Mokykis ir mokyk krikščioniškos moralės

„Kodėl gi, mokydamas kitus, nepamokai pats savęs?!“ (ROMIEČIAMS 2:21)

1, 2. Dėl ko tu nori studijuoti Bibliją?

DĖL daug ko verta studijuoti Dievo Žodį. Ko gero, tau įdomu, kas jame rašoma apie įvairius žmones, įvykius, vietoves ir panašiai. Tikriausiai nori žinoti teisingus mokymus, priešingus tokioms klaidatikystėms kaip Trejybė arba ugninis pragaras. (Jono 8:32) Be abejo, taip pat trokšti geriau pažinti Jehovą, kad galėtum kuo uoliau sekti jo pavyzdžiu ir dorai elgtis jo akyse. (1 Karalių 15:4, 5)

² Dievo Žodį taip pat svarbu studijuoti todėl, kad būtum pasirengęs mokyti kitus — artimuosius, pažįstamus ir net tuos, kuriuos dar sutiksi savo kelyje. Tikrieji krikščionys nesirenka mokyti kitus ar nemokyti. Jėzus savo apaštalams prisakė: „Eikite ir padarykite mano mokiniais visų tautų žmones, ... mokydami laikytis visko, ką tik esu jums įsakęs.“ (Mato 28:19, 20)

3, 4. Kodėl mokyti pagal Jėzaus priesaką yra kilnus darbas?

³ Biblijos studijavimas trokštant mokyti kitus yra kilnus, nuolatinį pasitenkinimą teikiantis užsiėmimas. Mokytojo profesija nuo seno laikoma viena iš garbingiausių. Leidinyje Encarta Encyclopedia rašoma: „Daugelis žydų į mokytojus žiūrėdavo kaip į išgelbėjimo vadovus ir skatindavo vaikus juos gerbti net labiau už tėvus.“  Krikščionims patiems lavintis Biblijos studijomis ir paskui mokyti kitus yra ypač garbinga.

⁴ „Populiariausia profesija — mokytojai. Jais dirba maždaug 48 milijonai vyrų bei moterų pasaulyje“ (The World Book Encyclopedia). Paprastai mokytojas būna atsakingas už jaunimo lavinimą ir gali turėti jam įtakos ilgus metus. O mokymas pagal Jėzaus priesaką turi dar didesnį poveikį — gali vesti žmones į amžinąjį gyvenimą. Būtent tai pabrėžė apaštalas Paulius skatindamas Timotiejų: „Žiūrėk savęs ir mokslo, ištverk šiuose darbuose! Taip veikdamas, išganysi ir save, ir savo klausytojus.“ (1 Timotiejui 4:16) Vadinasi, mokydamas rodai kelią į išgelbėjimą.

5. Kodėl krikščionių mokymas yra aukštesnis už visus kitus?

⁵ Mokytis ir paskui mokyti kitus nustatyta paties Aukščiausiojo — visatos Valdovo, kuris ir vadovauja šiam darbui. Vadinasi, toks mokslas yra aukštesnis už bet kokį pasaulietinį lavinimą mokyklose bei profesinio, tarp jų net medicininio, mokymo įstaigose. Krikščionys žmogų moko, kaip sekti Jėzaus Kristaus, Dievo Sūnaus, pavyzdžiu ir kaip to paties mokyti kitus. (Jono 15:10)

Kodėl reikia mokytis?

6, 7. a) Kodėl iš pradžių patys turime mokytis? b) Kodėl pirmojo amžiaus žydai netiko į mokytojus?

