Rodyti straipsnį

Rodyti turinį

Simbolinės širdies priepuolio galima išvengti

Simbolinės širdies priepuolio galima išvengti

Simbolinės širdies priepuolio galima išvengti

Per vieną treniruotę staiga susmuko ir mirė, regis, puikios sveikatos, aukščiausią meistriškumo laipsnį pasiekęs pasaulinio lygio sportininkas. Tai buvo Sergejus Grinkovas, čiuožėjas, dukart laimėjęs olimpinį auksą; jo karjera nutrūko vos spėjus išgarsėti — jaunuoliui buvo 28. Kokia tragedija! Nuo ko sportininkas mirė? Jį ištiko širdies priepuolis. Kalbama, jog mirtis jį užklupo visiškai netikėtai, nes sportininkas nejautė jokių širdies ligos požymių. Tačiau po tyrimų paaiškėjo, kad širdis buvo išsiplėtusi, o vainikinės arterijos labai užsikimšusios.

NORS galbūt atrodo, kad širdies priepuoliai dažnai ištinka be perspėjimo, medicinos specialistai sako, jog tokie atvejai reti. Iš tiesų į tokius perspėjamuosius signalus kaip dusulys, antsvoris ar krūtinės ląstos skausmai dažniausiai nekreipiama dėmesio. Paprastai, jei širdies priepuolis ir nesibaigia mirtimi, dauguma jį patyrusių žmonių visam gyvenimui lieka invalidai.

Medikų nuomone, siekiant užkirsti kelią širdies priepuoliui, reikia nuolat rūpintis savo mityba, gyvensena ir reguliariai tikrintis sveikatą. * Tokios priemonės bei nuoširdus noras daryti būtinus pakeitimus labai padės išvengti sunkių širdies priepuolio padarinių.

Tačiau yra ir kitokia širdis, kuri verta dar didesnio dėmesio. „Saugok su visu stropumu savo širdį, — perspėjama Biblijoje, — nes iš jos teka gyvenimo versmė“ (Patarlių 4:23, Brb). Aišku, ši Rašto citata daugiausia nurodo simbolinę širdį. Kad apsaugotume fizinę širdį, reikia būti budriems, bet dar svarbiau likti budriems, jei nuo dvasiškai mirtinų ligų norime apsaugoti savo simbolinę širdį.

Kaip ištinka simbolinės širdies priepuolis

Vienas iš patikimiausių būdų išvengti tiek fizinės, tiek simbolinės širdies priepuolio yra išsiaiškinti, kas jį sukelia, ir imtis reikiamų priemonių. Todėl apsvarstykime kai kuriuos svarbiausius veiksnius, dėl kurių iškyla sunkumų tiek su tikrąja, tiek su simboline širdimi.

Maistas. Plačiai pripažinta, kad greitmaistis, nors ir skanus, yra mažai arba visai nenaudingas sveikatai. Panašiai yra ir su beverčiu dvasiniu maistu: jis lengvai prieinamas ir viliojantis, bet žalingas asmens dvasinei sveikatai. Žiniasklaida gudriai pateikia gausybę informacijos, skatinančios neteisėtą seksą ir narkotikų vartojimą, smurtą ir okultizmą. Maitinti savo protą tokiu maistu reiškia statyti simbolinę širdį į mirtiną pavojų. Dievo Žodyje perspėjama: „Visa, kas pasaulyje, tai kūno geismas, akių geismas ir gyvenimo puikybė, o tai nėra iš Tėvo, bet iš pasaulio. Praeina pasaulis ir jo geismai. Kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius“ (1 Jono 2:16, 17).

