„Dar nebuvo atėjusi jo valanda“
„Dar nebuvo atėjusi jo valanda“
„Nė vienas nepakėlė prieš jį rankos, nes dar nebuvo atėjusi jo valanda“ (JONO 7:30).
1. Nuo kokių dviejų dalykų priklausė Jėzaus tarnystė?
„ŽMOGAUS SŪNUS irgi atėjo ne kad jam tarnautų, bet pats tarnauti ir savo gyvybės atiduoti kaip išpirkos už daugelį“, — pasakė Jėzus Kristus savo apaštalams (Mato 20:28). Romos vietininkui Poncijui Pilotui jis tarė: „Aš tam esu gimęs ir atėjęs į pasaulį, kad liudyčiau tiesą“ (Jono 18:37). Jėzus gerai žinojo, dėl ko mirsiąs ir kokį darbą turįs iki tol padaryti. Jis taip pat žinojo, kiek laiko skirta šiai užduočiai. Jo mesijiškoji tarnystė žemėje turėjo trukti tik trejus su puse metų — nuo krikšto Jordane (29 m. e. m.) išpranašautos simboliškosios 70-osios savaitės pradžioje iki mirties ant kančių stulpo tos savaitės viduryje (33 m. e. m.) (Danieliaus 9:24-27, Brb; Mato 3:16, 17; 20:17-19). Todėl visa Jėzaus žemiškoji veikla besąlygiškai priklausė nuo dviejų dalykų: atėjimo tikslo ir jam įgyvendinti skirto laiko.
2. Kaip Evangelijose apibūdinamas Jėzus Kristus ir iš ko aišku, jog jis žinojo savo užduotį?
2 Evangelijose Jėzus Kristus apibūdinamas kaip veiklus žmogus, apkeliavęs Palestiną skersai ir išilgai, skelbęs gerąją Dievo Karalystės naujieną ir daręs daug stebuklų. Jėzui energingai pradėjus savo veiklą, apie jį buvo pasakyta: „Dar nebuvo atėjusi jo valanda.“ Ir pats Jėzus kalbėjo: „Mano metas dar neatėjo.“ O baigdamas savo tarnybą, jis sakė, jog „atėjo valanda“ (Jono 7:8, 30; 12:23). Jėzus žinojo valandą, arba jam paskirto darbo (pasibaigsiančio pasiaukojama mirtimi) trukmę, ir tai nulėmė jo žodžius bei veiksmus. Žinodami, kokį poveikį visa tai turėjo Jėzui, perprasime vidinius jo bruožus bei mąstyseną ir geriau išmoksime ‛eiti jo pėdomis’ (1 Petro 2:21).
Pasiryžęs vykdyti Dievo valią
3, 4. a) Kas atsitinka per vestuves Kanoje? b) Kodėl Dievo Sūnus nepritaria Marijos siūlymui kažką daryti vynui pasibaigus ir ko mes galime iš to pasimokyti?
3 Eina 29 m. e. m. Vos prieš kelias dienas Jėzus išsirinko savo pirmuosius mokinius. Dabar jie visi svečiuojasi vestuvėse, vykstančiose Galilėjos kaime Kanoje. Čia yra ir Jėzaus motina Marija. Veikiai baigiasi vynas. Marija manydama, kad jos sūnus turėtų kaip nors padėti, sako jam: „Jie nebeturi vyno.“ O Jėzus taria: „O kas man ir tau, moterie? Dar neatėjo mano valanda!“ (Jono 1:35-51; 2:1-4)
4 Jėzaus atsakymas senovėje įprastu klausiamuoju posakiu „O kas man ir tau, moterie?“ rodo, kad jis nepritaria siūlymui. Kodėl? Jėzui jau 30 metų. Vos prieš keletą savaičių jis pasikrikštijo, buvo pateptas šventąja dvasia ir Jono Krikštytojo įvardytas „Dievo Avinėliu, kuris naikina pasaulio nuodėmę“ (Jono 1:29-34; Luko 3:21-23). Dabar jam vadovauti turi tik jį siuntęs Aukščiausiasis Valdovas (1 Korintiečiams 11:3). Niekas, net Jėzaus artimieji, negali trukdyti jo darbui žemėje. Štai kokį ryžtą vykdyti savo Tėvo valią liudija Jėzaus atsakymas Marijai! Ir mes būkime nusiteikę „viską“ daryti dėl Dievo (Mokytojo 12:13, Brb).
