Biblija — vienų branginta, kitų uždrausta

„Norėčiau, kad šventosios knygos būtų verčiamos į visas kalbas“, — rašė XVI amžiaus olandų mokslininkas Erazmas Roterdamietis.

ŠIS vyras labiausiai troško, kad visi žmonės galėtų skaityti ir suprasti Šventąjį Raštą. Tačiau Biblijos priešininkai piktai atmetė šią idėją. Iš tiesų Europoje tuomet grėsė pavojus kiekvienam, kas nors šiek tiek domėjosi Biblijos turiniu. Anglijoje parlamentas priėmė įstatymą, skelbiantį, jog „asmuo, skaitantis Šventąjį Raštą angliškai, turi netekti žemės, viso turto bei gyvybės..., o jeigu atleistas nuo bausmės jis toliau nepaklūsta ir daro tą patį, turi būti pirmiau pakartas už neištikimybę karaliui, o paskui sudegintas už nusikaltimą Dievui erezija“.

Europos žemyne katalikų inkvizitoriai nuožmiai persekiojo „eretiškas“ sektas, tokias kaip valdensai Prancūzijoje, kad galėtų sunaikinti už įprotį skelbti „iš evangelijų, laiškų bei kitų šventų raštų..., nes skelbti bei aiškinti šventąjį raštą pasauliečiams griežtai uždrausta“. Daugybė vyrų ir moterų, branginusių Bibliją, patyrė baisias kančias ir mirtį. Jie rizikuodavo užsitraukti sunkiausias bausmes vien už tai, kad mokė savo  vaikus maldos „Tėve mūsų“ ir Dešimties įsakymų.

Tokį atsidavimą Dievo Žodžiui širdyse puoselėjo daugelis anglų kolonistų, ieškoję gyvenamos vietos Šiaurės Amerikoje. Tuo ankstyvuoju laikotarpiu Amerikoje „skaitymas ir religija buvo neatsiejami ir tai lėmė kultūrą, pagrįstą išimtinai Biblijos pažinimu“, — sakoma knygoje A History of Private Life—Passions of the Renaissance. Viename pamoksle, išleistame 1767 metais Bostone, buvo toks nurodymas: „Stropiai skaitykite šventąjį raštą. Kas rytą ir vakarą iš savo Biblijos privalote perskaityti po skyrių.“

Barnos tyrinėtojų grupės iš Ventūros (Kalifornija) duomenimis, daugiau kaip 90 procentų amerikiečių turi vidutiniškai po tris Biblijas. Paskutiniai tyrimai rodo, kad nors Biblija ten vis dar labai vertinama, „jos skaitymas, studijavimas bei pritaikymas... liko praeityje“. Jos turinio daugelis beveik nežino. Vieno laikraščio apžvalgininkas pažymėjo: „Mintis, kad [Biblija] tikrai gali padėti įveikti dabartines problemas bei rūpesčius, mažai kam ateina į galvą.“

Pasaulietinė mąstysena

Žmonės įsitikinę, kad sėkmę galima pasiekti tik vadovaujantis protu ir veikiant drauge, o Biblija, jų manymu, tėra viena iš daugelio knygų, kurioje išdėstytos religinės pažiūros bei asmeninė patirtis. Jie nelaiko jos faktų ir tiesos knyga.

Tad kaip žmonės sprendžia vis didėjančias ir sunkėjančias problemas? Gyvendami dvasinėje tuštumoje, jie neturi aiškių moralinių ir religinių gairių bei nurodymų. Jie yra lyg bevairiai laivai, „siūbuojami ir nešiojami bet kokio mokymo vėjelio, žmonių apgaulės, jų gudrumo“ (Efeziečiams 4:14).

Todėl dera paklausti: ar Biblija tėra tik paprasta religinė knyga, ar tikras Dievo Žodis, turintis praktinės bei gyvybiškai svarbios informacijos? (2 Timotiejui 3:16, 17) Ar verta ją tyrinėti? Tai apsvarstysime tolesniame straipsnyje.

[Iliustracija 3 puslapyje]

Erazmas Roterdamietis

[Šaltinio nuoroda]

From the book Deutsche Kulturgeschichte

[Iliustracija 4 puslapyje]

Valdensai buvo persekiojami už skelbimą iš Šventojo Rašto

[Šaltinio nuoroda]

Stichting Atlas van Stolk, Rotterdam