Kaip įveikti neigiamus jausmus
Kaip įveikti neigiamus jausmus
● Asafas skundėsi: „Argi ne veltui laikiau savo širdį tyrą ir ploviausi rankas, parodydamas, kad esu nekaltas? Juk diena iš dienos kenčiu vargą, kas rytą tu mane nuplaki“ (Psalmyno 73:13, 14).
● Baruchas dūsavo: „Vargas man! Mano kančią Viešpats širdgėla pasunkino. Pavargau dejuodamas, atilsio sau rasti negaliu“ (Jeremijo 45:3).
● Noomė raudojo: „Visagalis labai apkartino mano gyvenimą.“ „Išėjau turtinga, bet Viešpats mane parvedė atgal tuščiomis rankomis. Kaipgi galite vadinti mane Noome, jeigu Viešpats nukamavo mane, jeigu Visagalis davė man nelaimę?“ (Rūtos 1:20, 21; Brb)
BIBLIJOJE pateikiama daugybė pavyzdžių, kai ištikimus Jehovos garbintojus kartais apimdavo neviltis. Būdami netobuli mes visi kartais taip jaučiamės. Kai kurie iš mūsų, pergyvendami ką nors tragiška, gali būti linkę nusivilti labiau už kitus — galbūt net kažkiek gailėti savęs.
Tačiau tokios nevaldomos emocijos gali sugriauti mūsų santykius su kitais ir su Jehova Dievu. Viena savęs perdėtai gailėti linkusi krikščionė prisipažįsta: „Esu atsisakiusi daugybės kvietimų į pobūvius, nes jaučiausi nesanti verta tų susirinkimo bendratikių draugystės.“ Kaip stipriai tokie jausmai veikia žmogaus gyvenimą! Kaip juos nugalėti?
Artinkis prie Jehovos
73-iojoje psalmėje Asafas atvirai rašė apie tai, kas jį trikdė. Lygindamas savo padėtį su sėkmingu nedorėlių gyvenimu, jis pajuto pavydą. Jis pastebėjo, kad išdidūs ir žiaurūs bedieviai, rodos, lieka nenubausti. Tada Asafas suabejojo, ar verta dorai gyventi (Psalmyno 73:3-9, 13, 14).
Ar teko, kaip Asafui, stebėti tariamą sėkmę nedorėlių, kurie didžiuojasi savo nusikaltimais? Kaip Asafas įveikė neigiamus jausmus? Jis tęsia: „Nors mėginau suprasti, vis tiek tai man atrodė beviltiška užduotis, kol neįėjau į Dievo šventovę; tik įėjęs suvokiau, kas nutiks nedorėliams“ (Psalmyno 73:16, 17). Asafas ėmėsi tinkamų veiksmų — kreipėsi į Jehovą malda. Vėliau apaštalo Pauliaus užrašytais žodžiais tariant, Asafas nuslopino savyje „juslinį žmogų“, pažadindamas „dvasinį žmogų“. Atgaivinęs dvasinį regėjimą, jis suprato, kad Jehova neapkenčia blogio, ir, atėjus tinkamam laikui, nedorėliai bus nubausti (1 Korintiečiams 2:14, 15).
Kaip svarbu leisti, kad Biblija padėtų sutelkti dėmesį į tikrovę! Jehova primena Galatams 6:7-9). Jehova užves nedorėlius „ant slidaus šlaito“; jis pastums juos „į žūtį“ (Psalmyno 73:18). Dievo teisingumas visada triumfuos.
mums, kad jis žino nedorėlių darbus. Biblija moko: „Neapsigaukite! Dievas nesiduoda išjuokiamas. Ką žmogus sėja, tai ir pjaus... Nepailskime daryti gera“ (Nenutrūkstama dvasinio maitinimosi prie Jehovos stalo programa bei naudingas bendravimas su Dievo tauta padės tau stiprinti tikėjimą ir įveikti nusivylimą arba kitus neigiamus jausmus (Hebrajams 10:25). Likdamas artimas Dievui kaip Asafas, patirsi meilingą Jo paramą. Asafas tęsė: „Aš nuolat esu su Tavimi, Tu laikai nutvėręs mano dešinę ranką. Tu vesi mane savo patarimu ir galiausiai paimsi į šlovę“ (Psalmyno 73:23, 24, Brb). Viena krikščionė, su kuria vaikystėje buvo blogai elgiamasi, įsitikino, kokie išmintingi šie žodžiai. „Glaudus bendravimas su susirinkimu, — sako ji, — padėjo man pažvelgti į gyvenimą kitaip. Labai aiškiai supratau, kad meilingi krikščionių vyresnieji yra ne policininkai, bet ganytojai.“ Taip, atsikratyti žalingų emocijų gali padėti užjaučiantys krikščionių vyresnieji (Izaijo 32:1, 2; 1 Tesalonikiečiams 2:7, 8).