Naudingas sveikatai maistas — vaisiai ir žalios daržovės — beverčio maisto mėgėjus menkai tevilioja. Panašiai vertingas ir sotus dvasios penas gali mažai masinti tą, kas yra papratęs maitinti savo protą ir širdį pasaulietišku maistu. Ilgainiui toks žmogus galbūt besimaitina tik Dievo Žodžio „pienu“ (Hebrajams 5:13). Jis ilgai nepasiekia dvasinės brandos, reikalingos imtis svarbiausių pareigų krikščionių susirinkime ir tarnyboje (Mato 24:14; 28:19; Hebrajams 10:24, 25). Kai kurie savo dvasinėms jėgoms taip leidžia nusilpti, kad nustoja skelbti!

Kitas pavojus kyla dėl to, kad išorė gali būti apgaulinga. Kol krikščioniškos pareigos atliekamos — nors ir paviršutiniškai — galbūt neaišku, kad dėl slapto potraukio į materializmą arba pramogas, kurioms būdingas amoralumas, smurtas bei okultizmas, simbolinė širdis vis labiau silpsta. Kartais atrodo, jog toks sugedęs dvasinis maistas žmogaus dvasingumui didelio poveikio nedaro, bet simbolinę širdį jis gali paralyžiuoti taip, kaip tikrąją širdį prasta mityba, dėl kurios kraujagyslės tampa mažiau elastingos, o tai kenkia širdžiai. Jėzus perspėjo saugotis, kad į širdį neprasiskverbtų nederami troškimai. Jis sakė: „Kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi“ (Mato 5:28). Taip, netinkamas dvasinis maistas gali sukelti simbolinės širdies priepuolį. Tačiau susirūpinimą kelia ir kitkas.

Mankšta. Puikiai žinoma, kad prie tikrosios širdies priepuolio gali prisidėti nejudri gyvensena. Panašiai sunkių padarinių gali sukelti ir dvasinis tingumas. Pavyzdžiui, koks nors asmuo galbūt kažkiek dalyvauja krikščioniškoje tarnyboje, bet apsiriboja tuo, kas jam patogu ir beveik arba visiškai nesistengia tapti „tinkamu darbininku, neturinčiu ko gėdytis, be iškraipymų skelbiančiu tiesos žodį“ (2 Timotiejui 2:15). Arba jis lanko kai kurias krikščionių sueigas, bet galbūt beveik nesiruošia joms ir yra pasyvus. Galbūt jis nekelia sau dvasinių tikslų, neturi potraukio į dvasinius dalykus arba ne itin jais domisi. Laikui bėgant dėl dvasinės mankštos stokos tikėjimas, jei jis ir buvo, nusilpsta ar net visai išblėsta (Jokūbo 2:26). Apaštalas Paulius rašydamas hebrajams krikščionims paminėjo šį pavojų, nes, matyt, kai kurie iš jų buvo pasidarę dvasiškai tingūs. Atkreipkime dėmesį, kaip jis perspėjo apie tokios gyvensenos poveikį: „Žiūrėkite, broliai, kad kurio jūsų širdyje neužsimegztų netikėjimo piktybė, atitolinanti nuo gyvojo Dievo. Verčiau raginkite vieni kitus kasdien — kol dar tebėra šiandien, — kad kurio iš jūsų neužkietintų nuodėmės klasta“ (Hebrajams 3:12, 13).

Įtampa. Dar viena svarbi aplinkybė, kuri gali sukelti širdies priepuolį, — pernelyg didelė įtampa. Tokia įtampa, arba „kasdieniai rūpesčiai“, lengvai gali tapti lemtingi ir simbolinei širdžiai, netgi paveikti auką taip, kad ši visiškai nustotų tarnauti Dievui. Dėl to svarbus Jėzaus perspėjimas: „Saugokitės, kad jūsų širdis nebūtų apsunkusi nuo svaigalų, girtybės ir kasdienių rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai. It žabangai ji užgrius“ (Luko 21:34, 35). Be to, simbolinę širdį gali neigiamai paveikti ilgai trunkanti kančia dėl slaptos nuodėmės. Karalius Dovydas buvo patyręs, ką reiškia tokios žalingos įtampos sukeltas skausmas, kai sakė: „Nebėra... poilsio mano kauluose dėl mano nuodėmės. Mano kaltės iškilo virš mano galvos; lyg sunki našta jos pasidarė man per sunkios“ (Psalmyno 38:3, 4, Brb).

