„Teseka manimi“
„Teseka manimi“
„Jūs tam pašaukti, nes ir Kristus kentėjo už jus, palikdamas jums pavyzdį, kad eitumėte jo pėdomis.“ (1 PETRO 2:21)
1, 2. Kodėl įmanoma sekti Jėzaus, tobulo mokytojo, pavyzdžiu?
JĖZUS KRISTUS buvo pats didžiausias Mokytojas. Sykiu jis buvo tobulas — per visą savo gyvenimą niekada nenusidėjo. (1 Petro 2:22) Ar tai reiškia, jog tokio mokytojo pavyzdys yra neprilygstamas ir mes, nuodėmingi žmonės, esame nepajėgūs juo sekti? Visai ne.
2 Pirmajame straipsnyje paminėta, jog Jėzaus mokymo pagrindas buvo meilė. O šią savybę galime ugdytis visi. Dievo Žodis dažnai skatina mus augti meile kitiems. (Filipiečiams 1:9; Kolosiečiams 3:14) Jehova niekada nesitiki iš savo kūrinių to, ko jie nepajėgia. Kadangi „Dievas yra meilė“ ir sukūrė mus pagal savo panašumą, galima tvirtinti, jog jis apdovanojo mus gebėjimu rodyti meilę. (1 Jono 4:8; Pradžios 1:27) Todėl įvadinėje straipsnio citatoje skaitydami apaštalo Petro priminimą būkime tikri, kad sekti pėda pėdon Kristumi yra įmanoma. Galime paklusti paties Jėzaus raginimui: ‘Sekite manimi.’ (Luko 9:23) Aptarkime, kaip lygiuojantis į Kristų mums reikėtų mylėti tiesas, kurių mokome, ir žmones, kuriuos mokome.
Ugdykimės meilę tiesoms, kurių mokomės
3. Kodėl kai kam sunku studijuoti Bibliją, tačiau ką esame raginami daryti Patarlių 2:1-5?
3 Kad žmonės pamiltų tiesas, kurių juos mokome, privalome patys jas branginti. Mūsų dienų pasaulyje tai ne taip lengva. Dėl tokių dalykų kaip menkas išsilavinimas bei blogi įpročiai nemažai jaunuolių nemėgsta studijuoti. Vis dėlto Jehovos mokymas mums būtinas. Patarlių 2:1-5 (BD, Brb) sakoma: „Mano vaike, jei priimsi mano žodžius ir branginsi širdyje mano įsakymus, jei palenksi ausį klausytis išminties ir atversi širdį, norėdamas suprasti, jei iš tikrųjų šauksiesi įžvalgumo ir pakelsi balsą, norėdamas suprasti, jei sieksi supratimo, kaip žmonės ieško sidabro, ir ieškosi jo tarsi paslėptų turtų“, „tada tu suprasi Viešpaties baimę ir rasi Dievo pažinimą.“
4. Ką reiškia ‘atverti širdį’ ir koks požiūris padės tai padaryti?
4 Atkreipk dėmesį, jog čia nuo 1 iki 4 eilutės ne sykį raginama ne tik ‘priimti’, ‘branginti’, bet ir ‘siekti’, ‘ieškoti’. O kas skatins mus tai daryti? Įsiklausyk į žodžius „atversi širdį, norėdamas suprasti“. Viename žinyne sakoma, kad tai „ne tik raginimas būti dėmesingam, bet ir patarimas turėti tam tikrą nuostatą — uolų troškimą įsisavinti mokomą dalyką“. O kas mums padėtų būti imliems ir noriai stengtis perprasti tai, ko moko Jehova? Mūsų požiūris. „Dievo pažinimas“ mums turi būti kaip „sidabras“ bei „paslėpti turtai“.
5, 6. a) Kas kartais nutinka ir kaip to išvengti? b) Kodėl turime gausinti Biblijos žinių lobyną?