Priimk Jehovos patarimą
Pranašo Jeremijo sekretorius Baruchas dėl savo paskyrimo buvo emociškai prislėgtas. Tačiau Jehova švelniai atkreipė Barucho dėmesį į tikrovę: „Tu geidi sau didelių dalykų? Negeisk! Nes štai aš atvesiu nelaimę visai žmonijai, — sako Viešpats, — bet tau aš duosiu gyvybę kaip grobį, kur tik tu nueisi!“ (Jeremijo 45:2-5, Jr)
Jehova nedviprasmiškai išaiškino Baruchui, kad jo nusivylimo priežastis — jo paties savanaudiški siekiai. Baruchas negalėjo džiaugtis Dievo duotu pavedimu, kol pats sau geidė didelių dalykų. Ir tu galbūt suvoki, kad veiksmingas žingsnis įveikti nusivylimą yra vengti to, kas atitraukia dėmesį, ir siekti dvasios ramybės, kurią teikia dievobaimingas pasitenkinimas (Filipiečiams 4:6, 7).
Tapusi našle Noomė neleido, kad sielvartas dėl vyro ir dviejų sūnų netekties sukliudytų jai iškeliauti iš Moabo. Tačiau, atrodo, jog kurį laiką dėl savęs ir dviejų marčių ji jautė kartėlį. Išsiųsdama jas Rūtos 1:13, 20, Brb).
namo Noomė kalbėjo: „Man labai skaudu dėl jūsų, bet Viešpaties ranka yra prieš mane.“ Atkeliavusi į Betliejų ji atkakliai tvirtino: „Nevadinkite manęs Noeme [„Mano malonumas“], vadinkite mane Mara [„Karčiąja“], nes Visagalis labai apkartino mano gyvenimą“ (Tačiau Noomė neraudojo viena ir neatsiskyrė nuo Jehovos bei jo tautos. Būdama Moabe ji girdėjo, kad „Viešpats aplankė savo tautą, duodamas jiems duonos“ (Rūtos 1:6, Brb). Ji suprato, kad geriausia jai būti su Jehovos tauta. Tada kartu su marčia Rūta Noomė grįžo į Judą. Rūtai ji sumaniai patarė, kaip elgtis su jų giminaičiu ir giminės turto atpirkėju Boazu.
Taip pat ir šiandien ištikimieji, netekę savo sutuoktinių dėl jų mirties, sėkmingai įveikia emocinę įtampą darbuodamiesi krikščionių susirinkime. Jie, kaip ir Noomė, toliau kreipia dėmesį į dvasinius dalykus kasdien skaitydami Dievo Žodį.
Kodėl naudinga taikyti Dievo išmintį
Šios Biblijos ištraukos padeda suprasti, kaip išvengti neigiamų jausmų padarinių. Asafas ieškojo pagalbos Jehovos šventykloje ir kantriai laukė Jehovos. Baruchas paklausė patarimo ir stengėsi nenukrypti į materializmą. Noomė darbavosi Jehovos tautoje ir ruošė Rūtą tikrojo Dievo garbinimo privilegijoms (1 Korintiečiams 4:7; Galatams 5:26; 6:4).
Tu gali įveikti nusivylimą bei kitus neigiamus jausmus mąstydamas apie nuostabias pergales, kurias Jehova davė visai savo tautai arba pavieniams jos nariams. Todėl apmąstyk svarbiausią Jehovos meilės padiktuotą poelgį — išpirką už tave. Brangink nuoširdžią krikščionių brolijos meilę. Sutelk dėmesį į būsimą Dievo naująjį pasaulį. Ir reaguok kaip Asafas: „O man gera būti arti Dievo; prisiglaudžiau pas Viešpatį Dievą, kad apsakyčiau visus jo darbus“ (Psalmyno 73:28).