Pernelyg didelis pasitikėjimas savimi. Daugelis širdies priepuolį patyrusių asmenų net prieš pat jam ištinkant buvo įsitikinę esą geros sveikatos. Dažnai tokie žmonės atsisakydavo sveikatos patikrinimo kaip visiškai bereikalingo dalyko. Galbūt kai kurie panašiai mano, jog nieko negali atsitikti vien dėl to, kad jie jau kurį laiką yra krikščionys. Tokie žmonės galbūt neprisiverčia pasitikrinti savo dvasinės būklės, arba ištirti savęs, kol neištinka nelaimė. Labai svarbu turėti omenyje vieną apaštalo Pauliaus duotą gerą patarimą dėl pernelyg didelio pasitikėjimo savimi: „Todėl, kas tariasi stovįs, težiūri, kad nepultų.“ Išmintinga pripažinti savo prigimties netobulumą ir reguliariai išsitirti dvasinę būklę (1 Korintiečiams 10:12; Patarlių 28:14).

Neignoruokime perspėjamųjų signalų

Šventasis Raštas simbolinės širdies būklę ne veltui laiko itin svarbia. Jeremijo 17:9, 10 (Brb) rašoma: „Širdis yra labai klastinga ir be galo nedora. Kas ją supras! Aš, Viešpats, ištiriu širdį, išbandau inkstus ir atlyginu kiekvienam pagal jo kelius ir jo darbų vaisius.“ Tačiau Jehova ne tik tiria mūsų širdį, bet ir teikia meilingą pagalbą, kad galėtume ją tinkamai išsitirti patys.

Mes laiku gauname priminimų per „ištikimą ir protingą vergą“ (Mato 24:45, Jr). Pavyzdžiui, vienas iš dažniausiai pasitaikančių būdų, kuriuo simbolinė širdis gali mus suklaidinti, yra skatinimas atsiduoti pasaulietinėms svajonėms. Tai neįgyvendinamos, tuščios fantazijos. Jos gali būti labai žalingos ypač tada, jei sužadina nedoras mintis. Todėl turime jas visiškai atmesti. Jei kaip ir Jėzus nekenčiame nedorybės, saugosime savo širdį ir pasaulietinių svajonių vengsime (Hebrajams 1:8, 9).

Be to, krikščionių susirinkime gauname meilingą vyresniųjų pagalbą. Nors kitų rūpinimasis mumis tikrai vertingas, vis dėlto už savo simbolinę širdį esame atsakingi kiekvienas asmeniškai. ‛Visa ištirti’ ir ‛patikrinti save, ar laikomės tikėjimo’ privalome patys (1 Tesalonikiečiams 5:21; 2 Korintiečiams 13:5).

Saugokime širdį

Biblijos principas „ką žmogus sėja, tai ir pjaus“ tinka ir turint omenyje simbolinės širdies būklę (Galatams 6:7). Dažnai paaiškėja, kad, atrodo, netikėta dvasinė katastrofa — tai tik pasekmė ilgo, užslėpto piktnaudžiavimo tuo, kas dvasiškai žalinga: pornografija, besaikiu materialinių gėrybių troškimu ar aukštos padėties arba valdžios siekimu.

Todėl, kad apsaugotume simbolinę širdį, būtina atidžiai žiūrėti, kuo maitinamės dvasiškai. Maitinkime protą ir širdį Dievo Žodžiu. Venkime beverčio protinio maisto, kuris taip lengvai prieinamas ir toks patrauklus kūnui, bet simbolinę širdį daro nejautrią. Pritaikydamas deramą analogiją iš medicinos srities, psalmininkas perspėja: „Jų širdis atbukusi ir nutukusi“ (Psalmyno 119:70).

