„Iki pasimatymo Dievo Karalystėje“

„Brangus drauge Rupertai, šiandien mane nuteisė mirti. Neliūdėk. Siunčiu linkėjimus tau ir visiems tavo namiškiams. Iki pasimatymo Dievo Karalystėje.“

ŠIUOS žodžius 1942-ųjų birželio 8-ąją parašė Francas Drozgas. Netrukus jis buvo nacių kareivių sušaudytas. Kodėl?

Remiantis Mariboro nacionalinio išsivadavimo muziejaus (Slovėnija) dokumentais, šis 38 metų amžiaus kalvis atsisakė prisidėti prie Wehrmannschaft, vokiečių sukarinto padalinio okupuotoje Slovėnijoje. Jis buvo Biblijos tyrinėtojas, arba bibelforšeris, kaip tuose kraštuose tada vadino Jehovos liudytojus. Elgdamasis pagal Izaijo 2:4 užrašytus žodžius, jis nerėmė nacių kovos veiksmų, nes laikė save Dievo Karalystės valdiniu (Mato 6:33).

Gimtajame Ptujo mieste Francas buvo žinomas kaip uolus gerosios naujienos apie Dievo Karalystę skelbėjas (Mato 24:14). Nors teko patirti daug sunkumų, šios naujienos jis nesiliovė skelbti iki pat arešto 1942-ųjų gegužę.

Daugelis Slovėnijos Jehovos liudytojų patyrė žiaurius nacių persekiojimus. Francui vienam iš pirmųjų už religinius įsitikinimus buvo įvykdyta mirties bausmė. Jį, kaip ir pirmojo amžiaus krikščionis, stiprino žodžiai: „Per daugelį vargų mes turime įeiti į Dievo karalystę“ (Apaštalų darbų 14:22). Tikėjimas tos dangiškosios vyriausybės realumu akivaizdus iš jo paskutinių žodžių: „Iki pasimatymo Dievo Karalystėje.“

[Iliustracijų šaltinių nuorodos 32 puslapyje]

Francas Drozgas: Photo Archive-Museum of National Liberation Maribor, Slovenia; laiškas: originalas saugomas Nacionalinio išsivadavimo muziejuje Maribore (Slovėnija)