5. Kokį stebuklą Jėzus Kristus padaro Kanoje ir kaip tai paveikia kitus?
5 Supratusi Jėzaus mintį, Marija iškart pasuka prie tarnų ir sako jiems: „Darykite, ką tik jis jums lieps.“ Jėzus randa išeitį: jis liepia tarnams pripilti indus vandens ir paverčia jį puikiausiu vynu. Tai buvo pirmasis stebuklas, įrodantis, jog Jėzui vadovauja Dievo dvasia. Matydami šį stebuklą, jo neseniai išrinkti mokiniai sustiprėja tikėjimu (Jono 2:5-11).
Degąs uolumu dėl Jehovos namų
6. Kodėl Jėzus pasipiktina tuo, ką mato Jeruzalės šventykloje, ir ką jis daro?
6 Štai jau 30 m. e. m. pavasaris ir Jėzus su savo bendražygiais keliauja į Jeruzalę švęsti Paschos. Ten mokiniai išvysta savo Vadovą darantį tai, ko tikriausiai niekada nematė. Godūs prekeiviai žydai pačioje šventykloje pardavinėja aukojimui skirtus gyvulius bei paukščius, už kuriuos ištikimi Dievo garbintojai moka labai didelę kainą. Pasipiktinęs Jėzus susuka iš virvučių rimbą ir išveja prekiautojus, išbarsto keitėjų pinigus, išvarto jų stalus. „Pasiimkite visa tai iš čia“, — liepia jis karvelių pardavėjams. Matydami Jėzų apimtą tokio įkarščio, mokiniai prisimena pranašystę apie Dievo Sūnų: „Uolumas dėl Tavo namų sugrauš mane“ (Jono 2:13-17; Brb; Psalmyno 69:9, Brb). Mes irgi turime uoliai sergėtis, kad nesuterštume savo garbinimo pasaulio įpročiais.
7. a) Kas skatina Nikodemą eiti pas Mesiją? b) Ko galime pasimokyti iš Jėzaus liudijimo samarietei?
7 Būdamas Jeruzalėje, Jėzus daro nuostabių ženklų ir daugelis žmonių jį įtiki. Net Nikodemas, aukščiausiojo žydų teismo narys, susidomi Jėzumi ir nakčia ateina pas jį sužinoti daugiau. Jėzus su mokiniais skelbia ir ruošia mokinius „Judėjos krašte“ apie aštuonis mėnesius. Tačiau po Jono Krikštytojo įkalinimo jie palieka Judėją ir pasuka Galilėjon. Jiems keliaujant per Samariją, Jėzus išsamiai paliudija vienai samarietei ir po šito daug tos vietovės gyventojų įtiki. Ir mes turime išnaudoti kiekvieną progą pasakoti apie Karalystę (Jono 2:23; 3:1-22; 4:1-42; Morkaus 1:14).
Plati mokymo veikla Galilėjoje
8. Kokią veiklą pradeda Jėzus Galilėjoje?
8 Iki savo mirties „valandos“ Jėzui reikia daug nuveikti dangiškojo Tėvo tarnyboje. Galilėjoje jo veikla dar didesnė nei Judėjoje bei Jeruzalėje. Jis vaikščioja „po visą Galilėją, mokydamas sinagogose, skelbdamas karalystės Evangeliją ir gydydamas žmonėse visokias ligas bei negalias“ (Mato 4:23). Per visą sritį aidi jo kvietimas: „Atsiverskite, nes prisiartino dangaus karalystė!“ (Mato 4:17) Po keleto mėnesių dviem Jono Krikštytojo mokiniams atėjus išsiteirauti paties Jėzaus apie jo veiklą, jis taria: „Keliaukite ir apsakykite Jonui, ką esate matę ir girdėję: aklieji praregi, raišieji vaikščioja, raupsuotieji apvalomi, kurtieji girdi, mirusieji prikeliami, vargdieniams skelbiama geroji naujiena. Ir palaimintas, kas nepasipiktins manimi“ (Luko 7:19-23).
