Kiek svarbi švara?

ŠVARĄ kiekvienas supranta savaip. Štai mažas vaikas, motinos liepiamas nusiprausti, gali manyti, jog užtenka po tekančiu vandeniu palaikyti pirštus ir suvilgyti lūpas. Tačiau motina žino geriau. Nusivedusi vaiką atgal į vonią, ji išmuilina jo rankas ir veidą, paskui gausiai nuplauna vandeniu — nepaisydama jo garsių protestų!

Žinoma, pasaulyje požiūris į švarą skiriasi — nelygu, kur žmogus užaugo. Anksčiau daugelyje šalių mokyklose buvo paisoma švaros ir tvarkos, todėl moksleiviai ugdydavosi gerus švaros įpročius. Šiandien kai kurių mokyklų kiemai tiek pilni šiukšlių, kad labiau panašūs į sąvartynus, o ne į žaidimų ar sporto aikšteles. O pačios klasės? Darenas, vienos Australijos vidurinės mokyklos sargas, sako: „Dabar šiukšlės mėtosi ir klasėse.“ Daugelis mokinių nurodymą „Pakelk“ ar „Sutvarkyk“ supranta kaip nuobaudą. Bėda ta, kad kai kurie mokytojai patalpas liepia valyti už bausmę.

Kita vertus, suaugusieji ne visuomet yra geras švarumo pavyzdys tiek kasdieniniame gyvenime, tiek verslo srityje. Štai daugelis viešų vietų paliktos tokios netvarkingos, kad nemalonu žiūrėti. Kai kurios pramonės įmonės teršia aplinką. Vis dėlto teršėjai yra ne pačios įmonės ar verslo firmos, o jose dirbantys žmonės. Nors svarbiausia pasaulinės taršos ir jos baisių padarinių priežastis yra godumas, iš dalies kalti blogi žmonių įpročiai. Vienas buvęs aukštas Australijos Federacijos pareigūnas pritarė šiai nuomonei sakydamas: „Visuomenės sveikatos problemų sumažėtų, jei kiekvienas žmogus — vyras, moteris, vaikas — rūpintųsi švara.“

Vis dėlto kai kam atrodo, kad švara yra asmeniškas reikalas ir niekas neturėtų į tai kištis. Tačiau kaip iš tikrųjų?

Švara labai svarbi, kai tenka rūpintis valgiu — pirkti maistą turguje, valgyti restorane, vaišintis pas draugus. Ypatingos švaros tikimasi iš tų, kurie gamina ir patiekia maistą. Jų ar mūsų  nešvarios rankos gali būti daugelio ligų priežastis. O ligoninė? Tai juk vieta, kur reikalaujama išskirtinės švaros. Žurnale The New England Journal of Medicine buvo rašoma, jog neplaudami rankų gydytojai ir slaugytojos pacientams perneša infekciją ir jų gydymas kasmet atsieina iki dešimties milijardų dolerių. Mes pagrįstai norime žinoti, ar mūsų sveikatai nekils grėsmė dėl kieno nors blogų įpročių.

Pavojus kyla ir tuomet, kai kas nors tyčia ar neapgalvotai užteršia mūsų vandens šaltinį. O ar saugu būtų vaikščioti basam paplūdimiu, kuriame mėtosi narkomanų panaudoti švirkštai? Dar svarbesnis klausimas: ar laikausi švaros savo paties namuose?

Suelen Hoi knygoje Chasing Dirt (Kova su nešvara) klausia: „Ar tebesame tokie švarūs kaip anksčiau?“ Ir atsako: „Tikriausiai ne.“ Kaip pagrindinę to priežastį ji iškelia kintančias socialines vertybes. Patys retai būdami namuose, žmonės samdo namų tvarkytojus. Taigi aplinkos švarai jie teikia vis mažiau reikšmės. „Man nesvarbu, ar dušas švarus, — svarbu, kad švarus aš pats, — sako vienas vyras. — Jeigu namai ir netvarkingi, bent pats atrodau švariai.“

Tačiau švarumas yra ne vien tik tvarkinga išorė. Švara — tai visuotinės sveikos gyvensenos normos. Tai kartu proto ir širdies būklė, mūsų moralė, tikėjimo dalykai. Pažiūrėkime, kaip visa tai siejasi su švara.