5 Išsiugdyti tokį požiūrį nesunku. Pavyzdžiui, „Dievo pažinimas“, kurio tu semiesi, yra tiesa apie Jehovos numatytą ištikimų žmonių gyvenimą žemės Rojuje. (Psalmyno 37:28, 29, Brb) Pirmą kartą išgirsta tokia naujiena tau buvo tikra brangenybė, žinia, įžiebusi prote ir širdyje viltį bei džiaugsmą. O kaip dabar? Gal laikui bėgant dėkingumas už šią vertingą dovaną atvėso? Jei taip, imkis dviejų dalykų. Pirmiausia atgaivink savo dėkingumą: nuolat primink sau, kodėl brangini visas tiesas, kurių tave išmokė Jehova, net jei tai įvyko labai seniai.
6 Antra, gausink savo turtą. Netikėtai iškasęs brangakmenį, ar tik įsidėtum jį į kišenę ir nueitum patenkintas? O gal toliau ieškotum tikėdamasis rasti dar? Dievo Žodis yra lobynas, kupinas tiesos vertybių. Kad ir kiek jų radai, gali aptikti dar daugiau. (Romiečiams 11:33) Atkasęs kokį nors tiesos brangakmenį pagalvok: kas daro jį vertybe? Ar jis nepadeda labiau pažinti Jehovą bei jo tikslus? Ar nepadeda eiti Jėzaus pėdomis? Tokie apmąstymai padės ugdytis meilę tiesoms, kurių tave moko Jehova.
Mylėkime tiesas, kurių mokome
7, 8. Kaip galime parodyti žmonėms, kad mylime tiesas, kurias sužinojome iš Biblijos? Pateik pavyzdžių.
7 Kaip, mokydami kitus, galime mylėti tiesas, kurias sužinojome iš Dievo Žodžio? Skelbdami ir mokydami mes kaip ir Jėzus tvirtai remiamės Raštu. Paskutiniu laiku Dievo tauta visoje žemėje buvo paskatinta kuo daugiau naudotis Biblija skelbimo darbe. Klausyk šio patarimo ir stenkis žmogui parodyti, kad pats brangini Rašto žodžius, į kuriuos siūlai jam įsiklausyti. (Mato 13:52)
8 Štai pernai, netrukus po teroristų išpuolio Niujorke, viena krikščionė skelbimo tarnyboje rodydavo sutiktiems žmonėms žodžius iš Psalmyno 46:2, 12 [46:1, 11, Brb]. Pirmiausia ji pasiteiraudavo pašnekovo, kaip jis jaučiasi po tragiškų įvykių. Atidžiai išklausiusi ir pasakiusi, jog numananti, kokia jo savijauta, liudytoja tardavo: „Ar galiu parodyti jums Rašto eilutes, kurios mane išties paguodė šiuo sunkiu laiku?“ Nesutikdavo tik vienas kitas, o su daugeliu užsimezgė puikūs pokalbiai. Jauniems žmonėms ši skelbėja dažnai sako: „Jau 50 metų mokau Biblijos ir garantuoju, jog nėra tokios problemos, kurios ši knyga nepadėtų išspręsti.“ Mūsų nuoširdumas ir entuziazmas byloja, kad branginame ir mylime visa, ką sužinojome iš Dievo Žodžio. (Psalmyno 119:97, 105)
9, 10. Kodėl svarbu naudotis Biblija atsakant į klausimus apie mūsų tikėjimą?
9 Kam nors paklausus apie mūsų įsitikinimus, yra gera proga parodyti, kad mylime Dievo Žodį. Sekdami Jėzaus pavyzdžiu, atsakysime žmogui ne vien savo pačių mintimis, o remsimės Biblija. (Patarlių 3:5, 6) Gal baiminiesi būsiąs paklaustas to, ko nežinai? Štai du puikūs patarimai, kaip pateikti tinkamą atsakymą.
