Tikroji švara. Kas tai?

PASIBAISĖTINOS sanitarinės sąlygos Europoje ir Jungtinėse Valstijose XVIII ir XIX amžiuje paskatino tuometinius misionierius skelbti vadinamąją „švaros doktriną“. Šioje doktrinoje purvas buvo lyginamas su nuodėme, o apie švarą sakoma, kad ji priartina prie Dievo. Galbūt dėl to paplito aksioma „Švara neatsiejama nuo dievotumo“.

Panašiai skelbė Gelbėjimo armija, įkurta Viljamo ir Katrin Butų. Kaip teigiama knygoje Health and Medicine in the Evangelical Tradition, vienas pirmųjų jų šūkių buvo: „Muilas, sriuba ir išgelbėjimas.“ Paskui, kai Lui Pasteras ir kiti parodė akivaizdų ryšį tarp ligų ir bakterijų, tie atradimai skatino ieškoti naujų sveikatos gerinimo būdų.

Buvo imtasi skubių priemonių, pavyzdžiui, nebereikalauti liudininkams teisme bučiuoti Biblijos, panaikinti atsigėrimui skirtus bendro naudojimo puodelius mokyklose ir geležinkelio stotyse. Netgi bendrą taurę, naudojamą religinėse apeigose, mėginta pakeisti taurėmis kiekvienam asmeniui. Taigi tie pirmieji pionieriai, atrodo, gerokai pakeitė  žmonių požiūrį į švarą. Poveikis buvo toks didelis, kad viena rašytoja tai pavadino „švaros aistra“.

Vis dėlto ta „švaros aistra“, matyt, buvo paviršutiniška. Netrukus sumanūs prekybininkai paprastą muilą pavertė grožio priemone. Išradinga reklama įtikino pirkėjus, kad naudodami tam tikras asmens higienos priemones jie įgis socialinį statusą, kurio jiems pavydės kiti. Televizija skatina tokias fantazijas. Klestintys ir žavūs žmonės, rodomi reklamose ir muilo operose, retai kada matomi tvarkantys savo namus, šluojantys kiemą, renkantys šiukšles ar valantys, ką priteršia jų numylėti šunys ir katės.

Kiti samprotauja taip: eidamas į darbą užsidirbi pinigų, o tvarkydamasis ir triūsdamas namuose nieko negauni. Kam rūpintis aplinka, jeigu iš to jokio pelno? Todėl kai kurie žmonės šiandien mano, kad būti švariems — tai laikytis tik asmens higienos.

Dievo požiūris į švarą

Nėra abejonių, kad pirmieji bandymai mokyti švaros pagerino žmonių gyvenimo sąlygas. Ir tai nenuostabu, nes švarumas yra savybė, būdinga šventam ir tyram Dievui Jehovai ir kylanti iš jo. Jis moko mus to, kas naudinga: būti šventiems ir tyriems visuose savo keliuose. (Izaijo 48:17; 1 Petro 1:15)

Mokydamas mus Jehova Dievas pats rodo pavyzdį. Švarumas, kaip ir kitos jo neregimosios ypatybės, aiškiai matomas kūrinijoje. (Romiečiams 1:20) Mes pastebime, kad kūrinija nieko neteršia. Žemė su daugybe savo ekologinių ciklų stebuklingai apsivalo, nes sukurta žmogui švariai, sveikai gyventi. Tokius savaime apsivalančius kūrinius galėjo sukurti tik tyrai mąstantis Kūrėjas. Iš to galime padaryti išvadą, kad Dievo garbintojai turi būti tyri visa savo gyvensena.

Keturi švarumo aspektai

Biblijoje atskleidžiama, kad Dievo garbintojai turi stengtis būti švarūs keturiais aspektais. Apsvarstykime tai.

Dvasinis tyrumas. Tai pats svarbiausias aspektas, nes jis susijęs su amžinojo gyvenimo perspektyva. Tačiau būtent į šį švaros aspektą mažiausiai kreipiama dėmesio. Būti dvasiškai tyram reiškia niekada neperžengti ribos, Dievo nustatytos tarp teisingo ir klaidingo garbinimo, nes Dievas visokį klaidingą garbinimą laiko netyru. Apaštalas Paulius rašė: „Todėl: Išeikite iš jų ir atsiskirkite, — sako Viešpats, — ir nelieskite netyrų daiktų. Tuomet aš jus priimsiu.“ (2 Korintiečiams 6:17) Mokinys Jokūbas irgi pasakė labai aiškiai: „Tyras ir nesuteptas pamaldumas [„garbinimas“, NW] Dievo, mūsų Tėvo, akyse yra... sergėti save nesuterštą šiuo pasauliu.“ (Jokūbo 1:27)

Dievas akivaizdžiai parodė, jog jam nepriimtinas teisingo garbinimo maišymas su klaidingu. Klaidingas garbinimas dažnai susijęs su netyrais ritualais ir niekingais stabais bei dievais. (Jeremijo 32:35) Taigi tikrieji krikščionys turi vengti kaip nors įsitraukti į netyrą garbinimą. (1 Korintiečiams 10:20, 21; Apreiškimo 18:4)

Moralė. Čia Dievas irgi nurodo aiškią ribą tarp to, kas tyra, ir kas netyra. Pasaulis pasidarė toks, kaip aprašyta Efeziečiams 4:17-19: „Jų protavimas aptemęs, jie svetimi Dievo gyvenimui... Jie surambėjo ir pasidavė juslingumui, godžiai ieškodami visokių netyrų pasitenkinimų.“  Toks amoralus mąstymas pasireiškia įvairiopai, atvirai ir subtiliai, taigi krikščionys turi būti budrūs.