⁶ Kodėl tvirtinama, jog pirmiausia turime mokytis patys? Kaipgi deramai mokysime kitus nebūdami išsilavinę? Paulius tai akcentavo viename įtikinamame pamokyme, svarbiame ne tik anų laikų žydams, bet ir šių dienų krikščionims. Apaštalas paklausė: „Kodėl gi, mokydamas kitus, nepamokai pats savęs?! Kodėl, įkalbinėdamas nevogti, pats vagi?! Skelbdamas nesvetimauti, pats svetimauji?! Bodėdamasis stabais, pats apiplėši šventoves?! Giriesi įstatymu, o paniekini Dievą, laužydamas įstatymą?!“ (Romiečiams 2:21-23)

⁷ Retoriniais klausimais Paulius paminėjo dvi blogybes, kurias Dešimt įsakymų drauste draudė: nevok, nesvetimauk. (Išėjimo 20:14, 15) Kai kurie Pauliaus dienų žydai didžiuodavosi turį Dievo įstatymą.  Jie buvo ‘įstatymo pamokyti, įsitikinę galį būti aklųjų vadovais, švyturiais tamsoje esantiems, kūdikių auklėtojais’. (Romiečiams 2:17-20) Tačiau buvo veidmainių, slapčia meluodavusių bei svetimaudavusių. Taip jie paniekindavo ir Įstatymą, ir jo dangiškąjį Davėją. Kaip matyti, jie, deja, nebuvo pasiruošę mokyti aplinkinių, nes iš tikro patys nebuvo išmokę, kaip elgtis.

8. Kaip galbūt kai kurie žydai Pauliaus dienomis ‘apiplėšinėdavo šventoves’?

⁸ Kodėl Paulius kalbėjo apie šventyklų apiplėšinėjimą? Ar kas nors iš žydų taip darydavo? Ką apaštalas norėjo pasakyti? Žiupsnelis šiose Rašto eilutėse esančios informacijos neleidžia konkrečiai pasakyti, kaip žydai ‘apiplėšdavo šventoves’. Sykį Efeze kilus incidentui miesto raštininkas paskelbė, kad Pauliaus bendražygiai nėra „šventyklos plėšikai“; šis atvejis rodo, jog kai kas primesdavo tokį kaltinimą žydams. (Apaštalų darbų 19:29-37; Jr) Ar jie naudodavo sau arba pardavinėdavo daiktus, nukariautojų arba religinių fanatikų pagrobtus iš pagonių šventovių? Dievo įstatymas stabams panaudotą auksą bei sidabrą reikalavo sunaikinti ir draudė jį pasisavinti. (Pakartoto Įstatymo 7:25) * Vadinasi, tai galėjo būti Pauliaus užuomina apie žydus, negerbusius Dievo įsakymo ir pasisavindavusius pagoniškų šventyklų daiktus.

9. Kokie nedori darbai prilygo Jeruzalės šventyklos apiplėšimui?

⁹ Įdomu, kad Juozapas Flavijus paminėjo skandalą, įsiplieskusį Romoje dėl keturių žydų, iš kurių vienas buvo Įstatymo mokytojas. Šie vyrai įtikino judaizmą priėmusią romietę padovanoti Jeruzalės šventyklai aukso bei kitų vertybių. Visa tai jie pasiglemžė, kitaip tariant, apvogė šventyklą. * Kiti irgi plėšdavo Dievo namus: atnašaudavo aukas su trūkumais, godžiai pelnydavosi prekiaudami prie pat šventyklos ir taip paversdavo ją „plėšikų lindyne“. (Mato 21:12, 13; Malachijo 1:12-14; 3:8, 9)

Mokyk krikščioniškos moralės

10. Kokia Pauliaus žodžių iš Romiečiams 2:21-23 esmė?

¹⁰ Nors ne visai aišku, ką Paulius turėjo omenyje kalbėdamas apie tuos, kurie pirmajame amžiuje nusidėjo vogdami, svetimaudami, plėšdami šventyklas, atkreipkime dėmesį į jo žodžių esmę. Apaštalas klausė: „Kodėl gi, mokydamas kitus, nepamokai pats savęs?!“ Įsidėmėtina, jog Paulius kalba ne apie Biblijos mokymus ar istoriją, o apie moralę. Paulius nurodo, jog reikia mokytis ir mokyti krikščioniškos moralės.