10 Būk kuo geriau pasiruošęs. Apaštalas Petras rašė: „Šventu laikykite Viešpatį Dievą savo širdyse, visada pasiruošę atsakyti kiekvienam klausiančiam apie jumyse esančią viltį romiai ir pagarbiai.“ (1 Petro 3:15, Brb) Ar esi pasirengęs apginti savo įsitikinimus? Pavyzdžiui, jei kas nors domisi, kodėl nepalaikai kai kurių Raštu nepagrįstų papročių, nesitenkink atsakymu: „Tai prieštarauja mano religijai.“ Po tokių žodžių žmogui gali atrodyti, kad už tave viską sprendžia kiti, vadinasi, tu priklausai sektai. Geriau būtų pasakyti, jog „tai draudžia Dievo Žodis — Biblija“ arba „tai nepatinka Dievui“. Paskui logiškai paaiškink, kodėl. (Romiečiams 12:1, Brb)
11. Koks leidinys padės atsakyti į klausimus apie Dievo Žodžio tiesas?
11 Jeigu jautiesi nepasiruošęs, panagrinėk brošiūrą Biblinės temos pokalbiams. * Pasirink joje keletą klausimų, kurie gali kilti žmonėms, ir įsidėmėk vieną kitą Rašto eilutę ta tema. Šią brošiūrą drauge su Biblija turėk po ranka ir nesidrovėdamas ja naudokis. Užsimink savo klausytojui turįs leidinį, padedantį rasti Biblijoje atsakymus į klausimus.
12. Kaip turėtume šnekėti nežinodami atsakymo į klausimą kokia nors Biblijos tema?
12 Pernelyg nesijaudink. Netobulas žmogus negali atsakyti į visus klausimus. Tad paklaustas, ko nežinai, gali kalbėti taip: „Ačiū už šį įdomų klausimą. Deja, aš nežinau atsakymo, bet neabejoju, kad apie tai kalbama Biblijoje. Man patinka ją tyrinėti, tad aš paieškosiu atsakymo į jūsų klausimą ir vėl ateisiu.“ Taip atvirai ir paprastai atsakydamas gali padėti pamatus tolesniems pokalbiams. (Patarlių 11:2)
Meilė žmonėms, kuriuos mokome
13. Kodėl turėtume palankiai žiūrėti į tuos, kuriems skelbiame?
13 Jėzus mylėjo tuos, kuriuos mokydavo. Kaip mums sekti šiuo pavyzdžiu? Niekad nebūkime abejingi mus supantiems žmonėms. Mes, aišku, žinome, jog „didžioji Visagalio Dievo dienos kova“ vis arčiau ir iš milijardų žemės gyventojų daugelis bus sunaikinti. (Apreiškimo 16:14; Jeremijo 25:33) Tačiau ne mums numanyti, kas bus paliktas, o kas pražudytas. Tai spręsti ateityje Jehova paskyrė Jėzų Kristų. Iki to meto į kiekvieną žmogų turime žiūrėti kaip į galimą Jehovos tarną. (Mato 19:24-26; 25:31-33; Apaštalų darbų 17:31)
14. a) Kas padės mums nustatyti, ar esame jautrūs kitiems? b) Kaip galime būti atjautūs ir dėmesingi žmonėms?
14 Sekdami Jėzaus pavyzdžiu būkime jautrūs žmonėms. Susimąstykime: ar aš užjaučiu žmogų, kurį gudriomis melagystėmis bei apgaulėmis suvedžiojo šio pasaulio religininkai, politikai, komersantai? Jei jis abejingas mūsų skelbiamai žiniai, ar stengiuosi perprasti priežastį? Ar nepamiršau, jog kadaise pats bei kiti ištikimi Jehovos tarnai panašiai reagavome? Ar parenku tokius žodžius, kad sudominčiau? O gal numoju ranka į šiuos žmones kaip į neteikiančius jokios vilties? (Apreiškimo 12:9) Jausdami tikrą mūsų nuoširdumą, klausytojai labiau linkę priimti žinią. (1 Petro 3:8) Būdami atjautūs, daugiau domėsimės tais, kuriems skelbiame. Derėtų užsirašyti jų klausimus bei rūpimus dalykus. Sugrįžę galime užvesti šneką praėjusį kartą jo paliesta tema: žmogus matys, jog apie tai galvojome. O jei tuo momentu jam reikia kokios nors pagalbos, neatsisakykime padėti.
