Žmonijos vargai greit baigsis!

„HUMANITARINĖ veikla menkai naudinga, jeigu nėra dalis platesnės strateginės valstybės programos, turinčios tikslą pašalinti esmines konflikto priežastis. Patirtis rodo, jog išspręsti problemų, kurios iš tikrųjų yra politinės, vien humanitarinėmis priemonėmis neįmanoma“ (UNICEF ataskaita The State of the World’s Refugees 2000).

Nors humanitarinės organizacijos labai stengiasi, žmonijos problemų nenumaldomai daugėja. Ar politikai ras sprendimą padėčiai pagerinti? Vilties maža. Bet ar yra kur kreiptis dar? Laiško Efezo krikščionims pradžioje apaštalas Paulius prasmingais žodžiais paaiškina, kaip visas žmonijos problemas išspręs Dievas. Jis net nurodo, kokia priemone Dievas pasinaudos, kad pašalintų pagrindines visų vargų priežastis. Patyrinėkime, ką Paulius norėjo pasakyti. Tie jo žodžiai užrašyti Efeziečiams 1:3-10.

„Visa... iš naujo suvienyti Kristuje“

Dievo tikslas, kaip sako apaštalas, yra tai, ką jis vadina „reikalų sutvarkymu baigiantis nustatytiesiems laikams“. Ką tai reiškia? Tai reiškia, jog Dievas yra paskyręs laiką, kai ims veikti, kad ‘visa, kas yra danguje ir žemėje, iš naujo suvienytų Kristuje’. (Efeziečiams 1:10; NW) Taip, Dievas pradėjo tvarkyti reikalus, kad visa, kas danguje ir kas žemėje, vėl darniai paklustų jo vadovavimui. Frazę „iš naujo suvienyti“ Biblijos tyrėjas Dž. Tejeris komentuoja: „Suvienyti iš naujo sau... visus dalykus ir būtybes (ligi šiol atskirtas nuodėmės) į vieną bendrystę Kristuje.“

Tai rodo, jog visa vienyti Dievas turi atsižvelgdamas į nevienybės šaknis. Pačioje žmonijos istorijos pradžioje mūsų protėviai Adomas ir Ieva paklausė Šėtono Velnio ir sukilo prieš Dievą. Jie norėjo būti  nepriklausomi ir patys spręsti, kas gera, o kas bloga. (Pradžios 3:1-5) Laikantis Dievo teisingumo principų, pirmoji pora buvo atskirta nuo Dievo šeimos ir prarado draugystę su juo. Ji užtraukė žmonijai netobulybę su visomis baisiomis jos pasekmėmis, kurias patiriame šiandien. (Romiečiams 5:12)

Blogis leistas laikinai

„Kodėl Dievas leido taip atsitikti? — gali kai kas paklausti. — Juk jis galėjo panaudoti savo stulbinančią galią ir priversti juos paklusti, kad užkirstų kelią skausmui ir kančioms, kurias dabar patiriame.“ Kartais norisi taip galvoti. Bet kas tokia prievarta būtų įrodyta? Argi žavėtumėtės ir pateisintumėte asmenį, kuris dėl menko nuomonių skirtumo tiesiog sutriuškintų visus prieštarautojus, nes turi galią tai padaryti? Vargu.

Tie maištininkai neužginčijo nepaprastos Dievo galios. Jie tik iškėlė abejonę, ar teisėtai ir teisingai Dievas valdo. Kad visiems laikams išspręstų šiuos svarbius klausimus, Jehova leido savo kūriniams tam tikrą laiką valdyti patiems į jų reikalus nesikišdamas. (Mokytojo 3:1; Luko 21:24) Kai tas laikas baigsis, jis pats vėl ims visiškai kontroliuoti žemę. Tuomet nebebus jokių abejonių, kad tik jo valdymas gali garantuoti žemės gyventojams amžiną taiką, laimę ir klestėjimą. Paskui visi pasaulio engėjai bus amžiams sunaikinti. (Psalmyno 72:12-14; Danieliaus 2:44)

