atpildui dienų pabaigoje“ (Danieliaus 12:13). Danielius ištikimai tarnavo Dievui iki gyvenimo pabaigos. Dabar jis ilsisi mirties miegu, bet ‛kelsis’ per „teisiųjų prisikėlimą“ Kristaus Tūkstantmečio valdymo metu (Luko 14:14). Koks bus Danieliaus „atpildas“? Pasak Ezechielio pranašystės apie Rojų, visi Jehovos tautos žmonės turės savo vietą, nes žemė bus teisingai ir tvarkingai padalyta (Ezechielio 47:13—48:35). Tad Danielius turės savo dalį Rojuje, tačiau tai bus daugiau negu žemės sklypas. Jehovai įgyvendinant savo tikslus, jam irgi bus numatyta užduotis.

19. Ko reikalaujama iš tų, kurie trokšta gyventi žemės Rojuje?

¹⁹ O kaip su tavimi ir tavo atlygiu? Jei tiki Dievo Žodžiu, Biblija, matyt, taip pat trokšti gyventi žemės Rojuje. Galbūt net jau regi save ten, kaip džiaugiesi gausybe palaimų, rūpiniesi aplinka ir linksmai sveikini prikeltus mirusiuosius. Juk Rojus yra natūrali žmonijos aplinka — Dievas sukūrė pirmąją porą jame gyventi (Pradžios 2:7-9). Jis nori, kad klusnūs žmonės amžinai gyventų Rojuje. Ar savo elgsena prisiderini prie Rašto nurodymų, kad būtumei tarp milijardų tų, kurie galiausiai gyvens žemės Rojuje? Tu gali būti ten, jei tikrai myli savo dangiškąjį Tėvą Jehovą ir tvirtai tiki pranašišku Dievo žodžiu.

[Išnašos]

Kaip tu atsakytumei?

• Kokia buvo pirmoji pranašystė ir kas buvo pažadėtoji Sėkla?

• Kokios pranašystės apie Mesiją išsipildė Jėzui?

• Kaip išsipildys žodžiai iš Danieliaus 2:44, 45?

• Kokia ateitis paklusniai žmonijai žadama pranašiškais Dievo žodžiais?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 18 puslapyje]

Ar tikiesi gyventi žemės Rojuje?