Saugok savo vardą

ŽMOGUS, projektuojantis puikius pastatus, laikomas prityrusiu architektu. Mergina, atsidavusi mokslui, išgarsėja kaip talentinga studentė. Nieko neveikiantis žmogus gali įgyti tinginio vardą. Biblijoje gero vardo svarba pabrėžiama tokiais žodžiais: „Geriau turėti gerą vardą, negu didelius turtus; malonė vertesnė už sidabrą ar auksą“ (Patarlių 22:1).

Geras vardas per tam tikrą laiką pelnomas daugybe nežymių poelgių. Tačiau užtenka vieno neprotingo poelgio, kad jį prarastum. Pavyzdžiui, vienas seksualinio palaidumo atvejis gali suteršti puikią reputaciją. Biblijoje, Patarlių knygos 6-ajame skyriuje, senovės Izraelio karalius Saliamonas perspėja dėl požiūrio bei poelgių, teršiančių reputaciją bei kenkiančių mūsų santykiams su Jehova Dievu. Tai neapgalvoti įsipareigojimai, tingumas, melas bei lytinis amoralumas — iš esmės dalykai, kurių Jehova nekenčia. Jei kreipsime dėmesį į šį patarimą, tai padės mums išsaugoti savo gerą vardą.

Venk neapgalvotų įsipareigojimų

Patarlių 6-asis skyrius prasideda tokiais žodžiais: „Mano vaike, jei laidavai savo kaimynui, jei kitam už jį padavei ranką, esi susisaistęs savo lūpų pareiškimu, esi įkliuvęs per savo ištartą žodį, daryk ką nors, mano vaike, ir išsinarpliok, nes esi patekęs į savo kaimyno rankas.“ „Eik, nusižemink ir maldauk savo artimą“ (Patarlių 6:1-3; Brb).

Šioje patarlėje patariama neįsipainioti į kitų, ypač pašaliečių, verslo reikalus. Taip, izraelitai turėjo ‛paremti į skurdą patekusį brolį’ (Kunigų 25:35-38). Tačiau kai kurie apsukruoliai įsiveldavo į verslo avantiūras ir, ką nors įtikinę ‛laiduoti’ už juos, gaudavo finansinę paramą. Taip aniems tekdavo atsakyti už skolą. Panašių situacijų gali pasitaikyti ir šiais laikais. Pavyzdžiui, prieš suteikdama paskolą, kurią mano esant rizikingą, finansinė organizacija gali pareikalauti, kad dar vienas asmuo pasirašytų sutartį. Kaip neišmintinga būtų imtis tokio neapgalvoto įsipareigojimo kieno nors vardu! Dėl to galime patekti į finansinius spąstus ir netgi įgyti blogą vardą bankų bei kitų kreditorių akyse!

O kaip tada, jei atsidūrėme keblioje padėtyje padarę tai, kas iš pradžių atrodė išmintinga, bet, labiau įsigilinus, pasirodė kvaila?  Patarimas toks: atidėk į šalį išdidumą ir atkakliai prašyk — „maldauk savo artimą“. Kad atitaisytum padėtį, turi daryti visa, kas įmanoma. Viename žinyne aiškinama: „Išbandyk visas įmanomas priemones, kol susitarsi su savo priešininku ir išspręsi klausimą taip, kad tavo laidavimas negalėtų pakenkti tau ar tavo šeimai.“ Tai turėtų būti padaryta nedelsiant, nes karalius priduria: „Neužmik ir neužmerk akių, kol neišsigelbėsi kaip gazelė nuo medžiotojo, kaip paukštis nuo gaudytojo“ (Patarlių 6:4, 5). Jei tik galima, geriau susilaikyti nuo neišmintingo pasižadėjimo, negu įsipainioti į jo pinkles.

