Kas yra Dievas?

„DIEVU paprastai vadinamas aukščiausiasis visatos šaltinis ir jėga, garbinimo objektas“, — sakoma The Encyclopedia Americana. Viename žodyne Dievas apibūdinamas kaip „aukščiausioji realybė“. Kokia gi ta stulbinanti realybė?

Ar Dievas yra beasmenė jėga, ar tikras asmuo? Ar jis turi vardą? Ar jis — triasmenė esybė, tai yra Trejybė, kaip tiki daugelis? Kaip galime jį pažinti? Teisingus atsakymus į šiuos klausimus randame Biblijoje. Joje esame raginami ieškoti Dievo ir patikinami, kad „jis visiškai netoli nuo kiekvieno iš mūsų“. (Apaštalų darbų 17:27)

Beasmenė jėga ar realus asmuo?

Daugelis tikinčiųjų laiko Dievą jėga, ne asmeniu. Kai kurios tautos dievus tapatina su gamtos jėgomis. Tie, kas tyrinėjo mokslinius duomenis apie visatos struktūrą ir gyvybės žemėje kilmę, priėjo prie išvados, jog turi būti Pirminė Priežastis. Vis dėlto susieti tą Priežastį su asmeniu jie nesiryžta.

Bet ar sudėtinga kūrinija nerodo, kad ta Pirminė Priežastis turėjo turėti didelį išmanymą? O kur išmanymas, ten ir protas. Didysis protas, atsakingas už visą kūrybą, priklauso Dievui. Dievas turi kūną, bet ne fizinį, kaip mes, o dvasinį. „Jeigu esama juslinio kūno, tai esama ir dvasinio“, — sakoma Biblijoje. (1 Korintiečiams 15:44) Joje apie Dievo kūną sakoma labai aiškiai: „Dievas yra dvasia.“ (Jono 4:24) Dvasia yra visai kitokia gyvybės forma nei mūsų ir nematoma žmogaus akims. (Jono 1:18) Taip pat yra ir nematomų dvasinių kūrinių. Tai angelai — „[„tikrojo“, NW] Dievo sūnūs“. (Jobo 1:6, Brb; 2:1, Brb)

Kadangi Dievas yra amžinai gyva būtybė su dvasiniu kūnu, logiška manyti, kad jis kažkur gyvena. Biblijoje nurodoma, kad dvasinė sritis, arba dangus, yra Dievo „buveinė“. (1 Karalių 8:43) Paulius, vienas iš Biblijos rašytojų, sako: „Kristus įžengė... į  patį dangų, kad... pasirodytų už mus Dievo akivaizdoje.“ (Hebrajams 9:24, Brb)

Žodis „dvasia“ Rašte vartojamas ir kita prasme. Kreipdamasis į Dievą malda psalmininkas pasakė: „Atsiunti Tu savo dvasią, sukuri juos.“ (Psalmyno 104:30, Brb) Ši dvasia nėra pats Dievas, o jėga, kurią jis siunčia, kad įvykdytų, ką numatęs. Per savo dvasią Dievas sukūrė fizinį dangų, žemę ir visa, kas gyva. (Pradžios 1:2; Psalmyno 33:6) Jo dvasia vadinama šventąja dvasia. Dievas naudojosi ja įkvėpti žmonėms, kurie rašė Bibliją. (2 Petro 1:20, 21) Taigi šventoji dvasia yra nematoma veiklioji jėga. Per ją Dievas įgyvendina savo tikslus.