9. Kodėl minios plaukia pas Jėzų Kristų ir ko galime iš to pasimokyti?
9 ‛Visame krašte sklinda garsas apie Jėzų’ ir didelės minios plaukia pas jį iš Galilėjos, Dekapolio, Jeruzalės, Judėjos ir Užjordanės (Luko 4:14, 15; Mato 4:24, 25). Žmonės eina pas Jėzų ne tik dėl stebuklingų pagydymų, bet ir dėl jo puikių mokymų. Jo žinia traukia juos ir gaivina (Mato 5:1—7:27). Jėzaus žodžiai malonūs (Luko 4:22). Minios ‛stebisi Jo mokymu’, nes Jėzus kalba iš Rašto kaip turintis galią (Mato 7:28, 29; Luko 4:32). Juk kiekvieną trauktų prie tokio žmogaus! Tad ir mes ugdykimės mokymo įgūdžius, kad tyraširdžiai žmonės susidomėtų tiesa.
10. Kodėl Nazareto gyventojai nori nužudyti Jėzų ir kodėl jiems nepasiseka?
10 Tačiau ne visi Jėzaus klausytojai linkę dėtis į širdį jo žodžius. Net tarnybos pradžioje Jėzui mokant savojo Nazareto sinagogoje bandoma jį nužudyti. Nors miestelėnai stebisi jo „maloningais žodžiais“, jie nori pamatyti stebuklų. Tačiau Jėzus nedaro ten stebuklų, o atskleidžia jų savanaudiškumą bei netikėjimą. Sinagogoje susirinkę vyrai užsirūstina ir pakilę nusivaro Jėzų ant kalno norėdami nustumti žemyn. Tačiau Jėzus išsivaduoja iš jų ir pasišalina. Jo mirties „valanda“ dar neatėjo (Luko 4:16-30).
11. a) Kodėl kai kurie religiniai vadovai ateina pasiklausyti Jėzaus? b) Kodėl Jėzų kaltina nesilaikant šabo?
11 Religiniai vadovai — Rašto aiškintojai, sadukiejai, fariziejai bei kiti — irgi dažnai ateina ten, kur Jėzus skelbia. Daugelis jų susirenka ne klausytis ir pasimokyti, o apkaltinti jį ar sugauti kalboje (Mato 12:38; 16:1; Luko 5:17; 6:1, 2). Štai lankydamasis Jeruzalėje per 31 m. e. m. Paschą, Jėzus pagydo vyrą, sirgusį 38 metus. Žydų religiniai vadovai apkaltina Jėzų nesilaikant šabo. Jis atsako: „Mano Tėvas darbuojasi ligi šiolei, todėl ir aš darbuojuosi.“ Tuomet žydai kaltina Jėzų piktžodžiavimu, kam jis, vadindamas Dievą Tėvu, tvirtina esąs jo Sūnus. Jie nori nužudyti Jėzų, bet jis su mokiniais pasitraukia iš Jeruzalės į Galilėją. Mums irgi reikėtų vengti ginčų su priešininkais ir visas jėgas skirti Karalystės skelbimui bei mokinių ruošimui (Jono 5:1-18; 6:1).
12. Kiek plati Jėzaus veikla Galilėjoje?
12 Paskui maždaug pusantrų metų Jėzus daugiausia darbuojasi Galilėjoje, o į Jeruzalę keliauja tik per tris metines žydų šventes. Iš viso jis surengia tris skelbimo keliones po Galilėją: pirmą kartą su 4 naujais mokiniais, antrą — su 12 apaštalų; į trečiąją didelę kampaniją irgi buvo pasiųsti parengti apaštalai. Kaip plačiai paskelbta tiesa Galilėjoje! (Mato 4:18-25; Luko 8:1-3; 9:1-6)
Drąsiai liudijama Judėjoje ir Perėjoje
13, 14. a) Per kokią šventę žydai nori suimti Jėzų? b) Kodėl sargybiniai nesuima Jėzaus?