11. Kodėl turime įsidėmėti krikščioniškos moralės normas studijuodami Dievo Žodį?

¹¹ Romiečiams 2:21-23 užrašytas patarimas ragina mus mokytis iš Dievo Žodžio krikščioniškos moralės, jos laikytis ir skatinti taip elgtis kitus. Todėl studijuodamas Bibliją įsidėmėk, kokiomis Jehovos normomis apibrėžiama tikroji krikščioniška moralė. Apmąstyk Biblijos patarimus bei pavyzdžius. Paskui ryžtingai taikyk, ką išmokai. Būtina tai daryti su ištverme, nes netobulas žmogus tuoj skuba save pateisinti, kodėl tam tikromis aplinkybėmis negalėjo ar net buvo priverstas nebepaisyti krikščioniškos moralės normų. Galbūt  žydai, apie kuriuos kalbėjo Paulius, mokėdavo gudriai išsisukinėti arba suvedžioti kitus. Pauliaus žodžiai liudija, kad nevalia menkinti krikščioniškos moralės normų arba jų laikytis tik pasirinktinai.

12. Kokios įtakos geras arba blogas elgesys turi požiūriui į Jehovą Dievą ir kodėl būtina tai nuolat prisiminti?

¹² Apaštalas pabrėžė, dėl kokios pagrindinės priežasties reikia mokytis Biblijoje nurodytų moralės normų ir jas taikyti. Netinkamas žydų elgesys turėjo įtakos žmonių požiūriui į Jehovą: „Giriesi įstatymu, o paniekini Dievą, laužydamas įstatymą?! Juk dėl jūsų, kaip parašyta, piktžodžiauja Dievo vardui pagonys.“ (Romiečiams 2:23, 24) Ne kitaip yra ir dabar: pažeisdami krikščioniškos moralės principus, užtraukiame negarbę jų Davėjui, o tokių normų laikydamiesi jį šloviname. (Izaijo 52:5; Ezechielio 36:20) Turėdamas tai omenyje, tvirtai nusiteik nenukrypti į šalį per išmėginimus arba tokiomis aplinkybėmis, kai atrodo, jog lengviausia ar parankiausia nebepaisyti krikščioniškos moralės. Be to, Pauliaus žodžiai byloja dar apie kai ką: mokydamas kitus pats turi ne tik stebėti, ką tavo gyvensena liudija apie Jehovą, bet ir padėti studijuotojams suprasti, kad apie Dievą bus sprendžiama iš to, kaip jie taiko moralės principus, kuriuos sužinojo. Krikščioniškos moralės besilaikantis žmogus ne tik jaučia pasitenkinimą bei išsaugo savo sveikatą, bet ir rodo, koks yra Tas, kuris davė šias normas ir skatina jų nepažeisti. (Psalmyno 74:10; Jokūbo 3:17)

13. a) Kaip Biblija padeda mums būti moraliai tyriems? b) Kokia patarimo iš 1 Tesalonikiečiams 4:3-7 esmė?

¹³ Be to, dora asmens gyvensena veikia aplinkinius. Dievo Žodyje nestinga pavyzdžių, liudijančių, kaip naudinga taikyti Dievo moralinius nuostatus ir kas nutinka elgiantis antraip. (Pradžios 39:1-9, 21; Jozuės 7:1-25) Jame yra puikus patarimas dėl moralės: „Tokia gi Dievo valia — jūsų šventėjimas. Susilaikykite nuo svetimavimo [„ištvirkavimo“, Brb]! Kiekvienas jūsų teišmoksta laikyti savąjį indą šventai ir pagarbiai, nepasiduodamas nežabotiems geismams, kaip esti tarp pagonių, kurie nepažįsta Dievo. Tegul niekas neperžengia ribų ir neapgaudinėja savo brolio [„nepažeidžia savo brolio teisių“, NW] šituo reikalu, nes... Dievas mus pašaukė ne susitepimui, bet šventėjimui.“ (1 Tesalonikiečiams 4:3-7)