„Prieš pasaulio sutvėrimą“

Tai padaryti Jehova numatė jau labai seniai. Anot Pauliaus, „prieš pasaulio sutvėrimą“. (Efeziečiams 1:4) Tai nebuvo laikas prieš žemės ar Adomo ir Ievos sukūrimą. Tas pasaulis juk buvo ‘labai geras’ ir joks maištas nekilo. (Pradžios 1:31) Kokį „pasaulį“ apaštalas Paulius turi omenyje? Adomo ir Ievos vaikų pasaulį — nuodėmingą, netobulą išpirkimo laukiančią žmoniją. Dar negimus jokiam vaikui Jehova žinojo, ką darys, kad palengvintų Adomo palikuonių, kuriems reikalinga išpirka, padėtį. (Romiečiams 8:20)

Bet nereikia manyti, kad visos visatos Valdovas sprendžia reikalus taip kaip žmonės. Žinodami, kad gali atsitikti nelaimė, žmonės kuria įvairius planus, kaip veikti. Dievas elgiasi kitaip: jis tiesiog numato tikslą ir jį įgyvendina. Paulius paaiškina, ką Jehova nusprendė daryti, kad išvaduotų žmoniją visiems laikams. Kokių priemonių Dievas ėmėsi?

Kas suteiks atgaivą?

Paulius nurodo, kad dvasia pateptiems Kristaus mokiniams tenka ypatingas vaidmuo panaikinant Adomo nuodėmės sukeltą žalą. Apaštalo žodžiais, Jehova „išsirinko mus [Kristuje]“ valdyti su Jėzumi jo dangiškojoje Karalystėje. Tęsdamas mintį Paulius sako, kad Jehova „iš anksto paskyrė mus per Jėzų Kristų tapti jam įsūniais“. (Efeziečiams 1:4, 5; Jr) Žinoma, Jehova neišsirinko, tai yra iš anksto nepaskyrė, kiekvieno iš jų atskirai. Bet jis iš anksto numatė grupę ištikimų ir atsidavusių žmonių, kurie drauge su Kristumi šalins Šėtono Velnio bei Adomo ir Ievos žmonijai padarytą žalą. (Luko 12:32; Hebrajams 2:14-18, Jr)

Kaip nuostabu! Pasipriešindamas visuotiniam Jehovos valdymui Šėtonas iškėlė prielaidą, kad Dievas sukūrė žmones su trūkumais, — kad smarkiai spaudžiami ar gundomi jie sukils prieš Dievo valdžią. (Jobo 1:7-12; 2:2-5) Tačiau iš nepaprasto „savo malonės kilnumo“ Jehova Dievas laikui atėjus parodė pasitikėjimą žemiškais  kūriniais įsūnydamas kai kuriuos nuodėmingos Adomo šeimos narius būti jo dvasiniais vaikais. Ši maža grupė bus paimta tarnauti į dangų. Kokiam tikslui? (Efeziečiams 1:3-6; Jono 14:2, 3; 1 Tesalonikiečiams 4:15-17; 1 Petro 1:3, 4)

Paulius sako, jog tie Dievo įsūnytieji tampa „paveldėtojais drauge su Kristumi“ jo dangiškojoje Karalystėje. (Romiečiams 8:14-17) Kaip karaliai ir kunigai jie kartu su juo išlaisvins žmoniją iš dabartinio sielvarto ir kančių. (Apreiškimo 5:10) Iš tiesų „visa kūrinija iki šiol tebedūsauja ir tebesikankina“. Taigi netrukus šie savitai išrinkti Dievo sūnūs Jėzaus Kristaus vadovaujami ims veikti ir visa klusni žmonija pagaliau „bus išvaduota iš pragaišties vergovės ir įgis Dievo vaikų garbės laisvę“. (Romiečiams 8:18-22)

„Turime atpirkimą“

Visa tai tapo įmanoma per neužtarnautą Dievo gerumą, kurį šiam žmonijos pasauliui jis ryškiausiai ir kilniausiai parodė atiduodamas Jėzų Kristų kaip išperkamąją auką. Paulius rašo: „[Jėzuje Kristuje] turime atpirkimą jo krauju ir nuodėmių atleidimą jo malonės gausa.“ (Efeziečiams 1:7)