15. Kodėl turime stengtis įžvelgti gerąsias žmogaus savybes ir kaip tai daryti?
15 Kaip ir Jėzus stenkimės įžvelgti gerąsias žmogaus savybes. Galbūt vienišas tėvas arba mama rūpestingai auklėja savo vaikus. Gal mūsų sutiktas vyras labai stengiasi aprūpinti savo šeimą? O anas pagyvenęs žmogus galbūt domisi dvasiniais dalykais? Ar mes įžvelgiame tokius bruožus ir pagiriame žmones? Tai padėtų mums rasti bendrą kalbą ir atsivertų galimybė liudyti apie Karalystę. (Apaštalų darbų 26:2, 3)
Meilę būtina rodyti nuolankiai
16. Kodėl svarbu romiai ir pagarbiai elgtis su tais, kuriems skelbiame?
16 Meilė žmonėms, kuriems skelbiame, skatins mus klausyti Biblijos perspėjimo: „Pažinimas išpučia, užtat meilė ugdo.“ (1 Korintiečiams 8:1) Jėzui nestigo gero pažinimo, tačiau jis niekad tuo nesipuikavo. Nekalbėk apie savo įsitikinimus priešgyniautojo tonu, išdidžiai. Mūsų tikslas — paliesti klausytojų širdis ir patraukti juos prie tiesos, kurią taip branginame. (Kolosiečiams 4:6) Nepamiršk, jog Petras, patardamas krikščionims mokėti apginti savo įsitikinimus, liepė tai daryti „romiai ir pagarbiai“. (1 Petro 3:15, Brb) Taip, ko gero, sėkmingiau galėsime paskatinti žmones tarnauti Dievui.
17, 18. a) Kaip turėtume reaguoti į kritišką kieno nors požiūrį dėl mūsų kaip tarnų tinkamumo? b) Kodėl Rašto studijuotojams nebūtina mokėti senąsias Biblijos kalbas?
17 Nedera stulbinti žmonių savo žiniomis arba išsilavinimu. Jei tavo teritorijoje yra asmenų, kurie nelinkę klausytis žinios dėl to, kad skelbėjas neturi kokio nors universiteto diplomo arba laipsnio, nenusimink. Jėzus nekreipė dėmesio į priekaištus, kad nebuvo lankęs autoritetingos anuometinės rabinų mokyklos; jis taip pat nesivaikė populiarumo ir nesistengė stulbinti žmonių savo erudicija. (Jono 7:15)
18 Krikščioniui tarnui nuolankumas ir meilė yra daug svarbiau nei pasaulietinis išsilavinimas. Jehova, Didysis Pedagogas, padaro mus tinkamus būti tarnais. (2 Korintiečiams 3:5, 6) Kad ir ką sakytų nominaliosios krikščionijos dvasininkai, mums nebūtina mokytis senųjų Biblijos kalbų norint tapti Dievo Žodžio mokytojais. Jehova įkvėpė parašyti Bibliją tokia aiškia, konkrečia kalba, kad kiekvienas galėtų suvokti jos brangias tiesas. Jos nesikeičia net verčiamos į šimtus kalbų. Tad nors senąsias kalbas mokėti kai kada pravartu, tai nėra esminis dalykas. Na, o didžiuodamasis savo gabumais kalboms kai kas gali prarasti tai, kas būtiniausia tikrajam krikščioniui — norą mokytis. (1 Timotiejui 6:4)