Būk darbštus kaip skruzdėlė

„Nueik pas skruzdėlę, dykaduoni, patyrinėk jos kelius ir pasimokyk išminties“, — pataria Saliamonas. Kokios išminties galime įgyti iš mažos skruzdėlytės? Karalius atsako: „Neturėdama jokio vado, pareigūno ar valdovo, ji pripildo savo sandėlius vasarą ir surenka peną per pjūtį“ (Patarlių 6:6-8).

Skruzdėlės yra nepaprastai organizuotos ir puikiai bendradarbiauja viena su kita. ‛Neturėdamos jokio vado, pareigūno ar valdovo’, jos instinktyviai renka maisto atsargas ateičiai. Tiesa, yra skruzdė karalienė, tačiau ji — karalienė tik tokia prasme, kad deda kiaušinėlius ir yra tam tikros kolonijos motina. Ji neįsakinėja. Net neturėdamos viršininko, kuris jas be paliovos ragintų, ar prižiūrėtojo, kuris kontroliuotų, skruzdėlės triūsia nenuilsdamos.

Ar neturėtume irgi būti tokie darbštūs kaip skruzdėlės? Ar esame kontroliuojami, ar ne, stropiai dirbti ir stengtis atlikti savo darbą kuo našiau yra naudinga. Taip, kad ir kur būtume — mokykloje, savo darbo vietoje ar užsiimtume dvasine veikla, — turėtume stengtis visomis išgalėmis. Kaip skruzdėlė turi naudos iš savo darbštumo, taip Dievas nori, kad mes ‛mėgautumės visais savo triūso vaisiais’ (Mokytojo 3:13, 22; 5:18). Atlygis už sunkų triūsą — švari sąžinė ir pasitenkinimas (Mokytojo 5:12 [5:11, Brb]).

Dviem retoriniais klausimais Saliamonas bando pažadinti vangųjį iš tingulio: „Kiek ilgai tu drybsosi, dykaduoni? Kada kelsiesi iš miego?“ Pamėgdžiodamas jo kalbą, karalius tęsia: „‛Truputį pamiegoti, truputį pasnausti, truputį rankas sudėjus pailsėti’, — ir skurdas užklups tave kaip plėšikas, o nepriteklius — kaip ginkluotas karys“ (Patarlių 6:9-11). Kol tinginys ilsisi, skurdas užklumpa kaip galvažudys ir nepriteklius kaip ginkluotas plėšikas. Tinginio laukai greit priauga piktžolių bei dilgėlių (Patarlių 24:30, 31). Jo verslo sumanymai per trumpą laiką nueina niekais. Kiek laiko darbdavys pakęs dykinėtoją? Ar moksleivis, kuris labai tingi mokytis, gali tikėtis, jog jam seksis mokykloje?

Būk sąžiningas

Apibūdindamas dar kitokią elgseną, žlugdančią žmogaus reputaciją visuomenės akyse bei griaunančią jo santykius su Dievu, Saliamonas tęsia: „Suktas ir nedoras žmogus gyvena apgaulingai kalbėdamas, jis merkia akimi, nenustovi vietoje, rodo ženklus pirštais, klastinga širdimi rengia pikta, nuolat sėdamas vaidus“ (Patarlių 6:12-14).

Taip aprašomas apgavikas. Melagis paprastai stengiasi nuslėpti, kad sako netiesą.  Kaip? Ne tiktai „apgaulingai kalbėdamas“, bet ir elgesiu. Vienas mokslininkas aiškina: „Gestai, balso tonas ir net veido išraiška yra apgalvoti suktybės metodai; už apgaulingo nuoširdumo slypi iškreiptas mąstymas ir nesutarimo dvasia.“ Toks netikęs žmogus rezga pragaištingus planus ir nuolat kelia nesutarimus. Kas jo laukia?

„Žūtis tokį žmogų ištiks staiga, akimirksniu, be vilties atsitiesti“ — sako Izraelio karalius (Patarlių 6:15). Kai melagis demaskuojamas, jo reputacija akimirksniu žlunga. Kas juo bepasitikės? Jo galas iš tikrųjų baisus, nes „visų melagių“ laukia amžinas sunaikinimas (Apreiškimo 21:8). Tad nedvejodami ‛visame kame elkimės dorai’ (Hebrajams 13:18).