Dievą mylintieji žino, kad prostitucija, homoseksualizmas, ikisantuokiniai lytiniai santykiai ir pornografija yra Jehovos moralės normų pažeidimas. Tačiau tai įprasta pramogose ir mados pasaulyje. Krikščionys turi vengti tokių įpročių. Per daug trumpi ir atviri drabužiai susirinkimo sueigose ar pobūviuose atkreipia bereikalingą dėmesį į kūną ir rodo atsainų asmens požiūrį į moralę. Tokia apranga ne tik skatina neskaistų pasaulietinį mąstymą tarp krikščionių, bet ir žadina netyras aplinkinių mintis. Šioje srityje krikščionys turi stengtis parodyti „iš aukštybių kilusią išmintį“. (Jokūbo 3:17)

Proto tyrumas. Slapčiausios proto kertelės neturi būti netyrų minčių saugykla. Jėzus dėl netyro mąstymo perspėjo: „Kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi.“ (Mato 5:28; Morkaus 7:20-23) Geidulingų minčių gali kilti žiūrint pornografines nuotraukas ar filmus, skaitant rašinius apie nepadorų seksualinį elgesį ar klausantis nešvankių dainų. Taigi krikščionys turi saugotis nesusiteršti puoselėdami netyras mintis, kurios skatina kalbėti ir elgtis netyrai ir bedieviškai. (Mato 12:34; 15:18)

Fizinė švara. Šventumas ir fizinė švara Biblijoje glaudžiai siejami. Štai Paulius rašė: „Mylimieji, ... apsivalykime nuo visų kūno ir dvasios dėmių, Dievo baime padarydami savo šventumą tobulą.“ (2 Korintiečiams 7:1) Tikrieji krikščionys turi stengtis patys būti švarūs, valyti ir tvarkyti savo namus ir aplinką kiek leidžia jų sąlygos. Net jei skalbimui ar maudymuisi trūksta vandens, krikščionys privalo kiek galėdami būti švarūs ir tvarkingi.

Fizinė švara taip pat reikalauja nevartoti tabako, narkotikų, nepiktnaudžiauti alkoholiu, nes tai teršia ir žaloja kūną. Giesmių giesmėje minimas piemuo mėgavosi šulamietės drabužių aromatu. (Giesmių giesmės 4:11) Kad neskleistume nemalonių kvapų, turime rūpintis asmenine higiena. Kvepalų ir odekolonų dvelksmas malonus, tačiau reguliaraus  maudymosi ir švarių drabužių neatstoja.

Svarbu nuosaikumas

Kai kurie žmonės turi kraštutinį požiūrį į fizinę švarą. Tačiau fanatiškai švarindamiesi prarasime gyvenimo džiaugsmą. Be to, tai atims daug brangaus laiko. O netvarkingi ir nešvarūs namai gali pareikalauti brangaus remonto. Rūpinantis namų švara ir tvarka geriau laikytis vidurio.

Neapsigriozdinkime. Užgriozdintus namus ar kambarius sunku valyti ir tokiose prikrautose patalpose nelengva aptikti šiukšles. Kuklų neužverstą butą sutvarkome daug greičiau. Biblijoje esame raginami gyventi paprastai: „Turėdami maisto ir drabužį, būkime patenkinti.“ (1 Timotiejui 6:8)

Tvarkykimės. Kiekvienas gyventojas atsakingas už savo namų švarą. Jei netvarkingi kambariai, tokie pat bus ir namai. Tvarka yra tuomet, kai visi daiktai padėti tinkamose vietose. Pavyzdžiui, nedera nešvarius drabužius laikyti miegamajame ant grindų. O visur besimėtantys žaislai ir įrankiai netgi kelia pavojų. Dėl nenoro tvarkytis namuose atsitinka daug nelaimių.

Taigi švara ir krikščioniška gyvensena — du neatsiejami dalykai. Dievo nurodytąjį kelią pranašas Izaijas vadino „šventuoju Keliu“. Jis dar įspėjo, jog „kas netyras, tas negalės juo eiti“. (Izaijo 35:8) Taigi ugdydamiesi gerus švaros įpročius dabar aiškiai parodome tikį Dievo pažadu greitai įkurti švarų rojų žemėje. Tada visuose šios puikios planetos kampeliuose žmonės šlovins Jehovą Dievą visiškai laikydamiesi jo tobulų švaros normų. (Apreiškimo 7:9)

[Iliustracija 6 puslapyje]

Kiekvienas gyventojas atsakingas už savo namų švarą

[Iliustracija 7 puslapyje]

Žemė stebuklingai apsivalo