13 32 m. e. m. rudenį Jėzaus „valanda“ dar neišmušė. Artėja Palapinių šventė. Įbroliai Jėzų ragina: „Keliauk iš čia į Judėją.“ Jie nori, kad Jėzus parodytų stebuklų į šventę Jeruzalėn susirinkusiems žmonėms. Tačiau Jėzus žino, jog tai pavojinga, todėl taria savo broliams: „Aš į šitą šventę [„kol kas“, NW] neisiu, nes mano metas dar neatėjo“ (Jono 7:1-8).
14 Šiek tiek palūkuriavęs, Jėzus iškeliauja į Jeruzalę, „bet ne viešai, o tarsi slapčiomis“. Žydai išties ieško jo šventėje klausinėdami: „O kur tasai?“ Iškilmėms įpusėjus, Jėzus ateina šventyklon ir ima drąsiai mokyti. Jie nori jį suimti ir galbūt uždaryti į kalėjimą arba nužudyti, tačiau nesėkmingai, nes „dar nebuvo atėjusi jo valanda“. Dabar daugelis įtiki Jėzų. Net sargybiniai, fariziejų pasiųsti suimti Jėzaus, grįžta tuščiomis ir sako: „Niekados žmogus nėra taip kalbėjęs!“ (Jono 7:9-14, 30-46)
15. Kodėl žydai griebiasi akmenų norėdami užmušti Jėzų ir kokią skelbimo kampaniją jis tuoj pat pradeda?
15 Nesutarimai tarp Jėzaus ir prieš jį nusiteikusių žydų tęsiasi šventykloje per iškilmes jam mokant apie savo Tėvą. Paskutinę šventės dieną žydai, supykę ant Jėzaus už tai, kad jis tvirtina gyvenęs dar prieš tapdamas žmogumi, griebiasi akmenų ir nori jį užmušti, tačiau jis pasislepia (Jono 8:12-59). Nesukdamas į Jeruzalę, Jėzus plačiai skelbia Judėjoje. Jis paskiria 70 mokinių, duoda nurodymus ir po du išsiunčia skelbti. Jie pirmi keliauja į visas vietoves bei miestus, kur ketina vykti Jėzus su apaštalais (Luko 10:1-24; Brb).
16. Nuo kokio pavojaus Jėzus ištrūksta per Pašventinimo iškilmes ir kokio darbo vėl imasi?
16 32 m. e. m. žiemą jau visai priartėja Jėzaus „valanda“. Jis atkeliauja Jeruzalėn į Pašventinimo iškilmes. Žydai vis ieško progos jį nužudyti. Jėzui vaikštinėjant po šventyklos stoginę, žydai jį apspinta ir iš naujo apkaltinę piktžodžiavimu, stveriasi akmenų norėdami nužudyti, tačiau jis vėl ištrūksta. Netrukus jis jau keliauja — šįkart iš Judėjos patraukia į Užjordanę ir moko Perėjos miestuose bei kaimuose. Daugelis jį įtiki. Bet gavęs žinią apie savo artimą draugą Lozorių, Jėzus pasuka atgal į Judėją (Luko 13:33; Jono 10:20-42).
17. a) Kokią skubią žinią gauna Jėzus skelbdamas Perėjoje? b) Kas rodo, kad Jėzus žino savo darbų tikslą ir jiems skirtą laiką?
17 Skubią žinią jam atsiuntė Judėjos kaime Betanijoje gyvenančios Lozoriaus seserys Morta ir Marija. „Viešpatie! Tas, kurį tu myli, serga!“ — perduoda jam. „Šita liga ne mirčiai, bet Dievo garbei, — taria Jėzus, — kad būtų pašlovintas Dievo Sūnus.“ Todėl Jėzus dar dvi dienas pasilieka toje pačioje vietovėje ir tik tada sako savo mokiniams: „Eikime vėl į Judėją!“ Skeptiškai nusiteikę, mokiniai šneka: „Rabi, ką tik žydai kėsinosi užmušti tave akmenimis, o tu vėl ten eini?“ Tačiau Jėzus žino, kad ‛dienos valandų’, arba Dievo jam skirto žemiškosios tarnystės laiko, liko nedaug ir nėmaž nedvejoja, ką ir kodėl turi daryti (Jono 11:1-10).