Jėzui Kristui skirtas svarbiausias vaidmuo Dievo tikslams įgyvendinti. (Hebrajams 2:10) Jo išperkamoji auka padėjo teisinį pagrindą Jehovai priimti kai kuriuos Adomo palikuonis į savo dangiškąją šeimą ir išlaisvinti žmoniją iš Adomo nuodėmės pasekmių nesugriaunant pasitikėjimo Dievo įstatymais bei principais. (Mato 20:28; 1 Timotiejui 2:6; NW) Jehova viską padarė nepažeisdamas savo teisumo ir laikydamasis tobulo teisingumo reikalavimų. (Romiečiams 3:22-26)

Dievo „šventoji paslaptis“

Tūkstančius metų Dievas tiksliai neatskleidė, kaip įgyvendins savo tikslą žmonių labui. Bet pirmajame amžiuje jis ‘paskelbė [krikščionims] savo valios [„šventąją“, NW] paslaptį’. (Efeziečiams 1:9, Brb) Paulius ir jo broliai pateptieji krikščionys gerai suprato, koks didingas vaidmuo skirtas Jėzui Kristui — Dievo tikslo įgyvendintojui. Pateptieji taip pat ėmė suvokti savo pačių ypatingą vaidmenį būti bendrapaveldžiais su Kristumi jo dangiškoje Karalystėje. (Efeziečiams 3:5, 6, 8-11) Taip, Karalystė, valdoma Jėzaus Kristaus ir jo bendravaldžių, yra priemonė, kuria pasinaudodamas Dievas viską amžiams sutvarkys ne tik danguje, bet ir žemėje. (Mato 6:9, 10) Per ją Jehova atkurs žemėje tokias sąlygas, kokias buvo numatęs pačioje pradžioje. (Izaijo 45:18; 65:21-23; Apaštalų darbų 3:21)

Jo paskirtas laikas tiesiogiai imtis veiksmų išvaduoti žemę iš visokios priespaudos ir neteisybės jau labai arti. Bet atkūrimo Jehova ėmėsi jau nuo 33 m. e. m. Sekminių. Kaip? Pradėdamas rinkti, „kas yra danguje“, — tuos, kurie valdys su Kristumi. Tarp jų buvo ir Efezo krikščionys. (Efeziečiams 2:4-7) Ne taip seniai, mūsų laikais, Jehova ėmė rinkti, „kas... žemėje“.  (Efeziečiams 1:10) Per pasaulinį skelbimo darbą jis visoms tautoms praneša gerąją naujieną apie savo Karalystės vyriausybę, vadovaujamą Jėzaus Kristaus. Atsiliepiantieji jau dabar surenkami į dvasinio saugumo ir išgydymo vietą. (Jono 10:16) Netrukus išvalytoje rojumi tapusioje žemėje jie bus visiškai išlaisvinti iš visokios neteisybės ir kančių. (2 Petro 3:13; Apreiškimo 11:18)

Humanitarinės pastangos padėti prispaustai žmonijai duoda gerų rezultatų (UNICEF ataskaita The State of the World’s Children 2000). Bet patys geriausi rezultatai bus, kai įsikiš Jėzaus Kristaus ir jo bendravaldžių vadovaujama dangiškoji Karalystės vyriausybė. Ji visiškai pašalins visas pagrindines konflikto priežastis bei visas mus slegiančias negeroves. Ji padarys galą visiems žmonijos vargams. (Apreiškimo 21:1-4)

[Iliustracijos 4 puslapyje]

Humanitarinė veikla neišgelbėjo žmonijos nuo vargų

[Iliustracija 6 puslapyje]

Kristaus išperkamoji auka suteikė žmonijai išlaisvinimą iš Adomo nuodėmės

[Iliustracija 7 puslapyje]

Rasti dvasinę apsaugą ir išgydymą įmanoma jau šiandien

[Iliustracijos 7 puslapyje]

Netrukus per Mesijo Karalystę visi vargai bus pašalinti