19. Kokia prasme mūsų krikščioniškas darbas yra tarnyba?
19 Neabejotina, kad krikščioniškame darbe turime būti nuolankūs. Mes nuolat patiriame priešiškumą, abejingumą, esame persekiojami. (Jono 15:20) Tačiau mūsų ištikimas triūsas yra gyvybiškai svarbi tarnystė. Šiame darbe ir toliau nuolankiai tarnaudami kitiems, sekame Jėzaus Kristaus pavyzdžiu ir rodome meilę žmonėms. Pagalvok: jei reikėtų skelbti tūkstančiui abejingų ar priešiškų žmonių, kad rastumei vienintelį romų tarsi avis asmenį, argi nesidarbuotum? Žinoma, dirbtum! Tad nepaliaujamai triūsdami ir nenuleisdami rankų, ištikimai tarnaujame tiems romiems asmenims, kuriuos dar sutiksime. Žinokime: kol ateis pabaiga, Jehova ir Jėzus pasirūpins, kad rastume kuo daugiau vertų žmonių ir jiems padėtume. (Agėjo 2:7)
20. Kaip galime mokyti savo pavyzdžiu?
20 Mokyti savo pavyzdžiu — tai irgi tarnauti kitiems. Štai mokydami žmones tvirtiname, kad tarnauti Jehovai, „laimingajam Dievui“, — geriausias, džiugiausias gyvenimo kelias. (1 Timotiejui 1:11, NW) Stebėdami mūsų elgseną, santykius su kaimynais, bendramoksliais, bendradarbiais, ar mūsų mokomi asmenys gali padaryti išvadą, kad esame laimingi ir kupini pasitenkinimo? Be to, Biblijos studijuotojams aiškiname, kad krikščionių susirinkimas yra meilės kupina oazė šaltame piktame pasaulyje. Ar mūsų studijuotojai mato, kad mylime visus susirinkimo narius ir uoliai stengiamės išsaugoti tarpusavio taiką? (1 Petro 4:8)
21, 22. a) Kokias perspektyvas galime įžvelgti ištirdami savo tarnybą? b) Kas bus gvildenama kito Sargybos bokšto numerio straipsniuose?
21 Būdami linkę uoliai tarnauti, kartkartėmis ištirsime save. Nemažai kas, sąžiningai įvertinęs aplinkybes, suprato galįs daugiau nuveikti: imtis visalaikės tarnybos arba persikelti ten, kur trūksta skelbėjų. Kiti nutarė mokytis užsienio kalbos, kad tarnautų didėjančiam imigrantų būriui savo teritorijoje. Jei ir tu gali triūsti panašiame darbe, kruopščiai, maldingai apmąstyk tai. Tarnybai skirtas gyvenimas teikia džiaugsmą, pasitenkinimą, vidinę ramybę. (Mokytojo 5:11)
22 Kiek galėdami stenkimės sekti Jėzumi Kristumi ir puoselėkime meilę tiesoms, kurių mokome, ir žmonėms, kuriuos mokome. Ugdydamiesi ir rodydami meilę šiais dviem atžvilgiais, dedamės krikščioniškos mokytojų tarnybos pamatą. Kaip toliau statytis ant šio pamato? Kitame Sargybos bokšto numeryje bus serija straipsnių, gvildenančių konkrečius Jėzaus mokymo metodus.
[Išnaša]
^ pstr. 11 Išleido Jehovos liudytojai.
Kaip atsakytum?
• Kodėl esame tikri, kad galime sekti Jėzaus, tobulo mokytojo, pavyzdžiu?
• Kaip galime parodyti, kad mylime tiesas, kurias sužinojome iš Biblijos?
• Kodėl svarbu būti nuolankiems augant pažinimu?
• Kaip galime rodyti meilę žmonėms, kuriuos mokome?
[Studijų klausimai]
[Iliustracijos 16 puslapyje]
Būk kuo geriau pasiruošęs
[Iliustracijos 16, 17 puslapiuose]
Jei brangini „Dievo pažinimą“, veiksmingai naudosiesi Biblija
[Iliustracija 18 puslapyje]
Meilę žmonėms rodome dalydamiesi su jais gerąja naujiena