14. Ką galėtum pasvarstyti skaitydamas patarimą iš 1 Tesalonikiečiams 4:3-7?

¹⁴ Paulius aiškiai pasako, kad ištvirkautojas laužo krikščioniškos moralės normas. Į šias eilutes galima pažvelgti dar įdėmiau, nes jos yra vienos iš tų, kurias derėtų kruopščiai patyrinėti, apmąstyti, kad geriau suprastume, apie ką kalbama. Pavyzdžiui, kodėl nesužinojus, ką reiškia Pauliaus žodžiai, kad ištvirkautojas gali ‘peržengti ribas ir pažeisti savo brolio teises šituo reikalu’. Apie kokias teises čia šnekama? Nuodugniau tai išsiaiškinę, kaip galime būti paskatinti dar tvirčiau laikytis krikščioniškos moralės? Kaip tokiu studijavimu gali geriau pasirengti mokyti kitus ir padėti jiems šlovinti Dievą?

Studijuok, kad galėtum mokyti

15. Kuo gali naudotis tyrinėdamas Raštą?

¹⁵ Jehovos liudytojai turi daug informacijos šaltinių, padedančių išsiaiškinti įvairius patiems bei kitiems kilusius klausimus. Vienas iš jų yra „Sargybos bokšto leidinių rodyklė“ anglų ir kitomis kalbomis. Juose nurodyta, kur Biblija grindžiamuose  mūsų leidiniuose rasti medžiagos tam tikra tema arba apie kurią nors Rašto eilutę. Taip pat daugeliu pagrindinių kalbų turime kompaktinį diską „Sargybos bokšto biblioteka“. Tai didžiulis elektroninis mūsų leidinių rinkinys. Jame yra informacijos visokiomis temomis bei Rašto eilučių paaiškinimai. Studijuodamas Dievo Žodį arba mokydamas kitus, reguliariai naudokis turimomis iš minėtų priemonių.

16, 17. a) Kur gali sužinoti, apie kokias teises kalbama 1 Tesalonikiečiams 4:6? b) Kaip ištvirkautojas pamina kitų teises?

¹⁶ Imkim ir patyrinėkim jau cituotas 1 Tesalonikiečiams 4:3-7 eilutes. Buvo iškeltas klausimas apie teises. Kieno tai teisės? Kaip jos gali būti pažeidžiamos? Naudodamasis nurodytais šaltiniais sužinai, kuriuose spaudiniuose yra aiškinamos šios eilutės, taigi ir Pauliaus žodžiai apie teises. Apie tai rašoma žinyne „Rašto supratimas“ (tomas 1, puslapiai 863—864), knygoje „Tikroji taika ir saugumas: kaip tai pasiekti?“ (puslapis 145), taip pat 1989 metų lapkričio 15 dienos Sargybos bokšto numeryje (puslapis 31).

¹⁷ Tyrinėdamas pamatysi, kokie teisingi yra pacituoti Pauliaus žodžiai. Ištvirkaudamas žmogus nusideda Dievui ir gali užsikrėsti kokia nors liga. (1 Korintiečiams 6:18, 19; Hebrajams 13:4) Paleistuvis pažeidžia ne vieną moters, su kuria nusideda, teisę. Ji praranda moralinį tyrumą ir ramią sąžinę. Jei ji yra mergina, paminama jos teisė ištekėti skaisčiai bei jos būsimo vyro teisė tikėtis tokios nuotakos. Ištvirkėlis sukelia skausmą moters tėvams, o jei ji ištekėjusi, ir jos sutuoktiniui, be to, toks asmuo nepaiso savo šeimos teisės turėti nesuteptą reputaciją. Jei jis yra krikščionis, užtraukia nešlovę visam susirinkimui suteršdamas jo gerą vardą. (1 Korintiečiams 5:1)