Neapkęsk to, ko neapkenčia Jehova

Neapykanta blogiui sulaiko nuo veiksmų, kenkiančių mūsų reputacijai! Tad ar neturėtume ugdytis neapykantos blogiui? Tačiau ko būtent turėtume nekęsti? Saliamonas teigia: „Viešpats nekenčia šešių dalykų, septyni yra pasibjaurėjimas Jo akyse: išdidus žvilgsnis, meluojantis liežuvis, rankos, praliejančios nekaltą kraują, širdis, planuojanti nedorybę, kojos, greitos bėgti į pikta, neteisingas liudytojas, kalbantis melą ir žmogus, sėjantis nesantaiką tarp brolių“ (Patarlių 6:16-19, Brb).

Patarlėje minimi septyni pagrindiniai dalykai, kuriais iš esmės pasireiškia visoks blogis. „Išdidus žvilgsnis“ ir „širdis, planuojanti nedorybę“, — tai nuodėmingos mintys. „Meluojantis liežuvis“ bei „neteisingas liudytojas, kalbantis melą“, — smerktini žodžiai. „Rankos, praliejančios nekaltą kraują“, ir „kojos, greitos bėgti į pikta“, — nuodėmingi darbai. O ypač Jehova nekenčia tokių asmenų, kurie su pasimėgavimu kursto nesantaiką tarp žmonių, šiaip jau taikiai sugyvenančių. Septintas dalykas, pridėtas prie šešių reiškia, jog sąrašo neketinta užbaigti, nes žmonės daro vis daugiau blogų darbų.

Iš tikrųjų mes turime išsiugdyti neapykantą tam, ko Dievas nekenčia. Pavyzdžiui, turime vengti „išdidaus žvilgsnio“ arba kokios nors kitokios išdidumo apraiškos. Žinoma, vengtinos ir žalingos paskalos, nes taip lengvai sėjama „nesantaika tarp brolių“. Skleisdami nemalonius gandus, nepateisinamą kritiką ar melą, galbūt ‛neliejame nekalto kraujo’, tačiau tikrai galime sugadinti kito asmens gerą reputaciją.

„Negeisk jos grožio“

Kitą dalį savo patarimų Saliamonas pradeda taip: „Mano vaike, laikykis savo tėvo įsakymo ir neatmesk savo motinos mokymo. Laikyk juos pasirišęs prie širdies, pasikabink ant kaklo.“ Kodėl to reikia? „Kad ir ką darysi, jie tau padės; kai gulsiesi miego, jie tave saugos, kai atsibusi, su tavimi bendraus“ (Patarlių 6:20-22).

Ar Rašto auklyba iš tikrųjų apsaugos mus nuo lytinio amoralumo žabangų? Taip, nes esame patikinami: „Įsakymas yra žiburys, mokymas — šviesa, o drausmės pamokymai — gyvenimo kelias; jie apsaugos tave nuo palaidos moters, nuo svetimautojos vilionių“ (Patarlių 6:23, 24). Jei prisimename patarimą iš Dievo Žodžio ir naudojamės juo kaip ‛žibintu savo žingsniams ir šviesa savo takui’, galėsime atsispirti meilikaujamiems  amoralios moters ar vyro kvietimams (Psalmyno 119:105).

„Negeisk jos grožio savo širdyje, nesileisk užburiamas jos žvilgsnių.“ Kodėl? „Dėl paleistuvės vyras lieka tik su duonos kąsniu, neištikimoji medžioja jo brangią gyvybę“ (Patarlių 6:25, 26; Brb).

