Ką netobulam žmogui reiškia laikytis ištikimybės?

KADANGI visi žmonės netobuli ir nesugeba tinkamai prisiderinti prie Dievo normų, aišku, jog būti ištikimiems nereiškia elgtis ar kalbėti tobulai. Rašte veikiau parodoma, kad tokia ištikimybė — tai visiškai, iš širdies atsiduoti. Dovydas dėl silpnybės padarė keletą sunkių nuodėmių, bet vis dėlto vaikščiojo ‘su ištikima širdimi’, nes priėmė pabarimą ir pasitaisė. (1 Karalių 9:4, Vl) Taip jis įrodė, kad širdyje puoselėjo nuoširdžią meilę Jehovai Dievui. (Psalmyno 26:1-3, 6, 8, 11) Dovydas paskui mokė savo sūnų Saliamoną: „O tu, mano sūnau Saliamonai, pažink savo tėvo Dievą ir tarnauk jam visa širdimi ir visa gyvastimi, nes Viešpats tiria kiekvieną širdį ir supranta kiekvieną norą bei mintį.“ Bet Saliamono širdis „nebuvo ištikima Viešpačiui, savo Dievui, kaip jo tėvo Dovydo širdis“. (1 Metraščių 28:9; 1 Karalių 11:4; žodžiai „visa“ ir „ištikima“ šiose citatose išversti iš kito hebrajiško termino, šalem, kuris yra hebrajiškajame tekste ir Patarlių 11:1 bei 1 Karalių 15:14.)

Ištikimybė neapsiriboja kuriuo nors vienu žmogaus elgesio aspektu ir liečia ne vien grynai religinius dalykus. Dievo tarnui ji yra gyvenimo kelias, kuriuo jis „eina“ nuolat stengdamasis sužinoti Jehovos valią. (Psalmyno 119:1-3) Dovydas ganė Izraelio tautą „ištikima širdimi“ ir rūpindamasis Jehovos garbinimu, ir tvarkydamas valstybės reikalus. Jis troško,  kad tiek aplinkiniai žmonės, tiek jo pavaldiniai būtų ištikimi, ‘laikytųsi doro kelio’. (Psalmyno 78:72, NW; 101:2-7) Asmuo tik per laiką gali ‘įrodyti esąs be priekaišto’ Dievo akyse, kaip kad buvo su Nojumi, Abraomu ir kitais. (Pradžios 6:9, NW; 17:1; 2 Samuelio 22:24)

Ištikimybė reikalauja atsiduoti Dievui besąlygiškai ir elgtis teisingai ne tik palankiomis aplinkybėmis, bet visada, bet kokiomis sąlygomis. Pabrėžęs, kad tik ištikimas žmogus, ‘kalbantis tiesą iš grynos širdies’, yra priimtinas Jehovai, psalmininkas nurodo, jog toks asmuo „prisiekęs, nors ir savo nenaudai, ištesi“, kitaip sakant, davęs rimtą pažadą laikosi jo, net jei tenka patirti nuostolių. (Psalmyno 15:1-5; Brb; sugretink Romiečiams 1:31; 1 Timotiejui 1:10.) Ištikimybė akivaizdžiausia išbandymuose, kai krikščionis yra verčiamas palikti teisingą kelią. Nors taptų priešininkų pajuokos objektu ar būtų jų užgauliojamas, nekenčiamas ir žiauriai persekiojamas, prislėgtas ligos ar nelaimės, jis turi bet kokia kaina ‘likti ištikimas’ kaip Jobas. (Jobo 12:4; palygink Jeremijo 20:7; Psalmyno 64:4, 5 [64:3, 4, Brb]; Patarlių 29:10; Amoso 5:10; Jobo 2:3, Brb.)

Likti ištikimam įmanoma ne savo pačių jėgomis, o tik per tvirtą tikėjimą bei pasitikėjimą Jehova ir jo galia išgelbėti. (Psalmyno 25:21) Dievas pažadėjo, kad jis bus „skydas“ bei „tvirtovė“ ir saugos ištikimųjų kelią. (Patarlių 2:6-8; 10:29; Psalmyno 41:13 [41:12, Brb]) Nuolatinis rūpinimasis įgyti Jehovos pritarimą daro krikščionių gyvenimą pastovesnį, padeda nenukrypstamai siekti tikslo. (Psalmyno 26:1-3; Patarlių 11:5; 28:18) Nors nekaltasis gali kentėti nuo nedorėlio ir mirti kartu su juo, kaip suglumintas sakė Jobas, Jehova patikina, kad nekaltojo elgesį žino, ir garantuoja tokiam asmeniui amžinąjį paveldą, taikingą ateitį ir daug gėrybių. (Jobo 9:20-22; Psalmyno 37:18, 19, 37; 84:12 [84:11, Brb]; Patarlių 28:10, Brb) Kaip ir Jobo atveju, ištikimybė, o ne turtas daro žmogų iš tiesų vertą pagarbos. (Patarlių 19:1; 28:6) Vaikai, kurių tėvai yra būtent tokie, laikomi laimingais; jie gauna nuostabų palikimą — tėvų gyvenimo pavyzdį, jų užsitarnautą gerą vardą ir įgytą pagarbą. (Patarlių 20:7)

Be Jobo ir Dovydo, Hebrajiškuosiuose raštuose yra daug kitų ištikimybės pavyzdžių. Abraomas parodė nepalaužiamą ištikimybę Dievui sutikdamas paaukoti savo sūnų Izaoką. (Pradžios 22:1-12) Danielius ir trys jo draugai liko nepajudinami per išbandymus jaunystėje ir vėliau. (Danieliaus 1:8-17; 3:13-23; 6:5-24 [6:4-23, Brb]) Hebrajams 11 skyriuje apaštalas Paulius išvardija daug ikikrikščioniškaisiais laikais gyvenusių žmonių, kurie tikėdami išlaikė ištikimybę įvairiomis sunkiomis aplinkybėmis. (Hebrajams 11:33-38)