Stebuklas, kurio niekas negalėjo nuneigti
18. Ką randa atvykęs Betanijon Jėzus ir kas atsitinka jam pasirodžius?
18 Betanijoje Jėzų pirmoji pasitinka Morta ir taria: „Viešpatie, jei būtum čia buvęs, mano brolis nebūtų miręs.“ Paskui ateina Marija ir jų namuose susirinkę žmonės. Visi verkia. „Kur jį palaidojote?“ — klausia Jėzus. Jie sako: „Viešpatie, eik ir pažiūrėk.“ Atėjęs su visais prie kapo — akmeniu užristos olos, — Jėzus liepia: „Nuriskite akmenį!“ Nesuvokdama Jėzaus ketinimo, Morta prieštarauja: „Viešpatie, jau dvokia. Jau keturios dienos, kaip jis miręs.“ O Jėzus taria: „Argi nesakiau: jei tikėsi, pamatysi Dievo šlovę?!“ (Jono 11:17-40)
19. Kodėl Jėzus viešai meldžiasi prieš prikeldamas Lozorių?
19 Nuo Lozoriaus kapo nuritus akmenį, Jėzus ima balsiai melstis, kad žmonės žinotų, jog tai, ką jie išvys, daroma Dievo galia. Paskui jis garsiai sušunka: „Lozoriau, išeik!“ Lozorius pasirodo su aprišalais ant rankų bei kojų ir su drobule ant veido. „Atraišiokite jį ir leiskite jam eiti“, — liepia Jėzus (Jono 11:41-44).
20. Kaip reaguoja į Lozoriaus prikėlimą įvykio liudininkai?
20 Regėdami šį stebuklą, daugelis žydų, atėjusių paguosti Marijos ir Mortos, įtiki Jėzų. Kiti nueina pas fariziejus ir praneša apie įvykį. Ką šie daro? Tuojau pat jie ir aukštieji kunigai sušaukia nepaprastąjį teismo tarybos posėdį ir sunerimę aimanuoja: „Ką darysime? Šitas žmogus daro daug stebuklų. Jei taip jį paliksime, visi įtikės jį; ateis romėnai ir sunaikins šventąją vietą bei mūsų tautą.“ Vyriausiasis kunigas Kajafas sako: „Jūs nieko neišmanote ir nepagalvojate, jog jums geriau, kad vienas žmogus mirtų už tautą, o ne visa tauta žūtų.“ Nuo tos dienos jie susimoko nužudyti Jėzų (Jono 11:45-53).
21. Kas keičiasi sulig Lozoriaus prikėlimu?
21 Jėzus atvyko Betanijon kiek vėlėliau, todėl turėjo progą padaryti tokį stebuklą, kurio niekas negali nuneigti. Gavęs iš Dievo galią, Jėzus prikėlė vyrą, mirusį prieš keturias dienas. Netgi autoritetingoji teismo taryba priversta tai pripažinti ir nusprendžia nužudyti Stebukladarį! Sulig šiuo stebuklu įvyksta Jėzaus tarnystės permaina — metas, kai „dar nebuvo atėjusi jo valanda“, virsta laiku, kuomet ‛ateina jo valanda’.
Kaip atsakytumei?
• Kaip Jėzus parodo žinąs Dievo paskirto darbo tikslą ir metą?
• Kodėl Jėzus nepritaria savo motinos pasiūlymui kažką daryti pasibaigus vynui?
• Ko galime pasimokyti iš to, kaip Jėzus dažniausiai elgdavosi su priešininkais?
• Kodėl Jėzus delsia išgirdęs apie Lozoriaus ligą?
[Studijų klausimai]
[Iliustracijos 12 puslapyje]
Jėzus savo jėgas skyrė Dievo duotai užduočiai vykdyti