18. Kuo tau naudingos Biblijos studijos apie krikščionišką moralę?

¹⁸ Argi tokie komentarai neatskleidžia eilutės prasmės aiškiau? Toks studijavimas yra išties labai vertingas. Pirmučiausia laviniesi pats. Labiau perpranti Dievo žinios teisingumą bei poveikį. Stiprėja tavo ryžtas nepažeisti krikščioniškos moralės normų, kad ir kaip būtum gundomas. Be to, pagalvok, kokiu puikiu daraisi mokytoju! Mokydamas Biblijos tiesų kitus, dabar jau galėsi daugiau paaiškinti mintis iš 1 Tesalonikiečiams 4:3-7; tai padės studijuotojui geriau suvokti, kas yra krikščioniška moralė, ir ją daugiau vertinti. Vadinasi, studijavimas skatina tave bei kitus šlovinti Dievą. Aptarėme tik vienintelę ištrauką iš Pauliaus Laiško tesalonikiečiams. Biblijoje yra ir kitų krikščioniškos moralės aspektų, taip pat nemažai pavyzdžių bei patarimų šia tema ir tu gali juos tyrinėti, taikyti, jų mokyti.

19. Kodėl taip svarbu laikytis krikščioniškos moralės normų?

¹⁹ Laikytis krikščioniškos moralės normų, be abejonės, išmintinga. Jokūbo 3:17 sakoma, kad „iš aukštybių kilusi išmintis“,  taigi iš paties Jehovos Dievo, „pirmiausia yra tyra“. Tai aiškiai nurodo, jog privalu paisyti Dievo duotų moralės nuostatų. Jehova tiesiog reikalauja, kad Biblijos mokantis asmuo būtų geras pavyzdys savo skaistumu. (1 Timotiejui 4:12) Apie tai liudija tokių pirmųjų krikščionių kaip Paulius bei Timotiejus gyvensena — jie vengė amoralumo. Paulius pabrėžė: „Ištvirkavimas, visoks netyrumas ar godulystė tenebūna jūsų net minimi, kaip dera šventiesiems; taip pat begėdystė, kvaila šneka ar juokų krėtimas jums netinka.“ (Efeziečiams 5:3, 4)

20, 21. Kodėl tu pritari apaštalo žodžiams iš 1 Jono 5:3?

²⁰ Dievo Žodyje nurodytos moralės normos yra aiškios, konkrečios ir sykiu jos neprislegia žmogaus. Tai patvirtina Jonas, iš visų apaštalų nugyvenęs ilgiausiai. Per savo amžių jis patyrė, kad elgtis, kaip liepia krikščioniška moralė, ne žalinga, o dõra, naudinga, palaiminga. Štai jo išvada: „Tai ir yra Dievo meilė — vykdyti jo įsakymus. O jo įsakymai nėra sunkūs.“ (1 Jono 5:3)

²¹ Įsiklausyk į Jono žodžius: jis nekalbėjo, kad paklusti Dievo duotoms moralės normoms yra geriausia tik todėl, jog išvengiame bėdų, liūdnų blogo elgesio pasekmių. Jis teisingai nurodė svarbiausią motyvą, dėl kurio turime laikytis krikščioniškos moralės — meilę Jehovai Dievui. Tai puiki galimybė įrodyti, jog jį mylime. Tikrai, norint mokytis ir mokyti kitus mylėti Dievą, būtina pripažinti jo aukštas normas ir jų laikytis. Trumpai tariant, reikia mokytis bei mokyti kitus krikščioniškos moralės.

[Išnašos]

Ar įsiminei?

• Kodėl patys turime lavintis prieš pradėdami mokyti kitus?

• Kaip nuo mūsų elgsenos priklauso kitų požiūris į Jehovą?

• Kieno teises gali pažeisti ištvirkautojas?

• Ar tu pasiryžęs laikytis krikščioniškos moralės normų?

[Studijų klausimai]

[Iliustracija 22 puslapyje]

„Jo įsakymai nėra sunkūs“