Jei trukdo įsisenėjusios slaptos ydos, stenkis išrauti jas su šaknimis, kad neužkimštų tavo simbolinių arterijų. Jei pasaulis ima rodytis patrauklus ir žadantis daug malonumų, apmąstyk išmintingą apaštalo Pauliaus patarimą. Jis rašė: „Sakau jums, broliai: laikas trumpas! Belieka tiems, ... kurie užsiėmę pasaulio reikalais, [gyventi] tarsi neužsiėmę. Juk šio pasaulio pavidalas praeina“ (1 Korintiečiams 7:29-31). Jei pradėtų vilioti materialiniai turtai, atkreipk dėmesį į Jobo žodžius: „Jeigu dėjau viltis į auksą, sakydamas tauriajam auksui: ‛Tu mano apsauga’, — tai irgi būtų teistinas nusižengimas, nes būčiau atmetęs Dievą aukštybėse“ (Jobo 31:24, 28; Psalmyno 62:11 [62:10, Brb]; 1 Timotiejui 6:9, 10).

Biblijoje aiškinama, kaip pavojinga užsispyrusiai atmesti jos patarimą, ir perspėjama: „Kas dažnai baramas, bet užkietina savo sprandą, bus staiga sunaikintas ir nebeatsigaus“ (Patarlių 29:1, Brb). Priešingai, tinkamai rūpindamiesi savo simboline širdimi, galime patirti pasitenkinimą ir dvasios ramybę, kurią teikia paprasta, tvarkinga gyvensena. Ją tikroji krikščionybė ir rekomenduoja. Apaštalas Paulius buvo įkvėptas parašyti: „Žinoma, maldingumas yra didelis pelnas, kai pasitenkinama tuo, ką turi. Juk mes nieko neatsinešėme į pasaulį ir nieko neišsinešime. Turėdami maisto ir drabužį, būkime patenkinti“ (1 Timotiejui 6:6-8).

Taip, lavindamiesi ir ugdydamiesi atsidavimą Dievui, užsitikrinsime, kad mūsų simbolinė širdis būtų sveika ir stipri. Rūpestingai pasirinkdami dvasinį maistą neleisime, kad šio pasaulio pragaištinga gyvensena ir mąstysena kaip nors kenktų mūsų dvasingumui. O svarbiausia, naudodamiesi Jehovos priemonėmis, kurias jis teikia per savo organizaciją, nuolat prisiverskime pasitikrinti savo simbolinę širdį. Kruopštūs patikrinimai padės išvengti baisių simbolinės širdies priepuolio padarinių.

[Išnaša]

^ pstr. 4 Daugiau informacijos galite rasti Jehovos liudytojų leidžiamo žurnalo Atsibuskite! straipsnių serijoje „Širdies priepuolis. Ką daryti?“ (1996 m. gruodžio 8 d., yra rusų k.)

[Anotacija 10 puslapyje]

NETINKAMAS DVASINIS MAISTAS SIMBOLINĘ ŠIRDĮ GALI PARALYŽIUOTI TAIP, KAIP TIKRĄJĄ ŠIRDĮ PRASTA MITYBA: DĖL JOS KRAUJAGYSLĖS TAMPA MAŽIAU ELASTINGOS, O TAI KENKIA ŠIRDŽIAI

[Anotacija 10 puslapyje]

DVASINIS TINGUMAS GALI SUKELTI SUNKIŲ PADARINIŲ

[Anotacija 11 puslapyje]

„KASDIENIAI RŪPESČIAI“ SIMBOLINEI ŠIRDŽIAI LENGVAI GALI TAPTI PRAŽŪTINGI

[Iliustracija 11 puslapyje]

Nesirūpinimas simboline širdimi gali sukelti daug skausmo

[Iliustracijos 13 puslapyje]

Ugdytis gerus dvasinius įpročius reiškia saugoti simbolinę širdį

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 9 puslapyje]

AP Photo/David Longstreath