Ar Saliamonas parsiduodančia paleistuve vadina svetimaujančią žmoną? Galbūt. O gal jis turi omenyje skirtingas pasekmes amoralių santykių su parsiduodančia paleistuve ir svetimavimo su kito vyro žmona. Kiekvienas, palaikantis intymius santykius su parsiduodančia paleistuve, gali ‛likti tik su duonos kąsniu’ — visiškai nuskursti. Jis netgi gali susirgti skausmingomis ir sunkiomis lytiškai perduodamomis ligomis, tarp jų mirtinu AIDS. Kita vertus, žmogui, turėjusiam lytinių santykių su kito vyro žmona, pagal Įstatymą grėsė dar griežtesnė tiesioginė bausmė. Neištikima žmona stato į pavojų savo neteisėto partnerio „brangią gyvybę“. „Turima galvoje... ne tik gyvenimo sutrumpėjimas dėl palaido elgesio, — sakoma viename žodyne. — Nuodėmiautojas baustinas mirtimi“ (Kunigų 20:10; Pakartoto Įstatymo 22:22). Nors tokia moteris ir būtų gražios išvaizdos, ji jokiu būdu neturi būti trokštama.

‛Neimk ugnies į savo añtį’

Dar labiau pabrėždamas svetimavimo pavojų, Saliamonas klausia: „Ar gali žmogus paimti ugnį į savo antį ir nesudeginti drabužių? Ar gali kas, vaikščiodamas ant žarijų, nenusideginti kojų?“ Paskui paaiškina šį palyginimą: „Taip ir tas, kas įeina pas artimo žmoną; kas paliečia ją, neliks nekaltas [„nenubaustas“, BD]“ (Patarlių 6:27-29, Brb). Toks nuodėmiautojas, be abejo, bus nubaustas.

„Žmonės neniekina vagies, kuris būdamas alkanas vagia, kad numalšintų alkį,“ — primenama mums. Tačiau ir tuo atveju „pagautas jis turi atmokėti septyneriopai ir atiduoti visą savo namų turtą“ (Patarlių 6:30, 31). Senovės Izraelyje iš vagies buvo reikalaujama atsiskaityti, net jeigu jam tektų atiduoti visa, ką turi. * Kaip dar labiau baustinas svetimautojas, — juk jo poelgiui nėra pateisinimo!

„Bet žmogus, kuris svetimauja, sveiko proto neturi“, —pažymi Saliamonas. Jam trūksta sveikos nuovokos, nes „jis pats save pražudo“ (Patarlių 6:32; Brb). Išoriškai toks asmuo gali atrodyti turintis gerą reputaciją, tačiau kaip vidinis žmogus jis labai stokoja deramo padorumo.

Tai dar ne visi svetimavimo vaisiai. „Žaizdų ir nešlovės jis susilauks, jo gėda nebus išdildyta; nes pavydas sužadins vyro įniršį, jis nepasigailės keršto dieną. Jis nepriims jokios išpirkos ir nenusiramins, nors duotum jam daugybę dovanų“ (Patarlių 6:33-35, Brb).

Vagis gali atsiteisti už tai, ką pavogęs, tačiau svetimautojas išsipirkti negali. Kokį atlygį pasiūlyti įniršusiam vyrui? Tikriausiai piktadarys jokiais maldavimais neišprašys jo pasigailėjimo. Svetimautojas neturi kaip atlyginti padarytos žalos. Gėda ir nešlovė, kurią jis užsitraukė, pasilieka. Be to, jis jokiu būdu negali išsipirkti nuo pelnytos bausmės.

Kaip išmintinga nesusitepti svetimavimu ir kita elgsena bei pažiūromis, kurios teršia mūsų gerą vardą ir gali užtraukti gėdą Dievui! Tad saugokimės neapgalvotų įsipareigojimų. Tegul darbštumas ir teisingumas puošia mūsų reputaciją. Jei stengsimės nekęsti to, ko nekenčia Jehova, turėsime gerą vardą jo ir žmonių akyse.

[Išnaša]

[Iliustracija 25 puslapyje]

Gerai pagalvok, ar laiduoti už kito paskolą

[Iliustracija 26 puslapyje]

Būk darbštus kaip skruzdėlė

[Iliustracija 27 puslapyje]

Saugokis žalingų paskalų