Unikalus Dievo vardas

Biblijos rašytojas Agūras klausė: „Kas pagavo vėją savo sauja? Kas susėmė vandenis savo drabužiu? Kas sužymėjo žemės ribas? Kuo jis vardu? Kuo vardu jo sūnus?“ (Patarlių 30:4) Iš esmės Agūras teiravosi: „Gal gali pasakyti šiuos dalykus padariusio žmogaus vardą ar bent nurodyti jo šeimą?“ Tik Dievas turi galią valdyti gamtos jėgas. Nors kūrinija yra tvirtas Dievo buvimo įrodymas, ji neatskleidžia Dievo vardo. Mes niekada nesužinotume to vardo, nebent pats Dievas jį apreikštų. Jis ir apreiškė. „Aš esu Jehova, — sako Kūrėjas, — tai mano vardas.“ (Izaijo 42:8, NW)

Dievo unikalus vardas Jehova vien Hebrajiškuosiuose raštuose randamas beveik 7000 kartų. Jėzus Kristus paskelbė tą vardą kitiems ir jį šlovino. (Jono 17:6, 26) Tas vardas yra paskutinėje Biblijos knygoje, kaip dalis posakio „aleliuja“, reiškiančio „šlovinkite Jah“. O „Jah“ yra sutrumpinta vardo „Jehova“ forma. (Apreiškimo 19:1-6) Tačiau daugelyje šiuolaikinių Biblijų tas vardas vartojamas retai. Dažnai jis verčiamas žodžiais „VIEŠPATS“ ar „DIEVAS“ ir rašomas visomis didžiosiomis raidėmis, kad skirtųsi nuo įprastų titulų „Viešpats“ ir „Dievas“. Kai kurie mokslininkai mano, kad Dievo vardas galėjo būti tariamas Jahvė.

 Kodėl taip skiriasi nuomonės dėl didžiausio visatoje Asmens vardo? Viskas prasidėjo prieš daug šimtmečių, kai žydai prietaringai nustojo tarti Dievo vardą ir tą hebrajišką žodį skaitydami Raštą ėmė keisti žodžiais „Visavaldis Viešpats“. Kadangi bibliniai Hebrajiškieji raštai buvo parašyti be balsių, neįmanoma tiksliai žinoti, kaip Mozė, Dovydas ir kiti senovės laikais tardavo Dievo vardą. Vis dėlto tarimas „Jehova“ vartojamas šimtmečiais ir jo atitikmuo daugeliu kalbų šiandien plačiai priimtas. Lietuviškuose Šventojo Rašto vertimuose minimas vardas „Jahvė“. (Išėjimo 3:15, išnaša; Izaijo 26:4, Brb)

Nors dėl Dievo vardo tikslaus tarimo senovės hebrajų kalba yra abejonių, jo reikšmė nėra nežinoma. Dievo vardas reiškia „jis — tapimo priežastis“. Taigi Jehova nurodo, kad jo tikslai ir pažadai visada tampa, — yra įgyvendinami. Tiktai tikrasis Dievas, turintis tokią galią, gali teisėtai vadintis šiuo vardu. (Izaijo 55:11)

Be abejonės, vardas Jehova padeda atskirti Visagalį Dievą nuo visų kitų dievų. Todėl tas vardas taip dažnai minimas Biblijoje. Nors daugelyje vertimų Dievo vardo nėra, Psalmyno 83:18 (Jr) aiškiai sakoma: „Tu vienas, kurio vardas Viešpats [„Jehova“, NW], esi Aukščiausiasis visai žemei.“ Tarnaudamas žemėje Jėzus Kristus mokė savo mokinius: „Todėl melskitės taip: ‘Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas tavo vardas.’“ (Mato 6:9) Todėl turime vartoti Dievo vardą melsdamiesi, kalbėdami apie Dievą ir šlovindami jį kitiems matant.

Ar Jėzus — Dievas?

Jehova Dievas pats aiškiai nurodo, kas yra jo Sūnus. Evangelijoje pagal Matą pasakojama, kad po Jėzaus krikšto „balsas iš dangaus prabilo: ‘Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi’“. (Mato 3:16, 17) Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus.

Vis dėlto, kai kurių religingų žmonių nuomone, Jėzus yra Dievas. Kitų teigimu, Dievas — Trejybė. Pagal pastarąjį mokymą, yra vienas Dievas trijuose asmenyse: „Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Šventoji Dvasia, bet ne trys Dievai, o vienas Dievas.“ Manoma, kad visi trys „yra vienodai amžini ir lygūs“. (Religijotyros žodynas. Vilnius, 1991) Ar toks požiūris teisingas?

Apie Jehovą įkvėptame Rašte sakoma: „Tu esi Dievas nuo amžių per amžius.“ (Psalmyno 90:2) Dievas yra „amžinasis karalius“ — be pradžios ir pabaigos. (1 Timotiejui 1:17, Vl) O Jėzus yra „visos Kūrinijos pirmagimis“, „Dievo kūrybos Pradžia“. (Kolosiečiams 1:13-15; Apreiškimo 3:14) Apie Dievą, savo Tėvą, Jėzus pasakė: „Tėvas už mane aukštesnis.“ (Jono 14:28) Jėzus dar paaiškino, kad kai kurių dalykų nežino nei jis, nei angelai, tik vienas Dievas. (Morkaus 13:32) Be to, Jėzus savo Tėvui meldėsi: „Tebūna ne mano, bet tavo valia!“ (Luko 22:42) Į ką jis būtų meldęsis, jei ne į Asmenį, aukštesnį už save? Ir Jėzus neprisikėlė pats, o būtent Dievas pažadino jį iš mirties. (Apaštalų darbų 2:32)

Taigi, remiantis Šventuoju Raštu, Jehova yra Visagalis Dievas, o Jėzus — jo Sūnus. Jiedu nebuvo lygūs nei prieš Jėzui ateinant į žemę, nei jam gyvenant žemėje; Jėzus netapo lygus savo Tėvui ir prikeltas gyventi danguje. (1 Korintiečiams 11:3; 15:28) Kaip jau supratome, šventoji dvasia, laikoma trečiuoju Trejybės asmeniu, iš tikrųjų nėra asmuo. Tai jėga, Dievo naudojama savo tikslams įgyvendinti. Taigi Trejybė nėra Biblijos mokymas. * „Viešpats [„Jehova“, NW], mūsų Dievas, yra vienintelis Dievas!“ (Pakartoto Įstatymo 6:4, Brb)

 Reikia geriau pažinti Dievą

Norėdami mylėti Dievą ir jam išimtinai atsiduoti, kaip jis to vertas, turime pažinti, koks jis yra iš tikrųjų. Kaip pažinti Dievą geriau? „Jo neregimosios ypatybės — jo amžinoji galybė ir dievystė — nuo pat pasaulio sukūrimo įžvelgiamos protu iš jo kūrinių“, — sakoma Biblijoje. (Romiečiams 1:20) Geriau pažinti Dievą pirmiausia galime stebėdami ir dėkingai apmąstydami tai, ką jis sukūrė.

Vis dėlto kūrinija nepasako mums visko, ką turime žinoti apie Dievą. Pavyzdžiui, norėdami suprasti, kad jis yra realus dvasinis Asmuo su unikaliu vardu, turime pažvelgti į Bibliją. Išties Biblijos studijavimas yra geriausias būdas geriau pažinti Dievą. Rašte Jehova pasako mums daug daugiau, koks Dievas jis yra. Be to, jis mums atskleidžia savo tikslus ir moko savo kelių. (Amoso 3:7; 2 Timotiejui 3:16, 17) Dievas nori, kad mes ‘pasiektume [„tikslų“, NW] tiesos pažinimą’ ir taip turėtume naudos iš jo meilingų priemonių. (1 Timotiejui 2:4) Kokia tai didelė laimė! Tad dėkime visas pastangas sužinoti apie Jehovą kuo daugiau.

[Išnaša]

[Iliustracijos 5 puslapyje]

Dievas per savo šventąją dvasią sukūrė žemę ir įkvėpė žmones parašyti Bibliją

[Iliustracija 5 puslapyje]

Balsas iš dangaus prabilo: ‘Šitas yra mano Sūnus’

[Iliustracija 7 puslapyje]

Jėzus meldėsi Dievui — aukštesniam už save Asmeniui

[Iliustracija 7 puslapyje]

Jėzus skelbė Dievo vardą

[Iliustracijos 7 puslapyje]

Dievą galime pažinti geriau